Naphazolino akių lašai skirti sumažinti akių paraudimą, jautrumą, niežulį ar perštėjimą, kurį dažniausiai sukelia peršalimas, alergijos arba įvairūs aplinkos veiksniai – pavyzdžiui, oro tarša, baseino vanduo ar kontaktinių lęšių nešiojimas. Naphazolinas veikia kaip dekongestantas – jis priklauso simpatomimetikų (alfa receptorių agonistų) grupei. Šis vaistas susiaurina smulkias akių kraujagysles ir taip padeda numalšinti paraudimą bei patinimą.
Kaip vartoti
Visada laikykitės nurodymų, pateiktų ant pakuotės, arba vadovaukitės gydytojo rekomendacijomis. Jei lašus skyrė gydytojas, naudokite juos tik tiek kartų ir tokiais kiekiais, kaip nurodyta.
- Prieš lašindami vaistą, kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Niekada nelieskite lašintuvo galiuko prie jokio paviršiaus ar akies, kad išvengtumėte užteršimo.
- Pirmiausia išsiimkite kontaktinius lęšius (juos galima vėl įsidėti maždaug po 10 minučių).
- Įsitikinkite, kad lašai nėra pakeitę spalvos arba nesusidrumsčiavę. Jei taip nutiko, tirpalo nevartokite.
- Užverskite galvą, žiūrėkite į viršų ir švelniai patraukite apatinį voką žemyn, kad susiformuotų kišenėlė.
- Lašinkite reikiamą kiekį lašų tiesiai į šią „kišenę“, užmerkite akis ir pabūkite ramiai 1–2 minutes. Patartina švelniai paspausti akies kamputį prie nosies, kad lašai liktų akyje, ir venkite mirksėti ar trinti akis.
- Lašintuvo neskalaukite ir po kiekvieno naudojimo sandariai uždarykite.
- Jei vartojate kelis skirtingus akių vaistus, tarp lašinimų reikėtų palaukti mažiausiai 5 minutes. Pirmiausia visada naudokite akių lašus, o po jų – tepamus vaistus.
- Po lašinimo gali suprastėti matymas – palaukite, kol regėjimas taps aiškus, prieš vairuodami ar dirbdami su mechanizmais.
Lašus naudokite tik reikiamą laikotarpį. Dažnas ir ilgesnis nei reikia vartojimas kartais gali sukelti „atkuriamąjį“ paraudimą – kai akių paraudimas ne sumažėja, o sustiprėja. Jei šalutiniai pojūčiai išlieka ar stiprėja ilgiau nei dvi paras, arba imate jausti stiprų akių skausmą ar pakinta regėjimas, kuo greičiau pasikonsultuokite su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vartojant naphazolino akių lašus, kai kurie žmonės gali pajusti lengvą perštėjimą, jautrumą, akių paraudimą ar laikiną neryškų matymą. Šie simptomai dažniausiai būna trumpalaikiai ir greitai praeina.
- Dažnesni: perštėjimas, paraudimas ar plačiau nei įprasta išsiplėtę vyzdžiai, laikinas regėjimo pablogėjimas.
- Retesni, bet rimtesni: stiprus akių skausmas, pasunkėjęs regėjimas, nepraeinantis ar stiprėjantis akių paraudimas, niežulys, patinimas aplink akis, galvos skausmas, stiprus nuovargis, silpnumas, prakaitavimas, sumažėjusi kūno temperatūra, nereguliarus širdies plakimas, svaigulys, mieguistumas, nervingumas, pykinimas.
Labai retais atvejais gali kilti sunki alerginė reakcija (pvz., odos bėrimas, stiprus niežėjimas ar veido, liežuvio, gerklės tinimas, kvėpavimo sutrikimai, stiprus galvos svaigimas). Pajutus tokių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Jeigu pastebite neįprastų ar stiprių reakcijų, kurių nebuvo aprašyta aukščiau, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Atsargumo priemonės
Prieš vartodami naphazolino akių lašus, pasakykite gydytojui ar vaistininkui, jei esate jautrūs šiam ar kitiems vaistams, konservantams ar kenčiate nuo alergijų. Kai kurie pagalbiniai lašų komponentai (pavyzdžiui, benzalkonio chloridas), gali sukelti alergines ar dirginančias reakcijas.
Būtinai informuokite gydytoją apie savo ligas, ypač jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis (tarp jų – aukštu kraujospūdžiu), diabetu, turite glaukomą, skydliaukės veiklos sutrikimų (hipertireozė), esate po akies traumos ar infekcijos.
Panaudoję šiuos lašus, galite kurį laiką matyti prasčiau. Taip pat retais atvejais gali pasireikšti mieguistumas ar galvos svaigimas. Alkoholio vartojimas, taip pat raminančių ar psichoaktyvių medžiagų (kanapės) naudojimas šį poveikį gali sustiprinti. Nevairuokite ir nedirbkite su įranga, kol neįsitikinsite, jog jaučiatės visiškai saugiai.
Nėštumo metu šį vaistą vartoti reikėtų tik tada, kai to iš tiesų reikia. Geriausia pasitarti su gydytoju ir dėl vartojimo maitinant krūtimi.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
