Amenorėja reiškia būklę, kai moteriai dingsta menstruacijos. Priklausomai nuo to, ar menstruacijų nėra nuo pat paauglystės, ar jos dingsta vėliau, skiriamos dvi amenorėjos rūšys: pirminė ir antrinė.
Kas yra amenorėja?
Amenorėja yra menstruacinio ciklo sutrikimas, kai ilgą laiką neatsiranda mėnesinių. Pirminė amenorėja diagnozuojama, kai 15 metų amžiaus ar praėjus penkeriems metams po pirmųjų lytinio brendimo požymių (pavyzdžiui, krūtų formavimosi) menstruacijos dar nė karto nebuvo prasidėjusios. Antrinė amenorėja nustatoma, jei moteris anksčiau turėjo įprastus ciklus, bet jos mėnesinės neprasideda tris ar daugiau mėnesių iš eilės.
Kaip veikia menstruacinis ciklas?
Menstruacijas reguliuoja tarpusavyje susijusių hormonų sistema. Šių hormonų paskirtis – kiekvieną mėnesį ruošti gimdos gleivinę galimam nėštumui. Jei apvaisinimas neįvyksta, gleivinė pasišalina, ir taip prasideda menstruacijos.
Pagrindiniai organai ir struktūros, dalyvaujantys šiame procese:
- Pagumburis – smegenų sritis, veikianti hipofizę ir kontroliuojanti ovuliaciją.
- Kiaušidės – išskiria kiaušialąstes bei hormonus (estrogeną ir progesteroną).
- Gimda – reaguoja į hormonų pokyčius, pastorėja; jei nėštumas neįvyksta, jos gleivinė pasišalina menstruacijų metu.
Amenorėjos tipai
Pirminė amenorėja
Pirminis menstruacijų nebuvimas dažniausiai susijęs su įgimtais genetiniais ar chromosominiais pakitimais, hormonų gamybos ar lytinių organų formavimosi sutrikimais.
Antrinė amenorėja
Šis tipas dažniausiai pasireiškia tuomet, kai moteris, anksčiau turėjusi mėnesines, jų netenka trims mėnesiams ar ilgiau. Dažniausios priežastys – nėštumas, žindymas, lėtiniai susirgimai, stresas ar tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai.
- Nėštumas
- Kūdikio žindymas
- Intensyvus stresas
- Lėtinės ligos
Maždaug vienai iš keturių moterų, kurios nėra nėščios, nežindo ar nėra menopauzės periodu, bent kartą gyvenime pasireiškia amenorėja.
Amenorėjos simptomai
- Pagrindinis ženklas – ilgesnį laiką nesulaukiamos mėnesinės.
- Priklausomai nuo priežasties, gali atsirasti ir kitų pojūčių, pavyzdžiui:
- Kūno ir veido plaukuotumo padidėjimas
- Karščio bangos
- Pieno išsiskyrimas iš spenelių
- Makšties sausumas
- Galvos skausmai
- Regėjimo pokyčiai
- Aknė
Amenorėjos priežastys
Pirminė amenorėja dažniausiai kyla dėl paveldimų ar įgimtų sutrikimų, kurie paveikia lytinių organų sandarą ar hormonų balansą. Pavyzdžiui, tam gali turėti įtakos tam tikri chromosomų pokyčiai, hormoniniai pažeidimai pagumburyje ar hipofizėje, ne visiškai susiformavusios gimda ar makštis.
Antrinė amenorėja dažnai susijusi su gyvenimo pokyčiais ar sveikatos problemomis. Dažniausios priežastys:
- Kontraceptikų vartojimas (pavyzdžiui, tam tikros hormoninės injekcijos ar spiralės)
- Chemoterapija ar spindulinė terapija
- Ankstesnės operacijos gimdoje ar randų susidarymas
- Stiprus psichologinis ar fizinis stresas
- Netinkama mityba
- Didelis ar staigus svorio pokytis
- Intensyvus sportas
- Kai kurių vaistų vartojimas
Taip pat galimi atvejai, kai amenorėją sukelia ligos, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas, antinksčių ar skydliaukės sutrikimai, gerybiniai hipofizės navikai ar lėtinių ligų išsivystymas.
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas – jei šeimoje buvo ankstyvos menopauzės ar menstruacijų sutrikimų atvejų
- Genetiniai ar chromosominiai pakitimai
- Nutukimas arba per mažas kūno svoris
- Mitybos sutrikimai
- Per didelis fizinis krūvis
- Nesubalansuota mityba
- Nuolatinis stresas
- Lėtinės ligos
Amenorėjos komplikacijos
Nors pati amenorėja nėra pavojinga gyvybei, ilgalaikis menstruacijų nebuvimas gali paskatinti tam tikras sveikatos problemas. Pavyzdžiui, ilgainiui dėl estrogeno trūkumo gali išsivystyti osteoporozė ar padidėti širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kai kada amenorėja susijusi su vaisingumo problemomis arba gali sukelti dubens srities skausmus, jei priežastis – struktūriniai pakitimai.
