Probiotikai – tai papildai arba maisto produktai, kuriuose yra įvairių mikroorganizmų, pavyzdžiui, mielių (saccharomyces boulardii) ar naudingų bakterijų (pvz., lactobacillus, bifidobacterium). Tokios naudingos bakterijos natūraliai randamos žmogaus organizme – žarnyne, skrandyje ar net moterų lytiniuose organuose. Kartais dėl tam tikrų veiksnių, kaip antibiotikų vartojimas ar kelionės, mikrofloros pusiausvyra sutrinka. Probiotikai gali padėti atstatyti šią pusiausvyrą ir pagerinti virškinimą.
Kaip probiotikai naudojami
Probiotikai dažnai rekomenduojami žmonėms, kuriems reikalinga žarnyno mikrofloros atkūrimas. Jie gali būti naudingi sergant žarnyno sutrikimais, pavyzdžiui, viduriavimu, dirgliosios žarnos sindromu, laktozės netoleravimu, makšties grybeline infekcija ar šlapimo takų infekcijomis. Moksliniai tyrimai aktyviai nagrinėja probiotikų poveikį įvairioms sveikatos problemoms, tačiau efektas dažnai priklauso nuo mikroorganizmų rūšies bei kiekio konkrečiame produkte.
Probiotikų galima rasti tiek kai kuriuose maisto produktuose (jogurte, kefyre, raugintuose pieno produktuose, sultyse, augalinės kilmės gėrimuose), tiek maisto papilduose – tabletėse, kapsulėse, milteliuose.
Kiekvienas produktas gali turėti skirtingus naudojimo tikslus, todėl verta atidžiai perskaityti produkto informacinį lapelį. Kartais maisto papildai gali turėti priemaišų ar nenaudingų priedų, todėl patikimumą pravartu pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Kai kurių šalių vaistų kontrolės tarnybos šių papildų galutinai neįvertino, todėl visa rizika ir nauda aptariama individualiai.
Kaip vartoti probiotikus
Visada vadovaukitės informacija, pateikta ant pakuotės arba gamintojo instrukcijoje. Priklausomai nuo produkto formos (kapsulės, milteliai, skystis, kramtomos tabletės), vartojimo būdas gali skirtis: vienus reikia nuryti, kitus – ištirpinti vandenyje ar sumaišyti su maistu. Jei naudojate skystą probiotiką, dozę geriausia matuoti specialiai tam skirtu matavimo indeliu, nes įprastas šaukštas gali būti netikslus.
Kai kurių preparatų sudėtyje yra gyvų bakterijų, todėl vartojant antibiotikus svarbu laikytis 2–3 valandų pertraukos prieš arba po antibiotikų dozių, kad probiotikai būtų veiksmingi. Sergant antibiotikų sukeltu viduriavimu, nesinaudokite probiotikais ilgiau nei dvi dienas ir nevartokite jų, jei pasireiškia aukšta temperatūra, nebent taip nurodė gydytojas.
Jei simptomai užsitęsia ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti probiotikus, įsitikinkite, kad nesate alergiški šiam produktui ar jo sudedamosioms dalims. Kai kurie papildai gali turėti pagalbinių medžiagų, kurios gali sukelti alergines reakcijas. Pasitarkite su vaistininku, jei abejojate dėl sudedamųjų dalių.
Ypač svarbu pasitarti su specialistu, jei patiriate viduriavimą, kuris trunka ilgiau nei dvi dienas (ypač kartu su aukšta temperatūra), jeigu jūsų imuninė sistema nusilpusi (sergate onkologine, imunitetą silpninančia liga ar gydotės chemoterapija), dažnai pasikartoja makšties ar šlapimo takų infekcijos.
Skystuose, kramtomuose ar milteliniuose produktuose gali būti cukraus arba dirbtinių saldiklių, todėl žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar turintys fenilketonuriją, turėtų tai įvertinti.
Jei laukiatės, probiotikus rekomenduojama vartoti tik pasitarus su gydytoju, įvertinus galimą naudą bei riziką. Nėra aiškių duomenų, ar probiotikai patenka į motinos pieną, tad prieš žindydami pasitarkite su gydytoju.
Prieš planuodami operaciją būtinai informuokite medicinos personalą apie visus vartojamus papildus, vaistus ar žolinius preparatus.
Galimi šalutiniai poveikiai
Paprastai probiotikai yra gerai toleruojami, tačiau kai kuriems žmonėms gali padidėti pilvo pūtimas ar atsirasti daugiau dujų. Šie reiškiniai dažniausiai būna laikini. Jei diskomfortas ilgai nesitraukia arba stiprėja, pasitarkite su gydytoju.
Apie rimtesnius organizmo pakitimus, tokius kaip ilgai trunkantis ar pasikartojantis gerklės skausmas, karščiavimas ar šaltkrėtis, reikėtų pranešti gydytojui kuo greičiau.
Nors retai, galimos ir alerginės reakcijos – odos bėrimas, niežėjimas, patinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimai. Tokiu atveju reikalinga skubi medicinos pagalba.
Jei pastebite kitų, neįprastų reiškinių, kurie nepaminėti šiame sąraše, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.
Sąveika su kitais vaistais
Probiotikai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač su antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais (pvz., vartojamais grybelių sukeltoms infekcijoms gydyti). Svarbu informuoti gydytoją arba vaistininką apie visus vartojamus vaistus, tiek receptinius, tiek ne, taip pat žolinius papildus.
Niekada nekeiskite vaistų dozės ar vartojimo dažnio nepasitarę su specialistu. Reguliarus produktų sąrašas padės gydytojui nustatyti galimas rizikas ir užtikrinti tinkamą gydymą.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
