Demenciją gali lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, smegenų pažeidimai ar skirtingos ligos, tačiau kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka nenustatyta. Organizacijos „Alzheimer’s Association“ duomenimis, Alzheimerio liga sudaro apie 60–80 procentų visų demencijos atvejų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama sulaukus 65 metų ar vyresniame amžiuje. Jei ji nustatoma anksčiau, vartojamas jaunesnio amžiaus arba ankstyvos pradžios Alzheimerio ligos apibūdinimas.
- 1.Svarbiausi faktai apie Alzheimerį
- 2.Alzheimerio ligos simptomai
- 3.Alzheimerio ligos diagnozavimas
- 4.Vaistai nuo Alzheimerio ligos
- 5.Kiti Alzheimerio ligos gydymo būdai
- 6.Alzheimerio ligos priežastys ir rizikos veiksniai
- 7.Alzheimerio ligos stadijos
- 8.Alzheimerio ligos priežiūra
- 9.Naudoti informacijos šaltiniai
Nors šiuo metu visiško išgydymo nėra, tam tikri gydymo metodai gali pristabdyti ligos progresavimą ir padėti ilgiau išlaikyti savarankiškumą.
Svarbiausi faktai apie Alzheimerį
Nors Alzheimerio liga daugeliui yra girdėta, svarbu aiškiai suprasti pagrindinius aspektus:
- Alzheimerio liga yra lėtinė ir ilgai trunkanti būklė, kuri laikui bėgant progresuoja.
- Tai nėra įprasta senėjimo dalis.
- Demencija ir Alzheimerio liga nėra tapatūs terminai – Alzheimeris yra viena iš demencijos formų.
- Simptomai atsiranda palaipsniui, o smegenyse vykstantys pokyčiai sukelia nuoseklų funkcijų silpnėjimą.
- Susirgti gali bet kuris žmogus, tačiau didesnė rizika siejama su vyresniu nei 65 metų amžiumi ir paveldimumu.
- Ligos eiga gali labai skirtis: vieni žmonės ilgą laiką išlaiko lengvus pažintinius sutrikimus, kitiems simptomai stiprėja greičiau.
- Nors išgydyti ligos kol kas neįmanoma, gydymas gali sulėtinti jos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kiekvieno žmogaus patirtis sergant Alzheimerio liga yra individuali.
Alzheimerio ligos simptomai
Kartais visi žmonės pamiršta tam tikrus dalykus, tačiau Alzheimerio liga pasižymi nuolat pasikartojančiais ir laikui bėgant stiprėjančiais požymiais. Dažniausi jų:
- atminties sutrikimai, trukdantys kasdienei veiklai, pavyzdžiui, susitikimų planavimui
- sunkumai atliekant įprastas užduotis, tokias kaip buitinės technikos naudojimas
- problemų sprendimo gebėjimų silpnėjimas
- kalbėjimo ar rašymo sunkumai
- orientacijos laike ir vietoje praradimas
- suprastėję sprendimų priėmimo gebėjimai
- asmeninės higienos įpročių pokyčiai
- nuotaikos ir asmenybės pasikeitimai
- atsiribojimas nuo artimųjų ir socialinės aplinkos
Šie požymiai nebūtinai reiškia Alzheimerio ligą, todėl svarbu kreiptis į gydytoją ir nustatyti tikrąją jų priežastį. Ligos simptomai kinta priklausomai nuo stadijos. Vėlesniais etapais žmonėms dažnai tampa sunku kalbėti, judėti ar tinkamai reaguoti į aplinką.
Alzheimerio ligos diagnozavimas
Vienintelis visiškai tikslus Alzheimerio ligos patvirtinimo būdas yra smegenų audinio ištyrimas po mirties. Vis dėlto gydytojas gali taikyti įvairius vertinimo metodus ir tyrimus, kad įvertintų pažintines funkcijas, nustatytų demenciją bei atmestų kitas galimas ligas.
Pirminis įvertinimas
Dažniausiai pradžioje surenkama išsami medicininė anamnezė. Gydytojas gali teirautis apie:
- jaučiamus simptomus
- šeimos ligų istoriją
- esamas ar anksčiau diagnozuotas sveikatos būkles
- vartojamus ar anksčiau vartotus vaistus
- mitybą, alkoholio vartojimą ir kitus gyvenimo būdo veiksnius
Papildomi tyrimai
Vėliau gali būti paskirti įvairūs testai ir tyrimai, padedantys nustatyti, ar simptomus sukelia Alzheimerio liga.
