Alpha-1-proteinazės inhibitoriaus preparatai skirti gydyti tam tikram paveldimam trūkumui (vadinamajam alfa-1-proteinazės inhibitoriaus trūkumui), kuris sukelia plaučių ligas, tokias kaip emfizema. Šios būklės metu organizmas nesukuria pakankamai baltymo, saugančio plaučių audinius nuo žalingo fermento elastazės poveikio. Elastazė, paprastai padedanti naikinti bakterijas, ima nevaldomai ardyti plaučių audinį, jei organizme nėra pakankamai apsaugančio baltymo. Alfa-1-proteinazės inhibitorius papildomas šiuo vaistu, taip padedant stabdyti tolesnį plaučių pažeidimą.
Kaip vartoti
Šis vaistas leidžiamas į veną, dažniausiai kartą per savaitę, kaip nurodė gydytojas. Jeigu preparatą leidžiatės namuose, svarbu tiksliai susipažinti su paruošimo ir vartojimo taisyklėmis, atidžiai laikytis pakuotės instrukcijų ir gydytojo ar vaistininko rekomendacijų. Tam tikri preparato variantai laikomi šaldytuve – prieš maišydami, išlaukite, kol vaistas ir maišymo skystis pasieks kambario temperatūrą. Svarbu nenaudoti stipriai suplakto tirpalo, kad neprarastumėte vaisto veiksmingumo.
Prieš vartojant, apžiūrėkite tirpalą – jis turi būti skaidrus. Jei matote spalvos pakitimų, nepradėkite vartoti. Mažos dalelės paprastai sulaikomos specialiais filtrais, kurie dedami naudojant vaistą.
Būtinai išmokite, kaip saugiai laikyti ir išmesti naudojamas adatas bei kitas medicinines priemones – dėl to visada galite pasitarti su vaistininku.
Vaisto dozė parenkama individualiai ir priklauso nuo kūno svorio, ligos sunkumo ir organizmo reakcijos. Norint pasiekti geriausią efektą, vaistus naudokite reguliariai, visada tuo pačiu savaitės laiku. Kad nepamirštumėte, įprasminkite šį laiką žymėdami kalendoriuje.
Kilus klausimų ar jei būklė nejuda į gerą pusę kelių savaičių bėgyje, kreipkitės į gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vartojant alfa-1-proteinazės inhibitoriaus, dažniausiai gali pasireikšti šios reakcijos: skausmas vaisto leidimo vietoje, aukštesnė kūno temperatūra, galvos svaigimas, galvos skausmas, mieguistumas, tirpimas arba dilgčiojimas odoje, raumenų skausmai. Daugeliu atvejų šie požymiai būna lengvi ir trumpalaikiai, bet jei jie trunka ilgiau arba stiprėja, būtina apie tai informuoti gydytoją arba vaistininką.
Rimtos nepageidaujamos reakcijos – retos, tačiau pasitaikius sunkiems požymiams, pavyzdžiui, bėrimams, stipriam niežėjimui, veido, liežuvio ar gerklės patinimui, sunkumui kvėpuoti ar stipriam galvos svaigimui, reikalinga skubi medikų pagalba.
This is not a complete list of all possible side effects. If you notice any other unusual reactions that nėra paminėtos, rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba vaistininką.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant gydymą alfa-1-proteinazės inhibitoriumi, būtina aptarti su gydytoju galimus alergijos atvejus, ypač jei žinoma alergija šiam vaistui ar kuriai nors jo pagalbinei medžiagai. Vaistas neturėtų būti vartojamas, jei yra reta IgA stoka su IgA antikūnų susidarymu arba jei anksčiau buvo stipri alerginė reakcija į žmogaus kraujo produktus.
Būtinai informuokite gydytoją apie anksčiau diagnozuotas kepenų ar širdies ligas, ypač jei yra širdies nepakankamumas. Alkoholio arba kanapių vartojimas gali sustiprinti galimą svaigulį ar mieguistumą, todėl rekomenduojama atsisakyti transporto priemonių vairavimo ar darbo su pavojingais įrenginiais tol, kol tiksliai nežinote, kaip jūsų organizmas reaguoja į šį vaistą.
Reikėtų žinoti, kad šis vaistas gaminamas iš žmogaus kraujo, todėl, nors ir taikomi itin griežti saugumo reikalavimai ir testavimas, visada išlieka itin menka rizika užsikrėsti virusinėmis infekcijomis (pvz., hepatitais). Plačiau apie tai galėsite pasikalbėti su gydytoju.
Jei laukiatės, vaistą vartokite tik aptarusi rizikas ir naudą su gydytoju. Nėra tiksliai žinoma, ar vaistas patenka į motinos pieną – jei žindote, prieš vartojimą pasitarkite su gydytoju.
Sąveika su kitais vaistais
Vartojant alfa-1-proteinazės inhibitoriaus preparatus, gali pasikeisti kitų vaistų poveikis arba padidėti šalutinio poveikio rizika. Norint to išvengti, visada informuokite gydytoją ir vaistininką apie visus vartojamus vaistus, maisto papildus ar žolinius preparatus. Svarbu savavališkai nekeisti dozės ir nepradėti vartoti naujų medikamentų nepasitarus su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
