Plaukų slinkimas, dar vadinamas alopecija, yra gana dažnas reiškinys. Nors jis dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, su šia problema gali susidurti bet kuris žmogus, įskaitant ir vaikus.
- 1.Plaukų slinkimo simptomai
- 2.Kas sukelia plaukų slinkimą?
- 3.Androgeninė alopecija
- 4.Židininė alopecija (alopecia areata)
- 5.Anageninis slinkimas (anagen effluvium)
- 6.Telogeninis slinkimas (telogen effluvium)
- 7.Galvos odos grybelinė infekcija (tinea capitis)
- 8.Traukos alopecija
- 9.Kaip nustatomas plaukų slinkimas?
- 10.Plaukų slinkimo gydymo galimybės
- 11.Plaukų persodinimo operacija
- 12.Kaip sumažinti plaukų slinkimo riziką?
- 13.Plaukų formavimo priemonės ir įrankiai
- 14.Kada dėl plaukų slinkimo verta kreiptis į gydytoją?
- 15.Dažniausiai užduodami klausimai apie plaukų slinkimą
- 16.Šaltiniai
Dermatologijos specialistų duomenimis, įprastai per parą netenkama maždaug 50–100 plaukų. Atsižvelgiant į tai, kad galvos odoje vidutiniškai auga apie 100 000 plaukų, toks kasdienis netekimas dažniausiai nėra pastebimas. Paprastai iškritusius plaukus pakeičia nauji, tačiau ne visais atvejais šis procesas vyksta sklandžiai.
Plaukų retėjimas gali vystytis pamažu, per daugelį metų, arba prasidėti staiga. Atsižvelgiant į priežastį, šis procesas gali būti laikinas arba nuolatinis.
Jeigu kyla abejonių, ar plaukų netekimas viršija įprastas ribas, arba neaišku, ar tai tik natūralus slinkimas, svarbu suprasti pagrindinius požymius ir žinoti, kada verta kreiptis į gydytoją. Toliau pateikiama informacija padės geriau įvertinti situaciją ir suprasti galimus plaukų slinkimo aspektus.
Plaukų slinkimo simptomai
Pagrindinis alopecijos požymis – didesnis nei įprasta plaukų netekimas, tačiau jį atpažinti ne visada paprasta.
Šie požymiai gali padėti pastebėti galimus pokyčius:
Plaukų sklastymo platėjimas
Skiriant plaukus įprastoje vietoje galima pastebėti, kad sklastymas tampa platesnis. Tai dažnai rodo, jog plaukai pradeda retėti.
Atsitraukianti plaukų augimo linija
Jeigu plaukų linija ties kakta atrodo aukščiau nei anksčiau, tai gali būti dar vienas plonėjančių plaukų požymis.
Padidėjęs iškritusių plaukų kiekis
Apžiūrėjus šepetį ar šukas po naudojimo, verta atkreipti dėmesį, ar jose nelieka daugiau plaukų nei įprastai. Padidėjęs kiekis gali signalizuoti apie slinkimą.
Plikimo plotai
Galvos odoje gali atsirasti aiškiai matomos vietos be plaukų. Jų dydis gali skirtis, o laikui bėgant – didėti.
Užsikimšę nuotekų vamzdžiai
Pastebimas didelis plaukų kiekis praustuvo ar dušo nutekėjimo angoje taip pat gali būti netiesioginis intensyvesnio slinkimo ženklas.
Skausmas ar niežėjimas
Jeigu plaukų slinkimą sukelia tam tikros odos ligos, gali pasireikšti galvos odos niežėjimas ar skausmingi pojūčiai.
Kas sukelia plaukų slinkimą?
Egzistuoja įvairios plaukų slinkimo formos – vienos pasitaiko dažnai, kitos yra retesnės, o kiekviena jų turi skirtingas priežastis.
Atsižvelgiant į alopecijos tipą, plaukų netekimą gali lemti paveldimumas, vidiniai organizmo veiksniai arba išoriniai poveikiai. Toliau apžvelgiamos pagrindinės plaukų slinkimo rūšys ir jų kilmė.
Androgeninė alopecija
Androgeninė alopecija – tai paveldimas plaukų slinkimas, dažnai vadinamas vyrišku ar moterišku nuplikimu pagal tam tikrą modelį. Šis tipas dar apibūdinamas kaip modelinė alopecija, nes gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims.
