Remdamasi didėjančiu jaunų moterų krūties vėžio dažniu, ekspertų grupė antradienį rekomendavo pradėti reguliarų mamografinį patikrinimą sulaukus 40 metų ir panaikinti ilgalaikes ir prieštaringas rekomendacijas, kad dauguma moterų laukia 50 metų.
Grupė, JAV prevencinių tarnybų darbo grupė, užbaigė praėjusiais metais viešai paskelbtą rekomendacijos projektą. Grupė teikia įtakingus patarimus apie prevencinę sveikatą, o jos rekomendacijos paprastai yra plačiai taikomos Jungtinėse Valstijose.
2009 m. darbo grupė padidino amžių nuo 40 iki 50 metų nuo 50 metų, kada pradėti įprastines mamografijas, sukeldama platų ginčą. Tuo metu mokslininkai buvo susirūpinę, kad ankstesnis patikrinimas padarytų daugiau žalos nei naudos, todėl jaunesnėms moterims bus taikomas nereikalingas gydymas, įskaitant nerimą keliančius rezultatus, dėl kurių atliekamos nerimą sukeliančios procedūros, kurios yra invazinės, bet galiausiai nereikalingos.
Tačiau dabar krūties vėžio atvejų tarp 40 metų moterų didėja ir 2015–2019 m. kasmet padidėja 2 procentais, sakė darbo grupės pirmininko pavaduotojas daktaras Johnas Wongas. Grupė ir toliau rekomenduoja tikrintis kas dvejus metus moterims, kurioms būdinga vidutinė krūties vėžio rizika, nors daugelis pacientų ir paslaugų teikėjų teikia pirmenybę kasmetinei patikrai.
„Yra aiškių įrodymų, kad kas antri metai, kai nuo 40 metų amžiaus pradedama patikra, yra pakankamai naudinga, todėl turėtume rekomenduoti ją visoms šios šalies moterims, kad jos ilgiau gyventų ir būtų geresnės gyvenimo kokybės“, – sakė pirminės sveikatos priežiūros specialistas daktaras Wongas. Tufts medicinos centro gydytoja, kuri yra Tufts klinikinio vertimo mokslo instituto lyginamojo efektyvumo tyrimų direktorius.
Rekomendacijos sulaukė griežtos kai kurių moterų sveikatos gynėjų kritikos, įskaitant Konektikuto valstijos demokratę Rosą DeLauro ir Floridos demokratą Debbie Wasserman Schultz, kurie teigia, kad patarimai nėra pakankamai platūs.
Birželio mėn. laiške darbo grupei jie teigė, kad gairės ir toliau „neatitinka mokslą, sukuria aprėpties spragas, kelia netikrumą moterims ir jų paslaugų teikėjams ir didina sveikatos skirtumus“.
Dar kartą pasverdama karštai diskutuojamą temą, darbo grupė taip pat teigė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima patvirtinti papildomus skenavimus, tokius kaip ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija moterims, kurių krūties audinys tankus.
Tai reiškia, kad draudikai neprivalo teikti visų papildomų patikrinimų šioms moterims, kurių vėžys gali būti nepastebėtas vien tik atlikus mamografiją ir kurioms iš pradžių yra didesnė krūties vėžio rizika. Maždaug pusė visų 40 metų ir vyresnių moterų patenka į šią kategoriją.
Pastaraisiais metais daugiau mamografijos paslaugų teikėjų pagal įstatymą privalo informuoti moteris, kai jos turi tankų krūties audinį, ir pasakyti, kad mamografija gali būti joms nepakankama patikros priemonė.
Nuo rugsėjo visi mamografijos centrai Jungtinėse Valstijose privalės pacientams suteikti tokią informaciją.
Gydytojai šiems pacientams dažnai skiria papildomus arba „papildomus“ nuskaitymus. Tačiau šie pacientai dažnai pastebi, kad patys turi sumokėti visus arba kai kuriuos mokesčius, net jei papildomi tyrimai atliekami kaip prevencinės priežiūros dalis, kuri pagal įstatymus turėtų būti teikiama nemokamai.
Darbo grupė nustato standartus, kokias prevencinės priežiūros paslaugas pagal įstatymus privalo apdrausti sveikatos draudikai, pacientams nemokamai.
Grupės sprendimas nepatvirtinti papildomų nuskaitymų turi didelių pasekmių pacientams, sakė Robertas Traynhamas, sveikatos draudimo bendrovėms atstovaujančios asociacijos AHIP atstovas.
