Corticotropino preparatai naudojami įvairių ligų gydymui – jų poveikis pasireiškia slopinant pernelyg aktyvų imuninės sistemos atsaką ir palengvinant uždegiminius simptomus.
Panaudojimas
Šis vaistas taikomas mažiems vaikams, kenčiantiems nuo tam tikros rūšies traukulių, vadinamų kūdikių spazmais. Be to, corticotropinas gali būti skiriamas ir kitoms būklėms, tokioms kaip išsėtinė sklerozė, kai kurios artrito formos, vilkligė, tam tikros akių ligos, odos, inkstų ar plaučių uždegimai ir autoimuniniai sutrikimai. Poveikis pasireiškia sumažėjus tokiems simptomams kaip patinimas, skausmas ar alerginės reakcijos. Corticotropinas yra hormonas, kuris reguliuoja organizmo uždegiminius procesus.
Kaip vartoti
Corticotropinas dažniausiai leidžiamas į raumenis arba po oda, atsižvelgiant į gydytojo nurodymus. Vaikų, kenčiančių nuo kūdikių spazmų, gydymui vaistas suleidžiamas į raumenį. Pacientams, naudojantiems iš anksto pripildytus švirkštiklius, injekciją galima daryti tik po oda.
Dozavimas priklauso nuo kūno svorio, diagnozės ir reakcijos į gydymą. Niekada nedidinkite dozės ir nevartokite šio vaisto dažniau nei liepta, nes tai nepagreitins sveikimo ir gali padidinti šalutinio poveikio riziką. Svarbu nenutraukti gydymo staiga, nes kartais liga gali atsinaujinti ar pablogėti; gydytojas gali paskirti palaipsniui mažinti dozę.
Prieš naudojimą reikėtų preparatą ištraukti iš šaldytuvo ir, jei naudojate buteliuką, rankose patrinti kelias minutes. Naudojant švirkštiklį, reikia palaukti, kol vaistas sušils iki kambario temperatūros per 45 minutes. Negalima šildyti mikrobangų krosnelėje, karštame vandenyje ar tiesioginiuose saulės spinduliuose. Prieš kiekvieną injekciją patikrinkite, ar skystyje nėra drumzlėtumo ar pašalinių dalelių. Injekcijos vietą visada dezinfekuokite, ir nuolat keiskite ją, kad nesusidarytų pažeidimų po oda arba mėlynių. Išmokite tinkamai laikyti ir saugiai išmesti medicinines priemones.
Reguliarus vaisto vartojimas kiekvieną dieną tuo pačiu metu padeda pasiekti geresnių rezultatų. Pastebėję, kad būklė blogėja, būtinai informuokite gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dažiausi galimi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ar diskomfortas, paraudimas bei patinimas injekcijos vietoje. Jei šie simptomai būtų ilgalaikiai arba ryškėtų, reikėtų apie juos pranešti medikui.
Nors dauguma vartojančiųjų didesnių problemų nepatiria, kartais corticotropinas gali sukelti šiuos rimtesnius simptomus:
- Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje arba cukrinio diabeto paūmėjimas (pavyzdžiui, prasidėjęs dažnas troškulys ar šlapinimasis)
- Imuninės sistemos slopinimas – todėl didesnė grėsmė sunkesnėms infekcijoms (karščiavimas, ilgai trunkanti gerklės skausmas, balti apnašai burnoje)
- Kraujospūdžio pakilimas, todėl būtina jį reguliariai matuoti
- Nestiprus arba ryškesnis silpnumas, neįprastas veido patinimas, žaizdų gijimo lėtėjimas, odos plonėjimas, kraujosruvos, didėjantis kūno svoris be aiškios priežasties, padidėjęs kaulų skausmas, ciklo sutrikimai
- Psichologiniai pokyčiai – nuotaikų svyravimai, dirglumas ar depresija
- Regėjimo pakitimai, galūnių patinimas, širdies ritmo sutrikimai
- Retai – stiprus pilvo ar skrandžio skausmas, juodos išmatos ar vėmimas, kuriame yra krešulių – šie požymiai gali reikšti kraujavimą virškinimo trakte
- Alerginės reakcijos, tokios kaip bėrimas, veido, liežuvio ar gerklės tinimas, dusulys, stiprus galvos svaigimas; šios reakcijos įvyksta labai retai, tačiau joms pasireiškus būtina skubi pagalba
Šis sąrašas nėra išsamus – jei pastebite kitų neįprastų pojūčių ar simptomų, praneškite sveikatos priežiūros specialistui.
Įspėjimai
Prieš pradėdami vartoti corticotropiną informuokite gydytoją, jei esate alergiški šiai veikliajai medžiagai ar kiaulės produktams, nes juose gali būti papildomų ingredientų, galinčių sukelti alergiją.
Taip pat gydytojas turi žinoti apie kitas jūsų ligas: antinksčių veiklos sutrikimus, didelį kaulų trapumą (pvz., osteoporozę), ankstesnes ar šiuo metu esančias infekcijas (pvz., tuberkuliozė, siūlinė kirmėlė, herpesas, grybelinės infekcijos), virškinimo trakto problemas – opas, uždegimus, žarnyno ligas. Svarbu aptarti ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos vaisto vartojimui bei galimiems šalutiniams poveikiams.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