Tai dažniausia plaukų slinkimo forma, kuri gali paveikti iki pusės visų žmonių.
Šio tipo plaukų retėjimas paprastai vyksta palaipsniui. Kai kurie asmenys pirmuosius požymius pastebi dar paauglystėje, o kiti – tik vidutiniame amžiuje.
Moterims androgeninė alopecija dažniausiai pasireiškia tolygiai plonėjančiais plaukais visoje galvos odoje. Vizualiai tai gali atrodyti kaip platėjantis sklastymas arba sumažėjęs plaukų tankis. Dažniausiai ši forma išryškėja vyresniame amžiuje, tačiau kai kurioms moterims ji prasideda gerokai anksčiau.
Vyrams būdingas laipsniškas plaukų slinkimas smilkinių srityje ir viršugalvyje, dėl kurio susiformuoja būdinga „M“ raidės forma.
Židininė alopecija (alopecia areata)
Židininė alopecija yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja plaukų folikulus. Dėl to galvos odoje susidaro įvairaus dydžio plikos vietos – nuo nedidelių iki gana didelių. Kai kuriais atvejais ši būklė gali lemti visišką plaukų netekimą.
Be galvos odos, plaukai gali iškristi ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, antakiuose, blakstienose ar kitose srityse.
Anageninis slinkimas (anagen effluvium)
Anageninis plaukų slinkimas pasižymi staigiu ir intensyviu plaukų netekimu. Dažniausiai jis siejamas su spinduliniu gydymu arba chemoterapija.
Nutraukus gydymą, plaukai paprastai vėl pradeda augti.
Telogeninis slinkimas (telogen effluvium)
Telogeninis slinkimas – tai netikėtas plaukų netekimas, kurį sukelia stiprus emocinis ar fizinis sukrėtimas, pavyzdžiui, traumuojantis įvykis, ilgalaikis stresas ar sunki liga.
Ši būklė taip pat gali būti susijusi su hormoniniais pokyčiais, vykstančiais:
- po gimdymo
- pogimdyminiu laikotarpiu
- menopauzės metu
- esant policistinių kiaušidžių sindromui (PKS)
Kitos galimos telogeninio slinkimo priežastys:
- nepakankama mityba, įskaitant vitaminų ar mineralų trūkumą
- tam tikri endokrininės sistemos sutrikimai
- hormoninės kontracepcijos pradėjimas arba nutraukimas
- chirurginės operacijos ir anestezijos poveikis
- ūmios ligos ar sunkios infekcijos
Šio tipo plaukų slinkimą gali sukelti ir kai kurie vaistai, tarp jų:
- kraują skystinantys preparatai
- vaistai nuo traukulių
- geriami retinoidai
- beta adrenoblokatoriai
- skydliaukės veiklą reguliuojantys vaistai
Pašalinus pagrindinę priežastį, telogeninis slinkimas dažniausiai išnyksta savaime.
Galvos odos grybelinė infekcija (tinea capitis)
Tinea capitis – tai grybelinė galvos odos infekcija, pažeidžianti odą ir plauko stiebą. Jai būdingos mažos plikos vietos, kurios dažnai būna pleiskanojančios ir niežtinčios. Negydant infekcijos, šios sritys gali didėti ir prisipildyti pūlių.
Tokie uždegiminiai židiniai gali palikti randus.
Papildomi simptomai:
- trapūs, lengvai lūžinėjantys plaukai
- galvos odos jautrumas
- pilkšvi arba paraudę, pleiskanojantys odos plotai
Ši infekcija gydoma priešgrybeliniais vaistais.
Traukos alopecija
Traukos alopecija išsivysto dėl nuolatinės mechaninės įtampos ir spaudimo plaukams. Dažniausiai tai susiję su dažnu plaukų nešiojimu labai suveržtomis šukuosenomis, tokiomis kaip kasos, arklio uodega ar kuodas.
Kaip nustatomas plaukų slinkimas?
Kadangi plaukų slinkimą gali lemti daugybė skirtingų veiksnių, pastebėjus bet kokius plaukų būklės pokyčius rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Diagnozuojant dažniausiai vertinamas išsamus sveikatos istorijos kontekstas – atsižvelgiama į neseniai persirgtas ligas, atliktas operacijas, patirtą emocinį ar fizinį stresą bei paveldimumą. Taip pat atliekama galvos odos ir plaukų apžiūra, padedanti susiaurinti galimų priežasčių spektrą.