Vaistai nuo Alzheimerio ligos
Šiuo metu nėra žinomo būdo visiškai išgydyti Alzheimerio ligą ar užkirsti jai kelią. Vis dėlto gydytojas gali paskirti vaistus ir kitus gydymo metodus, kurie padeda sušvelninti simptomus bei kiek įmanoma ilgiau lėtinti ligos eigą.
Dažniausiai taikomi šie vaistai:
- donepezilas (Aricept)
- rivastigminas (Exelon)
- adukanumabas (Lecanemab)
- memantinas (Namenda)
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antidepresantai, nerimą mažinantys ar antipsichoziniai vaistai, padedantys kontroliuoti su Alzheimerio liga susijusius simptomus. Jie priklauso nuo ligos stadijos ir gali apimti:
- depresiją
- miego sutrikimus
- susijaudinimą ar neramumą
- haliucinacijas
Laikui bėgant žmogui, sergančiam Alzheimerio liga, paprastai reikia vis daugiau priežiūros, tačiau ligos eiga ir simptomų intensyvumas kiekvienam asmeniui skiriasi.
Kiti Alzheimerio ligos gydymo būdai
Be gydytojo, gyvenimo kokybę įvairiais ligos etapais padeda palaikyti ir skirtingų sričių specialistų komanda. Į ją gali įeiti:
- kineziterapeutas, padedantis išlaikyti fizinį aktyvumą
- dietologas, padedantis laikytis subalansuotos ir visavertės mitybos
- logopedas, padedantis išsaugoti bendravimo įgūdžius
- psichikos sveikatos specialistas, taikantis kognityvinę elgesio terapiją depresijos ir nerimo simptomams mažinti
- vaistininkas, padedantis stebėti vaistų vartojimą
- kiti psichikos sveikatos specialistai, dirbantys su pacientais ir jų artimaisiais
- socialinis darbuotojas, padedantis gauti reikalingą pagalbą ir išteklius
- laikinos priežiūros centrai, suteikiantys trumpalaikę pagalbą, kai artimieji negali pasirūpinti pacientu
- paliatyviosios priežiūros centrai, kuriuose paskutiniais gyvenimo etapais užtikrinamas komfortas ir palaikymas
Be gyvenimo būdo pokyčių, galima aptarti su gydytoju ir papildomas ar alternatyvias terapijas.
Alzheimerio ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli Alzheimerio ligos atsiradimo priežastis iki šiol nėra nustatyta, tačiau išskiriami keli rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius. Dauguma sergančiųjų yra 65 metų ar vyresni.
- Paveldimumas. Jei artimi šeimos nariai sirgo šia liga, tikimybė susirgti padidėja.
- Genetiniai veiksniai. Su liga siejami tam tikri genai, pavyzdžiui, apolipoproteinas E (APOE).
Vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs Alzheimerio liga – jie tik padidina tikimybę.
Papildomi galimi rizikos veiksniai:
- buvusi depresija
- rūkymas
- širdies ir kraujagyslių ligos
- trauminiai smegenų sužalojimai
Norint geriau įvertinti individualią riziką, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Alzheimerio ligos stadijos
Alzheimerio liga progresuoja palaipsniui, todėl simptomai laikui bėgant stiprėja. Dažniausiai po diagnozės nustatymo žmonės gyvena nuo 4 iki 8 metų, nors kai kuriais atvejais gyvenimo trukmė gali siekti ir apie 20 metų.
Išskiriamos septynios pagrindinės stadijos. Pirmosios trys apima priešdemencinę būklę ir lengvus pažintinius sutrikimus, o vėlesnės keturios stadijos dažniausiai atitinka jau nustatytą Alzheimerio ligą.
Galutinėse stadijose dažniausiai ryškėja kalbos ir mimikos praradimas, o judėjimo galimybės tampa vis labiau ribotos. Tinkamai parinkta priežiūra gali padėti kuo ilgiau išlaikyti komfortą ir gyvenimo kokybę.
