Aliuminio hidroksidas priklauso greitai veikiančių antacidinių vaistų grupei, skirtai esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Šis vaistas dažniausiai vartojamas sumažinti tokius negalavimus kaip rėmuo, skrandžio diskomfortas ar rūgšties sukelta bloga savijauta. Aliuminio hidroksidas greitai neutralizuoja jau susidariusią rūgštį skrandyje, tačiau nesustabdo naujos rūgšties gamybos. Paprastai jis skiriamas vienas arba kartu su kitais vaistais, slopinančiais skrandžio rūgšties išsiskyrimą – pavyzdžiui, H2 receptorių blokatoriais ar protonų siurblio inhibitoriais.
Kaip vartoti aliuminio hidroksidą
Aliuminio hidroksidas dažniausiai vartojamas per burną, tarp valgymų arba prieš miegą, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų ar informacijos ant pakuotės. Prieš kiekvieną vartojimą buteliuką reikia gerai supurtyti. Skystą vaisto formą, jei reikia, galima laikyti šaldytuve, tačiau jo negalima užšaldyti.
Rekomenduojama vaistą gerti be kitų skysčių, tačiau, jei sunku nuryti, galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Vartojant skystą aliuminio hidroksidą, jis veikia greičiau nei tabletės ar kapsulės formos. Svarbu nepamiršti, kad šis vaistas gali trukdyti kai kurių kitų medikamentų pasisavinimui organizme, todėl intervalas tarp vaistų vartojimo turėtų būti suderintas su gydytoju ar vaistininku.
Jei pastebite, kad skrandžio rūgšties sukeltos problemos tęsiasi ar net stiprėja ilgiau nei savaitę naudojant šį vaistą, būtina kreiptis į medikus – tai gali būti rimtesnės ligos požymis.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dažniausias aliuminio hidroksido sukeltas šalutinis poveikis – vidurių užkietėjimas. Ilgesnis ir dažnas šio vaisto vartojimas gali padidinti užkietėjimo, hemorojaus ir net žarnų nepraeinamumo riziką. Norint to išvengti, rekomenduojama gerti daugiau skysčių, išlaikyti fizinį aktyvumą. Kartais šį vaistą galima derinti su magnio turinčiais antacidiniais vaistais arba naudoti išmatų minkštiklius – dėl to taip pat verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Aliuminio hidroksidas gali susijungti su fosfatais žarnyne, todėl ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant šį vaistą gali sumažėti fosfatų kiekis organizme. Būkite atidūs, jei pajutote sumažėjusį apetitą, stiprų nuovargį, raumenų silpnumą – tai gali būti sumažėjusio fosfatų kiekio požymiai, ypač jei jūsų inkstų veikla normali.
Retais atvejais pasitaiko sunkesnių poveikių – pasikeičia psichinė būsena (pvz., sumišimas ar neįprastas mieguistumas), pasireiškia skausmingas šlapinimasis ar stiprios alerginės reakcijos: bėrimas, niežulys, veido, liežuvio ar gerklės tinimas, galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas.
Atsargumo priemonės
Prieš vartodami aliuminio hidroksidą, įsitikinkite, ar nesate jam alergiški, bei pasitarkite su gydytoju, jei turite kitų alergijų. Kai kurios vaistų formos gali turėti papildomų pagalbinių medžiagų, kurios taip pat gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei turite inkstų ligų, dažnai vargina vidurių užkietėjimas, sergate akmenlige arba esant skysčių ribojimui dėl kitų ligų. Taip pat svarbu įspėti gydytoją, jei vartojate daug alkoholio.
Aliuminio hidroksido vartojimas nėštumo metu galimas tik tada, kai gydytojas nurodo, jog vaisto nauda viršija riziką. Kadangi aliuminio junginiai gali patekti į motinos pieną, prieš žindant būtina aptarti vaisto vartojimą su specialistais.
Vaistų sąveika
Aliuminio hidroksidas gali keisti kitų vaistų pasisavinimą – ypač tokių kaip kai kurie antibiotikai, širdies vaistai ar geležies preparatai. Todėl patartina turėti visų vartojamų vaistų sąrašą ir prieš pradedant naują gydymą pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Niekuomet nekeiskite dozės ar nenutraukite kitų vaistų vartojimo nepasitarę su gydytoju.
Antacidai bendru atveju gali slopinti daugelio medikamentų pasisavinimą, todėl būtina laikytis rekomenduojamo laiko tarpo tarp vaistų vartojimo.
