Akys – itin sudėtingas organas, kurio sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių. Kai kurios akių ligos išsivysto dėl genetikos ar gretutinių organizmo ligų, kitos atsiranda dėl aplinkos sąlygų arba lieka nepaaiškintos. Kartais ligos prasideda staiga ir vystosi sparčiai, o kitais atvejais – formuojasi nepastebimai, ilgainiui trikdydamos regėjimą ar akių būklę.
Kas yra akių ligos
Akių ligos apima bet kokį sutrikimą, kuris pažeidžia akį ar audinius aplink ją: vokus, akiduobę, aplinkines raumenis ir odą. Šie sutrikimai gali apsiriboti nedideliu funkciniu disbalansu arba tapti rimta, ilgalaike problema, paveikiančia gyvenimo kokybę. Neretai skiriamos ūminės (staigiai prasidedančios, bet trumpalaikės) ir lėtinės (ilgalaikės arba visą gyvenimą trunkančios) ligos.
Akių ligų paplitimas
Regėjimo sutrikimai ir akių ligos labai dažni visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad daugiau nei 2,2 milijardo žmonių kenčia nuo tam tikro regėjimo sumažėjimo ar aklumo. Toks paplitimas paaiškinamas tuo, kad akys glaudžiai susijusios su viso organizmo sveikata – įvairios ligos ir būklės, paveikiančios kitas sistemas, neretai veikia ir akių būklę.
Dažniausios akių ligos
Yra keletas pagrindinių akių ligų, kurios dažniausiai nustatomos viso pasaulio gyventojams:
- Katarakta;
- Refrakcijos ydų sutrikimai – astigmatizmas, toliaregystė (hiperopija), trumparegystė (miopija), senatvinė toliaregystė (presbiopija);
- Glaukoma;
- Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija;
- Diabetinė retinopatija.
Reikia nepamiršti ir akių traumų – jos taip pat labai dažna regėjimo praradimo, o kartais ir aklumo priežastis. Jų tyrimai ir prevencija nuolat vykdomi lygiai taip pat kaip ir ligų.
Akių navikai
Nors akių vėžiniai susirgimai nėra dažni, reguliarūs akių tyrimai padeda juos aptikti ankstyvoje stadijoje. Dauguma akių navikų yra gerybiniai, tačiau kai kuriais atvejais juos vis tiek reikia pašalinti, kad netrikdytų aplinkinių audinių veiklos.
Akių ligų rūšys
Akių ligas galima suskirstyti pagal kelis pagrindinius kriterijus:
- Pažeista struktūra – kokia akies dalis nukenčia labiausiai;
- Ligos kilmė – ar liga prasideda pačioje akyje, ar yra kitų organizmo sutrikimų pasekmė;
- Poveikis – kokius simptomus ar funkcinius pokyčius sukelia liga;
- Trukmė – ūmūs (trumpalaikiai) arba lėtiniai (ilgalaikiai) sutrikimai.
Svarbu atskirti ir dvi sąvokas – rega ir matymas. Matymas reiškia patį šviesos suvokimą akyje, kai šviesa per rageną ir lęšiuką pasiekia tinklainę. Regėjimas apima ne tik šviesos patekimo į tinklainę procesą, bet ir nervinės sistemos darbą, informacijos apdorojimą ir vaizdo formavimą galvoje. Dėl šios priežasties kai kurios ligos gali sukelti regėjimo praradimą, net jei akys iš esmės lieka nepažeistos.
Akių ligų simptomai
Kai kurios akių ligos pasireiškia panašiais požymiais, tačiau tam tikri simptomai gali nurodyti specifinius sutrikimus:
- Skausmas, perštėjimas ar nuovargio jausmas;
- Akių funkcijos pokyčiai – pavyzdžiui, padidėjęs ašarojimas ar sunkumai valdant mirksėjimą;
- Išvaizdos pokyčiai – akies baltymo pageltimas, paraudimas, išsiplėtę ar susiaurėję vyzdžiai;
- Judesių ar padėties pakitimai – žvairumas ar akių nesugebėjimas judėti taip, kaip įprasta;
- Regos sutrikimai, tokie kaip dvejinimasis, neryškus ar vamzdinis matymas.
