Vamorolonas yra vaistinis preparatas, priklausantis kortikosteroidų grupei, skirtas paveldimai raumenų ligai – Duchenne raumenų distrofijai (DMD) – gydyti. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir progresuoja silpnindama raumenų jėgą.
Pagrindinė informacija apie vartojimą
Vamorolono geriamoji suspensija vartojama tik kaip paskyrė gydytojas. Įprasta vartoti vieną kartą per dieną, valgio metu. Prieš kiekvieną dozę buteliuką reikia gerai suplakti apie 30 sekundžių. Dozavimui naudokite tik vaistui pridedamą burnos švirkštą – įprasti šaukšteliai tam netinka, nes jais galima netikslingai suvartoti dozę.
Vaistas iš švirkšto nuryjamas tiesiai, be maišymo su vandeniu ar kitais skysčiais. Po kiekvieno naudojimo švirkštą būtina nuplauti vandeniu. Gydytojas nustatys jums tinkamą dozę, atsižvelgdamas į sveikatos būklę, kūno svorį, atsaką į gydymą ir kitus vartojamus vaistus.
Svarbu vaistą vartoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu – tai padeda nepraleisti dozės ir užtikrina, kad gydymo nauda būtų didžiausia. Laikykitės gydytojo nurodymų ir niekada nesunkite dozės ar nevartokite vaisto ilgiau nei paskirta, nes tai gali padidinti šalutinio poveikio riziką.
Nutraukus vaisto vartojimą staiga, sveikatos būklė gali pablogėti, o organizmas gali reaguoti tokiais požymiais kaip silpnumas, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, raumenų skausmas, galvos skausmas ir nuovargis. Norint saugiai nutraukti gydymą, dažniausiai reikia palaipsniui mažinti dozę – visuomet pasitarkite su gydytoju dėl pokyčių vartojant šį vaistą.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti vamorolono, informuokite gydytoją apie bet kokias alergijas, kurias turite, ypač jei esate jautrūs veikliajai medžiagai ar pagalbinėms vaisto medžiagoms.
Labai svarbu gydytojui pranešti apie visas sveikatos problemas, ypač jei anksčiau ar šiuo metu sergate infekcinėmis ligomis (pvz., tuberkulioze, herpese, grybelinėmis infekcijomis), turite aukštą kraujospūdį, širdies veiklos sutrikimų, inkstų ar kepenų ligų, psichikos ar nuotaikos sutrikimų (pvz., psichozė, depresija, nerimas), skydliaukės problemų, mineralinių medžiagų pusiausvyros sutrikimų (pvz., mažas kalio ar kalcio kiekis kraujyje). Taip pat būtina informuoti, jei turite virškinamojo trakto opų, žarnyno uždegimo, ar cukrinio diabeto.
Sąveika su kitais vaistais galima, todėl labai svarbu atskleisti gydytojui ir visus kitus vartojamus vaistus ar maisto papildus.
Galimi šalutiniai poveikiai
Gydymo pradžioje pasitaiko pykinimas, viduriavimas ar svorio padidėjimas. Dažnai šie simptomai būna lengvi ir išnyksta tęsiant gydymą. Jei nepageidaujamos reakcijos stiprėja ar ilgai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
- Retesni, tačiau reikšmingesni šalutiniai reiškiniai: nuolatinis silpnumas, ryškus ar neįprastas svorio didėjimas, tinimai (ypač rankų, kojų, veido), lėtesnis žaizdų gijimas, plonesnė oda, kaulų skausmas, mėnesinių ciklo pokyčiai.
- Psichologiniai pokyčiai, kaip nuotaikų svyravimai, irzlumas ar depresija.
- Dažnesnis mėlynių atsiradimas, kraujavimas, skrandžio ar žarnyno kraujavimo požymiai (pilvo skausmas, juodos išmatos, vėmimas kavos tirščių spalvos masėmis).
- Regos sutrikimai, odos paraudimas ar violetiniai bėrimai.
- Kraujyje padidėjęs cukraus kiekis, todėl nutikus nuolatiniam troškuliui ar gausesniam šlapinimuisi, svarbu kreiptis pas gydytoją. Sergant cukriniu diabetu būtinas reguliarius kraujo gliukozės sekimas – apie pokyčius turi žinoti gydytojas.
Dėl sumažėjusio imuniteto vartojant vamorolono, gali būti sunkiau kovoti su infekcijomis – jei pasireiškia užsitęsęs gerklės skausmas, karščiavimas ar šaltkrėtis, būtina nedelsti kreiptis į gydytoją.
Labai retai gali išsivystyti stipri alerginė reakcija, kuri pasireiškia bėrimu, niežuliu, patinimu (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), svaiguliu ar pasunkėjusiu kvėpavimu. Pajutus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Šiame sąraše pateikti tik dažnesni ir svarbiausi šalutiniai poveikiai. Gali pasitaikyti ir kitų, retesnių reakcijų. Pastebėję neįprastus simptomus ar naujų negalavimų, visada pasitarkite su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
