Doksorubicinas – tai vaistas, priklausantis antraciklinų grupei ir naudojamas įvairių rūšių vėžiui gydyti. Šis preparatas veikia stabdydamas ir lėtindamas vėžinių ląstelių augimą organizme.
Kaip vartojamas doksorubicinas
Doksorubicinas paprastai skiriamas lašinant tiesiai į veną gydymo įstaigoje. Dozė ir gydymo dažnumas priklauso nuo jūsų sveikatos būklės, kūno svorio bei gydytojo įvertinimo. Preparatą turi sušvirkšti tik sveikatos priežiūros specialistas.
Labai svarbu, kad vaistas būtų švirkščiamas tik į veną. Jei preparatas netyčia patenka į raumenis ar po oda, gali būti pažeistas aplinkinis audinys. Jeigu injekcijos vietoje atsiranda paraudimas, skausmas ar pūslių, nedelsiant kreipkitės į medikus.
Venkite vaisto patekimo ant odos ar į akis. Jei taip nutiktų, odą skubiai ir gausiai nuplaukite vandeniu ir muilu. Jei preparato pateko į akis, jas reikėtų praplauti dideliu kiekiu vandens bent 15 minučių ir kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos.
Po gydymo šiuo vaistu, slaugytojai ar artimieji, kurie rūpinasi pacientu, kelias dienas turėtų naudoti apsaugines priemones liečiantis su kūno skysčiais, pavyzdžiui, šlapimu ar vėmalais.
Gydymo metu dažnai rekomenduojama gerti daugiau skysčių – tai padeda greičiau pašalinti vaistą iš organizmo ir sumažinti šalutinių reiškinių tikimybę.
Perspėjimai
Doksorubicinas turi būti leidžiamas tik į veną ir labai lėtai. Jei vaistas patenka į aplinkinius audinius, gali sukelti rimtų pažeidimų. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus dėl paraudimo, pūslių ar stipraus skausmo injekcijos vietoje.
Doksorubicinas gali paveikti širdį. Retais atvejais, ypač gydymo metu ar net po kelių mėnesių ar metų po gydymo, gali išsivystyti širdies nepakankamumas ar kiti širdies veiklos sutrikimai. Rizika didesnė, jei buvo anksčiau sirgta širdies ligomis, vartota panašių vaistų ar gauta didelių doksorubicino dozių. Prieš pradėdamas gydymą, gydytojas dažnai įvertins jūsų širdies būklę ir seka ją gydymo eigoje.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba sumažėjęs apetitas – gana dažni. Pykinimas ir vėmimas gali būti stiprūs, tačiau gydytojas gali paskirti papildomų vaistų šiems simptomams palengvinti. Taip pat padėti gali dažnesnis, bet mažesnių porcijų valgymas ir sumažinta kasdieninė fizinė veikla.
- Plaukų slinkimas – tai laikinas reiškinys, tačiau plaukai dažniausiai atauga pabaigus gydymą.
- Šlapimas, prakaitas ar ašaros gali įgauti rausvą ar oranžinę spalvą. Šis pokytis yra normalus ir neturėtų būti painiojamas su krauju.
- Nagai gali pakisti ar net išsivystyti grybelinės infekcijos. Tai nutinka retai.
- Ant lūpų ar burnos gali atsirasti skausmingų žaizdų – kad to išvengtumėte, venkite karštų gėrimų, naudokite minkštą šepetėlį bei burnos skalavimo skysčius be alkoholio.
Jei pasireiškia nuolatinis viduriavimas, nepraeina ar stiprėja šalutiniai reiškiniai, būtina kreiptis į gydytoją. Reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją, jei jaučiate šiuos sunkesnius simptomus:
- Pasunkėjęs kvėpavimas, tinimas kojose ar kulkšnyse, netikėtas ar greitas svorio padidėjimas.
- Stiprus nuovargis, širdies ritmo sutrikimai.
- Kraujavimas su išmatomis, tamsios spalvos išmatos, sunkus ar skausmingas šlapinimasis.
- Staiga atsiradęs išbėrimas, niežėjimas ar stiprus galvos svaigimas – tai gali būti alerginės reakcijos požymiai.
- Raudonis, skausmas, pūslelės ar šlapiavimas anksčiau švitintose odos vietose – tai galimas „radiacijos prisiminimo“ reiškinys.
- Skausmas krūtinėje arba stiprus dusulys, ypač vaikams po gydymo.
Ne visi žmonės patiria rimtų šalutinių poveikių, o gydant vėžį gydytojas visuomet įvertina naudą ir galimą riziką.