Jeigu kyla įtarimų dėl autoimuninės ar odos ligos, gali būti atliekama galvos odos biopsija. Šios procedūros metu paimami keli labai maži odos mėginiai, kurie vėliau tiriami laboratorijoje.
Svarbu suprasti, kad plaukų augimo mechanizmas yra sudėtingas, todėl norint tiksliai nustatyti slinkimo priežastį gali prireikti kelių skirtingų tyrimų. Biopsija taip pat gali būti atliekama tais atvejais, kai pirminė diagnozė nėra aiški.
Papildomai gali būti paskirti kraujo tyrimai, siekiant įvertinti galimus vitaminų ar mineralų trūkumus arba nustatyti gretutines sveikatos problemas.
Plaukų slinkimo gydymo galimybės
Plaukų slinkimo gydymo metodų yra įvairių, tačiau tinkamiausias pasirinkimas visada priklauso nuo konkrečios slinkimo priežasties.
Dažniausiai pasitaikančios alopecijos formos pirmiausia gydomos vietinio arba geriamojo poveikio vaistais. Tai paprastai būna pradinė gydymo strategija.
Be recepto parduodami preparatai dažniausiai yra kremai, tirpalai, geliai ar putos, tepami tiesiai ant galvos odos. Viena dažniausiai naudojamų veikliųjų medžiagų – minoksidilis.
Receptiniai vaistai, tokie kaip finasteridas, gali padėti sulėtinti tolesnį androgeninės alopecijos progresavimą, ypač esant vyriško tipo nuplikimui. Šis vaistas vartojamas kasdien, siekiant sumažinti plaukų slinkimo tempą, o kai kuriems asmenims jis skatina ir naujų plaukų augimą.
Jeigu manoma, kad plaukų slinkimas susijęs su autoimuniniais procesais, gydytojas gali skirti priešuždegiminius vaistus, pavyzdžiui, kortikosteroidus.
Taip pat tiriami naujesni gydymo metodai, tokie kaip tam tikros lazerinės terapijos formos, mikroadatinės procedūros su trombocitais praturtinta plazma (PRP) bei kiti geriamieji preparatai. Vis dėlto daugelis šių metodų dar yra ankstyvoje tyrimų stadijoje, todėl reikalingi papildomi moksliniai duomenys.
Plaukų persodinimo operacija
Plaukų persodinimas – tai chirurginė procedūra, kurios metu nedideli odos fragmentai su keliais plaukais perkeliami į plikimo paveiktas galvos odos vietas.
Šis metodas dažniausiai veiksmingas žmonėms, turintiems paveldimą nuplikimą, nes plaukai dažniausiai prarandami viršugalvio srityje. Kadangi plaukų slinkimas gali progresuoti, laikui bėgant gali prireikti kelių procedūrų.
Svarbu paminėti, kad esant randinėms alopecijos formoms, šis gydymo būdas dažniausiai nėra efektyvus.
Kaip sumažinti plaukų slinkimo riziką?
Yra keletas praktinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti plaukų netekimą:
Šukuosenų pasirinkimas
Venkite nuolat nešioti stipriai suveržtas kasas, kuodus ar uodegas. Laisvesnės šukuosenos mažiau apkrauna plaukų šaknis.
Mažiau mechaninio poveikio
Stenkitės kuo rečiau traukti, sukinėti ar intensyviai liesti plaukus.
Švelnus džiovinimas
Po plovimo plaukus nusausinkite švelniai tapšnodami rankšluosčiu. Reikėtų vengti trinti ar stipriai susukti plaukus į rankšluostį.
Subalansuota mityba
Svarbu užtikrinti visavertę, maistingą mitybą, kurioje netrūktų baltymų ir geležies.
Plaukų formavimo priemonės ir įrankiai
Plaukų slinkimą gali skatinti ir dažnas tam tikrų priemonių ar įrankių naudojimas, pavyzdžiui:
- plaukų džiovintuvai
- kaitinamos šukos
- tiesintuvai
- plaukų dažymo priemonės
- balinimo produktai
- cheminės garbanos
- plaukų tiesinimo (atpalaidavimo) preparatai
Jeigu naudojate karščiu veikiančius formavimo įrankius, darykite tai tik visiškai išdžiovinus plaukus ir rinkitės žemiausią įmanomą temperatūrą.