Diagnozė ir tyrimai
Norint nustatyti amenorėjos priežastį, svarbu pasitarti su gydytoju. Iš pradžių aptariama menstruacijų ir ligų eiga, atliekama bei bendra sveikatos ir ginekologinė apžiūra.
Galimi pagrindiniai tyrimai:
- Nėštumo testas
- Kraujo tyrimai hormonų kiekiui, skydliaukės ar antinksčių veiklai įvertinti
- Genetiniai tyrimai, jei įtariama kiaušidžių nepakankamumas jaunesniems nei 40 metų asmenims
- Magnetinio rezonanso tyrimas, jei įtariamas hipofizės navikas
- Ultragarsinis tyrimas, jei galimi gimdos ar kiaušidžių pakitimai
Diagnozę palengvina menstruacijų ciklo stebėjimas, tad verta žymėtis menstruacijų datas bei jų trukmę, taip pat fiksuoti vaistus, dietos ar treniruočių pokyčius bei emocinės sveikatos svyravimus.
Gydymo galimybės
Jei mėnesinių nėra dėl nėštumo, žindymo ar menopauzės, jokio specifinio gydymo nereikia. Kitais atvejais gydymo planas priklauso nuo amenorėjos priežasties:
- Subalansuota mityba ir tinkamas fizinio aktyvumo lygis, leidžiantys išlaikyti normalų svorį
- Streso valdymo metodai
- Fizinio krūvio koregavimas
- Hormoninių vaistų skyrimas
- Chirurginiai sprendimai – retais atvejais, jei yra struktūrinių sutrikimų, hipofizės navikas ar gimdos randai
Kaip pagalbinės priemonės gali būti skiriamas estrogenas, kuris padeda sumažinti karščio bangas ir makšties sausumą, o stiprinti kaulus – rekomenduojami kalcio ir vitamino D papildai ar jėgos treniruotės.
Ar reikalinga operacija?
Chirurginis gydymas taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai menstruacijų nebuvimą lemia anatomijos ypatumai, pavyzdžiui, nenormalios makšties pertvaros ar neišsivystęs himenas, taip pat esant hipofizės navikui ar randams gimdoje.
Kiek laiko trunka amenorėja?
Dauguma amenorėjos atvejų yra išgydomi. Pradėjus gydymą, menstruacijos dažniausiai sugrįžta per kelis mėnesius, tačiau kai kurioms moterims gali prireikti ilgesnio gydymo ir stebėsenos.
Kaip išvengti amenorėjos?
Ne visų amenorėjos atvejų galima išvengti, tačiau geras bendras sveikatos palaikymas ir menstruacinio ciklo stebėjimas gali padėti sumažinti riziką. Svarbu:
- Rinktis tinkamą mitybos ir fizinio aktyvumo derinį, kad kūno svoris būtų normalus
- Sekti savo menstruacijų eigą
- Reguliariai lankytis pas ginekologą
- Užtikrinti kokybišką miegą
Ar mėnesinės sugrįš?
Dažniausiai mėnesinės sugrįžta, kai pašalinama pagrindinė amenorėjos priežastis. Visgi, atsigavimas gali būti nevienodas – kai kuriems reguliaraus ciklo tenka palaukti keletą mėnesių. Retais atvejais mėnesinių nebuvimą sukelia tokie sveikatos sutrikimai, kurie gali būti negrįžtami, tačiau net ir tokiu atveju galima aptarti vaisingumo galimybes.
Kreipimasis į gydytoją ir kasdienis gyvenimas
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei mėnesinių nėra tris mėnesius iš eilės. Į ginekologą reikėtų kreiptis ir tada, jei:
- Atsiranda koordinacijos, pusiausvyros ar regėjimo problemų
- Išsiskiria pienas iš krūtų, nors nesate gimdžiusi
- Pastebite ryškų plaukuotumo padidėjimą
- Jei jums daugiau nei 15 metų ir dar nebuvo pirmųjų menstruacijų
Aptarus su gydytoju galima išsiaiškinti esamą situaciją ir individualias gydymo galimybes, pavyzdžiui: kokia galėtų būti amenorėjos priežastis, ar reikalingos specializuotos konsultacijos, ar turėsite galimybę pastoti, ir kokia tikimybė, kad amenorėja pasikartos.
Praktiniai klausimai
Po kontraceptinių tablečių nutraukimo kai kurioms moterims menstruacijos gali laikinai neprasidėti (vadinamasis post-tabletinis efektas). Kūnui gali prireikti iki trijų mėnesių, kad hormonų pusiausvyra atsistatytų ir vėl atsirastų mėnesinės. Jei po nutraukimo mėnesinės neprasideda keturis ar daugiau mėnesių, gydytojo konsultacija būtina.
Nors pati amenorėja nėra tapatinama su nevaisingumu, tačiau ilgas menstruacijų nebuvimas reiškia, kad pastoti šiuo laikotarpiu nepavyks. Jei svajojate apie vaiką, bet mėnesinių nėra ar ciklas yra nereguliarus, svarbu laiku pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