„Tai reiškia, kad aprėptis nėra įpareigota atlikti šiuos konkrečius tyrimus moterims, turinčioms tankias krūtis, dalijantis nulinėmis išlaidomis“, – sakė jis.
Nors kai kurie darbdaviai gali pasirinkti, kad jų sveikatos draudimo planai tai padarytų, įstatymai to nereikalauja, sakė J. Traynhamas.
Kathleen Costello, pensininkė iš Pietų Kalifornijos, kuriai 2017 m., kai jai buvo 59 metai, buvo diagnozuotas krūties vėžys, sakė esanti įsitikinusi, kad mamografijos tyrimuose jos vėžys buvo praleistas daugelį metų.
Kasmet ji buvo tikrinama ir kasmet gaudavo laišką, kuriame teigiama, kad neserga vėžiu. Laiškuose jai taip pat buvo pasakyta, kad ji turi tankų krūties audinį ir kad galimas papildomas patikrinimas, tačiau jis neapdraustas.
Praėjus šešiems mėnesiams po visiškai aiškios mamografijos 2016 m., ji pasakė savo gydytojui, kad jos dešinė krūtis jaučiasi sustingusi. Gydytojas paskyrė mamografiją ir echoskopiją.
„Per 30 sekundžių ultragarsu buvo rastas vėžys“, – interviu sakė M. Costello ir pridūrė, kad žinojo, nes „technikas išbalo ir išėjo iš kambario“.
Masė buvo keturių centimetrų dydžio, ponia Costello pridūrė: „Man sunku susitaikyti, kad per šešis mėnesius ji išaugo nuo neaptinkamo iki keturių centimetrų.
Tačiau dr. Wongas iš darbo grupės teigė, kad nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad papildomas vaizdavimas, naudojant MRT arba ultragarsą, sumažina krūties vėžio progresavimą ir pailgina moterų, kurių krūties audinys tankus, gyvenimą.
Kita vertus, yra daug įrodymų, kad atliekant papildomus patikrinimus dažnai gaunami klaidingai teigiami rezultatai ir gali būti atliekamos biopsijos, o tai prisideda prie streso ir nereikalingų invazinių procedūrų.
„Tai tragiška“, – sakė daktaras Wongas. „Esame taip pat nusivylę, kaip ir moterys. Jie nusipelno žinoti, ar papildomi patikrinimai būtų naudingi.
Tačiau medicinos organizacijos, tokios kaip Amerikos radiologijos koledžas, patvirtina papildomą moterų, turinčių tankų krūties audinį, patikrą. Yra tyrimų, rodančių, kad ultragarsas kartu su mamografija aptinka papildomų vėžio atvejų pacientams, kurių audiniai yra tankūs, sakė koledžo krūtų tyrimo komisijos pirmininkė dr. Stamatia Destounis.
Dr. Destounis sakė, kad moterims, turinčioms tankias krūtis, kurioms gresia vidutinė krūties vėžio rizika, naujausi tyrimai rodo, kad MRT yra geriausias papildomas skenavimas, „su daug geresniu vėžio aptikimu ir palankesnėmis teigiamomis prognozėmis“.
Kolegija taip pat rekomenduoja metinę patikrą moterims, kurioms būdinga vidutinė vėžio rizika, o ne kas dvejus metus, kaip rekomenduoja komisija. Radiologų grupė reikalauja, kad visos moterys būtų įvertintos dėl krūties vėžio rizikos iki 25 metų, kad didelės rizikos grupės moterys galėtų pradėti tikrintis dar nesulaukusios 40 metų.
Vis daugiau įrodymų rodo, kad juodaodės, žydės ir kitos mažumos moterys suserga krūties vėžiu ir miršta nuo jo iki 50 metų dažniau nei kitos moterys, pažymėjo daktaras Destounis.
Ji pridūrė, kad trans vyrai, kuriems nebuvo atlikta mastektomijų, ir toliau turi būti tikrinami dėl krūties vėžio, o translytės moterys, kurių hormonų vartojimas kelia didesnę riziką susirgti krūties vėžiu nei vidutinis vyras, turėtų aptarti patikrinimą su savo gydytoju.
Nors komisijos patarimas pradėti tikrinimą sulaukus 40 metų yra „pagerėjimas“, sakė daktaras Destounis, paskutinės rekomendacijos „nepakankamai toli, kad išgelbėtų moterų gyvybes“.