Akių ligų priežastys
Daugelio akių ligų priežastys labai įvairios. Pagrindiniai veiksniai:
- Genetika – paveldimumas turi esminę reikšmę akių formavimuisi ir veiklai, o genų mutacijos gali sąlygoti spalvų matymo sutrikimus ir kitas ligas;
- Vystymosi skirtumai – kartais akys ar aplinkiniai audiniai formuojasi nestandartiškai jau vaisiaus ar ankstyvos vaikystės tarpsniuose;
- Aplinkos įtaka – UV spinduliavimas, temperatūros pokyčiai, dulkės ar kitos aplinkos medžiagos gali kenkti akims;
- Užkrečiamos ligos – virusai, bakterijos, grybeliai ar parazitai gali sukelti infekcijas, kurios plinta į akis tiek tiesiogiai, tiek per kitas organizmo sistemas;
- Kitos sveikatos problemos – aukštas kraujospūdis, diabetas ir skydliaukės ligos dažnai pažeidžia akis tiesiogiai ar netiesiogiai;
- Ankstesnės traumos – buvę akių pažeidimai gali padidinti tam tikrų ligų ar komplikacijų riziką ateityje;
- Neaiškios priežastys – kai kuriais atvejais ligų kilmės rasti nepavyksta, nors laikui bėgant mokslas atranda vis daugiau atsakymų.
Kaip nustatomos akių ligos
Tikslią diagnozę gali nustatyti akių priežiūros specialistas, naudodamas kompleksinius tyrimo metodus. Svarbiausias pirmas etapas – išsamus akių patikrinimas. Šis tyrimas padeda ne tik įvertinti regėjimo aštrumą, bet ir aptikti kitus galimus sutrikimus.
Profilaktiniai patikrinimai rekomenduojami bent kas vienerius–dvejus metus, tačiau dažniau juos reikėtų atlikti, jei padidėja rizika arba atsiranda akių ligoms būdingų simptomų.
Gydytojas gali paskirti papildomus specifinius akių tyrimus, tokius kaip:
- Fluoresceino angiografija;
- Tonometrinis tyrimas;
- Tinklainės vaizdinimas;
- Ragenos topografija;
- Optinė koherentinė tomografija.
Dažnai prireikia ir bendrų organizmo tyrimų: kraujo tyrimai (imuninės sistemos žymenys, infekcijos, genetiniai tyrimai), vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) ar neurologiniai testai (elektroencefalograma). Kiekvienas papildomas tyrimas pasirenkamas pagal individualią situaciją ir padeda tiksliau nustatyti ligos priežastį bei mastą.
Akių ligų gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės ir ligos pobūdžio. Kai kuriuos sutrikimus galima valdyti standartinėmis priemonėmis, kitoms būklėms reikia specializuoto gydymo.
Refrakcijos klaidos (tokios kaip trumparegystė ar toliaregystė) dažniausiai koreguojamos akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Be to, prireikus galima rinktis ir lazerines korekcijos procedūras arba chirurgines intervencijas esant pavyzdžiui, glaukomai ar kataraktai. Vaistai taip pat svarbi gydymo dalis – jie gali būti skiriami tiek infekcijoms, tiek uždegimui, tiek spaudimui akyje mažinti.
Gydymo metodų įvairovė leidžia kiekvienam pacientui parinkti individualią terapiją – tam svarbi glaudi konsultacija su specialistu.
Kaip galima apsaugoti akis nuo ligų
Akių ligų prevencija įmanoma ne visada, tačiau tam tikros paprastos priemonės gali gerokai sumažinti riziką.
- Reguliariai tirkite akis – net jei jūsų regėjimas geras, profilaktinis akių patikrinimas kas vienerius ar dvejus metus padės laiku pastebėti pokyčius;
- Naudokite akių apsaugos priemones dirbdami darbą ar sportuodami – net nesunki trauma gali sukelti ilgalaikių problemų;
- Venkite nikotino – tiek rūkymas, tiek elektroninės cigaretės, tiek kramtomas tabakas trikdo kraujotaką, ypač smulkias kraujagysles, maitinančias akis;
- Neleiskite infekcijoms užsitęsti – jei akių uždegimas nepraeina kelias dienas, kreipkitės į gydytoją, nes delsiant didėja komplikacijų tikimybė;
- Atkreipkite dėmesį į bet kokius regos pokyčius – jei regėjimas blogėja palaipsniui arba staiga, būtina kuo skubiau pasitikrinti;
- Subalansuokite mitybą – akims ypač svarbūs vitaminai ir mikroelementai;
- Palaikykite sveiką kūno svorį – bendra sveikatos būklė daro didelę įtaką akių sveikatai, tad svarbu rūpintis visa organizmo gerove.
Vaikų akių sutrikimai
Vaikai taip pat gali susidurti su įvairiais akių sutrikimais, tarp kurių dažniausiai pasitaiko:
- Žvairumas (strabizmas);
- Tingios akies sindromas (ambliopija);
- Retinoblastoma;
- Koloboma;
- Ašarų latakų sutrikimai, pavyzdžiui, dakriocistitas.
Vaikystėje daugumą tokių akių būklių gydyti lengviau ir sėkmingiau nei vėliau. Pastebėjus nerimą keliančius regos ar akių simptomus, verta kreiptis į vaikų gydytoją ar specialistą, kuris patars, kokių veiksmų imtis toliau.