Alzheimerio ligos priežiūra
Ligai progresuojant, žmogui reikia vis daugiau pagalbos atliekant kasdienes veiklas. Jei artimasis serga Alzheimerio liga, svarbu iš anksto domėtis ligos eiga ir būsimais priežiūros iššūkiais. Nors slauga gali būti sudėtinga, ji taip pat gali suteikti daug prasmės.
Kaip pasiruošti slaugai
- Gilinkite žinias apie Alzheimerio ligą, jos stadijas ir simptomus.
- Įtraukite šeimos narius, kurie galėtų prisidėti prie priežiūros.
- Apsvarstykite galimybę prisijungti prie slaugytojų ar artimųjų palaikymo grupių.
- Pasidomėkite profesionalios priežiūros namuose, laikinos priežiūros ar dienos centrų paslaugomis savo regione.
- Nepamirškite pasirūpinti ir savimi – priimkite artimųjų pagalbą ir kalbėkite apie savo poreikius.
Slaugant svarbu skirti dėmesio ir savo fizinei bei emocinei sveikatai. Nuolatinė atsakomybė gali kelti didelį stresą, todėl iš anksto sudarytas priežiūros planas turėtų apimti ir paramą slaugančiajam.
Naudoti informacijos šaltiniai
- Ankstyvieji Alzheimerio ligos požymiai ir simptomai.
https://www.alz.org/alzheimers-dementia/10_signs - 2021 metų Alzheimerio ligos faktai ir statistika.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33756057/ - Alzheimerio liga ir demencija.
https://www.alz.org/alzheimer_s_dementia - Alzheimerio ligos diagnostika.
http://www.alzinfo.org/articles/diagnosis/ - Alzheimerio ligos genetiniai veiksniai – informacinis aprašas.
https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-causes-and-risk-factors/alzheimers-disease-genetics-fact-sheet - APOE genas.
https://ghr.nlm.nih.gov/gene/APOE - Klinikinės Alzheimerio ligos stadijos.
https://www.alzinfo.org/understand-alzheimers/clinical-stages-of-alzheimers/ - Alzheimerio liga: farmakologiniai ir nefarmakologiniai kognityvinių bei funkcinių simptomų gydymo metodai.
https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2017/0615/p771.html - Vitamino E naudojimas gydant lengvus pažintinius sutrikimus ir Alzheimerio ligą.
https://www.cochrane.org/CD002854/DEMENTIA_use-vitamin-e-treatment-mild-cognitive-impairment-and-alzheimers-disease-ad - Alzheimerio ligos gydymo galimybės.
http://www.nia.nih.gov/alzheimers/publication/alzheimers-disease-medications-fact-sheet - Alzheimerio liga.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499922/ - Logopedo vaidmuo dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais lengvus pažintinius sutrikimus ar demenciją.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9141146/ - Asmeninės Alzheimerio ligos rizikos vertinimas – pagrindiniai klausimai.
https://www.nia.nih.gov/health/assessing-risk-alzheimers-disease - Alzheimerio ligos biomarkeriai ir regėjimo pokyčių tyrimai.
https://www.nia.nih.gov/news/two-views-alzheimers-biomarkers-eyeing-changes-vision-or-pupils - Kas yra Alzheimerio liga.
https://www.nia.nih.gov/health/what-alzheimers-disease - Kas yra demencija: simptomai, tipai ir diagnostika.
https://www.nia.nih.gov/health/types-dementia
Tai yra baisu, ypač „neapsišvietusiems” artimiesiems. Atrodo, kad tyčia trikdo tave, o iš tiesų pasaulį suvokia kitaip. Neurologas turėtų apie tai įspėti. Mano atveju to nebuvo.
Ačiū, kad pasidalinote savo patirtimi. Iš tiesų artimiesiems dažnai būna labai sunku suprasti, kad žmogus nesielgia tyčia – tiesiog liga keičia jo suvokimą ir reakcijas. Daugeliui praverstų daugiau aiškios informacijos dar diagnozės pradžioje, nes tai padeda išvengti nesusipratimų ir kaltės jausmo. Tikiuosi, kad vis daugiau specialistų apie tai kalbės atvirai ir paruoš ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius.