Ameloblastoma: simptomai, priežastys ir gydymas

Ameloblastoma – tai retas, lėtai augantis navikas, susiformuojantis žandikaulyje. Paprastai jis vystosi iš tų pačių ląstelių, kurios formuoja dantų emalį, ir dažniausiai (apie 80 % atvejų) atsiranda apatinėje žandikaulio dalyje, už krūminių dantų. Nors šis auglys laikomas nepiktybiniu, jis nėra visai nekaltas – ilgainiui gali pažeisti žandikaulio struktūrą, išstumti ar sugadinti sveikus dantis ir, net pašalinus, atsinaujinti.

Ameloblastomos tipai

Žvelgiant mikroskopu, visų ameloblastomų ląstelės primena mažus korėtus ar burbulinius darinius. Tačiau gydytojai jas išskiria į kelias pagrindines rūšis:

Įprastinė (konvencinė) ameloblastoma. Sudaro apie 85 % visų atvejų. Šios rūšies navikas auga greičiau nei kitos rūšys ir dažniausiai plinta į aplinkines burnos vietas.
Unicistinė ameloblastoma. Ji rečiau išplinta už žandikaulio ribų.
Periferinė (ekstraozinė) ameloblastoma. Manoma, kad šios formos navikas iš žandikaulio dantenų ar minkštųjų audinių išplinta į žandikaulį; ji auga lėčiau nei kitos.

Nors labai retai, ameloblastoma gali tapti piktybine. Piktybinės formos apima:

Metastazuojančią ameloblastomą. Ši forma mikroskopiškai atrodo kaip nepiktybinė, tačiau auglys išplinta į kitas kūno vietas – dažniausiai plaučius, odą ar smegenis.
Ameloblastinę karcinomą. Kai kuriais atvejais iš pradžių gerybinė ameloblastoma virsta piktybine arba iš karto susiformuoja kaip vėžinis darinys.

Ameloblastomos paplitimas

Nepaisant to, kad ameloblastoma – viena dažniausių gerybinių žandikaulio navikų, ji išlieka itin reta liga. Kasmet ją diagnozuoja apytiksliai vienam iš milijono žmonių. Piktybinės ameloblastomos sudaro vos 2 % visų atvejų.

Susiję įrašai

Paprastai šia liga suserga 30–60 metų asmenys, rečiau – jaunesni. Daugiau atvejų nustatoma kai kuriuose Afrikos bei Azijos regionuose.

Ameloblastomos simptomai

Auglys paprastai vystosi lėtai, todėl žmogus gali ilgus metus (10–20 metų) nesuprasti, kad kažkas negerai. Tiktu, kad pastebimi pakitimai dažniau išryškėtų jau vėlesnėse stadijose, kai auglys pradeda veikti aplinkinius audinius.

Neskausmingas žandikaulio patinimas, apimantis vieną veido pusę
Matomas guzas, kuris išoriškai atrodo tarsi burnoje būtų paslėpti riešutai ar rutuliukai
Dantys su rausvomis ar raudonai nusidažytomis dėmelėmis, kurie lengvai lūžta ar trupėja
Sunku judinti žandikaulį
Paraudusios, paburkusios dantenos
Netaisyklingas sąkandis (malokliuzija)
Atsipalaidavę, paslankūs dantys

Ameloblastomos priežastys

Ligos priežastys iki galo nėra aiškios. Ameloblastomą sukelia ląstelės, atsakingos už dantų emalio formavimą – kai jos ir toliau dauginasi net ir po to, kai emalis jau susiformavęs. Šiuos procesus veikia genetiniai mutacijos, ypač pažeidžiančios genus BRAF ir SMO, kurie reguliuoja ląstelių dauginimąsi. Tyrimai siekia surasti būdus, kaip tiesiogiai paveikti nenormalias ląsteles (taikinių terapija).

Kaip nustatoma ameloblastoma

Dažniausiai pirmieji pakitimai pastebimi įprastų odontologinių patikrų metu, kai rentgeno nuotraukose užfiksuojamas įtartinas darinis. Jei kyla įtarimų, pacientas nukreipiamas pas specialistą detalesniems tyrimams:

Vaizdiniai tyrimai. Atliekamos papildomos rentgeno nuotraukos, kartais naudojama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų tiksliai įvertinta naviko vieta ir dydis. Jei įtariamas piktybinis navikas, gali būti paskirta ir pozitronų emisijos tomografija (PET).
Biopsija. Tai procedūra, kurios metu paimamas naviko audinio mėginys ir mikroskopu ištiriama, kokios yra ląstelės. Taip nustatomas ne tik naviko tipas, bet ir optimalus gydymo būdas.

Ameloblastomos gydymas

Geriausias ir efektyviausias gydymo būdas yra chirurginė operacija, kurios metu pašalinamas navikas bei dalis aplinkinių audinių. Pagal operacijos mastą išskiriamos dvi pagrindinės taktikos:

Radikali operacija. Dauguma pacientų gydomi būtent šiuo metodu – pašalinamas ne tik navikas, bet ir didesnis žandikaulio bei gretimų audinių plotas, taip siekiant maksimaliai sumažinti recidyvo tikimybę. Kai kuriais atvejais tenka šalinti visą arba dalį apatinio (mandibulectomija) ar viršutinio (maxilektomija) žandikaulio.
Konservatyvi operacija. Tokiu atveju navikas pašalinamas kartu su labai maža sveikų audinių dalimi. Ši galimybė dažniausiai svarstoma, kai darinys mažas ir neplinta į kaulą ar audinius aplink.

Jei chirurginis gydymas negalimas, gali būti taikoma spindulinė terapija – ją skiriama navikui naikinti arba likusioms ląstelėms po operacijos šalinti. Tokiu atveju navikas apšvitinamas stipriomis rentgeno bangomis.

Papildomas gydymas po operacijos

Po sudėtingų operacijų dažnai reikalingas ilgas reabilitacijos laikotarpis, kuris gali užtrukti keletą mėnesių. Kad sugrįžtumėte prie įprasto gyvenimo, gali prireikti įvairių papildomų intervencijų:

Rekonstrukcinė chirurgija. Plastikos chirurgas gali pasiūlyti perkelti kaulą iš klubo ar mentės tam, kad būtų atstatyta žandikaulio forma ir atkurtas veido vaizdas.
Dantų implantai / protezai. Jei operacijos metu buvo pašalinti dantys, juos galima pakeisti protezais ar implantais, padedančiais grąžinti kramtymo funkciją ir atkuriant estetinį vaizdą.
Logopedo pagalba. Specialistas padeda prisitaikyti prie žandikaulio ar veido pokyčių, kad išmoktumėte vėl taisyklingai kalbėti, valgyti ir kramtyti.
Mitybos specialisto konsultacijos. Gydymo laikotarpiu svarbu rinktis maistą, kurį lengva kramtyti ir nuryti, todėl dietologas patars dėl tinkamos mitybos.

Kaip sumažinti riziką susirgti ameloblastoma

Kol kas nėra būdų išvengti šios ligos. Tačiau reguliarios vizitacijos pas odontologą kas pusmetį, profilaktiniai burnos ertmės navikų patikrinimai leidžia laiku pastebėti pakitimus. Anksti pradėtas gydymas padidina galimybę išvengti didesnių žala žandikauliui ar veidui.

Gyvenimas su ameloblastoma ir prognozė

Kaip liga klostysis, priklauso nuo bendros sveikatos būklės, naviko tipo, jo dydžio, lokalizacijos ir pasirinkto gydymo. Net po sėkmingos operacijos tenka nuolat stebėti, ar navikas neatsinaujina – atsinaujinimo tikimybė siekia iki 20 %, ir daugiau nei pusė recidyvų pasireiškia per pirmuosius penkerius metus po operacijos.

Reguliarūs vizitai pas gydytoją padeda laiku pastebėti galimą ligos pasikartojimą. Jei navikas vėl atsinaujina, taikomi papildomi gydymo metodai, kurie padeda išsaugoti žandikaulį ir veido audinius.

Negydant ameloblastoma gali stipriai pažeisti žandikaulį, iškraipyti veido bruožus, trukdyti kramtyti ar ryti, išplisti į galvos smegenis, centrinę nervų sistemą ar kvėpavimo takus. Tai gali baigtis net mirtimi, todėl gydymas yra būtinas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tiksliai išsiaiškinkite, kaip dažnai po gydymo turėtumėte lankytis pas gydytoją stebėsenai. Ameloblastoma gali išplisti ar sugrįžti net po daugelio metų, todėl ilgalaikė priežiūra būtina. Jei atsiranda nauji simptomai, nedelsdami kreipkitės į specialistą.