Jeigu šiuo metu pastebite aktyvų plaukų slinkimą, plaukams plauti rinkitės švelnų, vaikams skirtą šampūną. Jei galvos oda nėra itin riebi, pakanka plaukus plauti kas antrą dieną arba dar rečiau.
Kada dėl plaukų slinkimo verta kreiptis į gydytoją?
Dėl bet kokio nepaaiškinamo plaukų slinkimo rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Tai leidžia nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.
Vizito metu svarbu paminėti visus papildomus ar neįprastus simptomus, net jei jie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję su plaukais, įskaitant:
- nuolatinį nuovargį
- nepaaiškinamą kūno svorio mažėjimą
- padidėjusią kūno temperatūrą
- žarnyno veiklos pokyčius
- bėrimus ar kitokius odos pakitimus galvos odoje ar kitose kūno vietose
- neseniai atliktas operacijas ar medicinines procedūras
- mitybos ar valgymo įpročių pasikeitimus
- naujai gautus skiepus ar pradėtus vartoti vaistus
Taip pat naudinga pateikti informaciją apie tai, kaip greitai prasidėjo plaukų slinkimas, bei ar šeimoje yra buvę nuplikimo atvejų. Visa ši informacija padeda gydytojui tiksliau įvertinti situaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai apie plaukų slinkimą
Kokie vitaminai gali padėti esant plaukų slinkimui?
Plaukų slinkimas yra sudėtingas procesas, o mitybos vaidmuo jo prevencijoje ar gydyme vertinamas nevienareikšmiškai.
Nors tinkama mityba ir tam tikros maistinės medžiagos yra būtinos normaliam plaukų augimui, jų vartojimo didinimas ne visada duoda teigiamą rezultatą. Tai ypač aktualu esant tam tikroms alopecijos formoms, pavyzdžiui, randinei alopecijai, kai plaukų folikulai yra negrįžtamai pažeisti.
Vis dėlto mitybos racione dažniausiai akcentuojami šie vitaminai ir mineralai, galintys palaikyti plaukų augimą:
- B grupės vitaminai, ypač riboflavinas, biotinas, folio rūgštis ir vitaminas B12
- geležis
- vitaminas C
- vitaminas D
Svarbu pažymėti, kad per didelis kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino A ar seleno, kiekis gali būti siejamas su padidėjusia plaukų slinkimo rizika.
Kokios ligos gali sukelti plaukų slinkimą?
Tam tikros ligos ir sveikatos sutrikimai yra susiję su didesne plaukų slinkimo tikimybe. Dažniausiai tai apima:
- policistinių kiaušidžių sindromą
- galvos odos psoriazę
- lytiškai plintančias infekcijas
- skydliaukės veiklos sutrikimus
Be to, plaukų slinkimas gali pasireikšti kaip šalutinis kai kurių vaistų poveikis, ypač taikant chemoterapiją onkologinių ligų gydymui.
Ar įmanoma visiškai sustabdyti plaukų slinkimą?
Galimybė visiškai sustabdyti plaukų slinkimą priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Bendras principas – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sulėtinti procesą arba jį iš dalies atkurti.
Tačiau kai kurios plaukų slinkimo priežastys yra negrįžtamos. Tai pasakytina apie atvejus, kai plaukų folikulai pažeidžiami dėl ilgalaikio mechaninio tempimo, agresyvių cheminių priemonių poveikio ar tam tikrų autoimuninių ligų. Tokiose situacijose visiškas plaukų ataugimas dažniausiai nėra įmanomas.
Šaltiniai
- American Academy of Dermatology Association. Hair loss: Causes, diagnosis, and treatment
- Alonso, L. C., & Rosenfield, R. L. Androgenetic alopecia and its management in men and women
- Harrison, S., & Bergfeld, W. Diffuse hair loss: Its triggers and management
- Sinclair, R. Hair shedding disorders and their diagnosis
- Messenger, A. G., & de Berker, D. A. R. Alopecia areata: Clinical features and pathogenesis
