Anafilaksija

Anafilaksija yra stipri alerginė reakcija, kuri dažniausiai pasireiškia pavartojus tam tikrų maisto produktų arba įgėlus vabzdžiui. Anafilaksinio šoko būsena gali būti pavojinga gyvybei. Pajutus anafilaksijos požymius, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimus, rekomenduojama naudoti epinefrino injektorių. Šis gydymo būdas gali išgelbėti gyvybę.

Kas yra anafilaksija?

Anafilaksija (tariama „an-a-fi-LAK-si-ja”) yra itin stipri alerginė reakcija, galinti tapti gyvybei pavojinga, jei iškart nepradedama gydyti. Viena iš dažniausių anafilaksijos priežasčių yra maisto alergijos, tačiau ją taip pat gali sukelti vabzdžių įgėlimai, vaistai ir lateksas.

Vienintelis efektyvus anafilaksijos gydymo būdas yra epinefrinas, kurį reikia injekuoti į šlaunį. Net ir suteikus šią pagalbą, asmuo, patiriantis anafilaksiją, turėtų kuo skubiau kreiptis į artimiausią ligoninę. Laiku pritaikius gydymą, dauguma žmonių visiškai pasveiksta.

Kaip pasireiškia anafilaksija?

Esant alergijai tam tikrai medžiagai, imuninė sistema per stipriai reaguoja, išskirdama chemines medžiagas, pavyzdžiui, histaminą. Anafilaksijos simptomai yra tinimas, švokštimas, dusulys ir sunkumas ryti. Anafilaksinė reakcija gali paveikti kelias kūno sistemas vienu metu.

Anafilaksijos etapai

Anafilaksija paprastai prasideda staiga ir vystosi greitai. Dažnai nėra įspėjamųjų požymių, tačiau gali pasireikšti lengvi simptomai, tokie kaip dilgėlinė ar paraudusi oda. Kai kurie sveikatos specialistai anafilaksijos stadijas skirsto į keturias kategorijas:

Pirma stadija: Lengva anafilaksija yra pirmasis etapas, kuriam būdingi tokie simptomai kaip odos bėrimas arba paraudimas, niežėjimas ar dilgėlinė.

Antra stadija: Vidutinė anafilaksija atsiranda, kai simptomai tampa intensyvesni ir plačiau išplitę, pavyzdžiui, bėrimas ir dilgėlinė, kuri plinta, ar lengvas lūpų arba liežuvio patinimas.

Trečia stadija: Sunki anafilaksija yra trečiasis etapas, kai pasireiškia sunkūs kvėpavimo sutrikimai, didelis tinimas, silpnas pulsas ar svaigulys. Šiame etape asmuo patiria anafilaksinį šoką.

Ketvirta stadija: Gyvybei pavojinga anafilaksija yra paskutinis etapas, kai žmogus gali prarasti sąmonę, nesugebėti kvėpuoti ir patirti nepakankamą kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus. Esant šiai stadijai, reikalinga skubi medicininė pagalba, kad būtų išvengta mirties.

Kas yra anafilaksinis šokas?

Žmogui, patyrusiam anafilaksinę reakciją, gali išsivystyti anafilaksinis šokas, kai kraujospūdis pavojingai sumažėja. Bronchų audiniai, atsakingi už oro pernešimą, gali pradėti tinti, sukeldami švokštimą, dusulį ir net sąmonės netekimą. Anafilaksinis šokas reikalauja skubaus gydymo, kad būtų išsaugota žmogaus gyvybė.

Kokie yra anafilaksijos simptomai?

Anafilaksija dažniausiai prasideda odos simptomais, tokiais kaip dilgėlinė ar niežulys. Per kelias minutes gali atsirasti rimtesni simptomai, tarp jų:

• Gerklės, lūpų ir liežuvio patinimas.
• Dusulys.
• Dilgėlinė.
• Rijimo sunkumai.
• Raudonas bėrimas.
• Pilvo skausmas.
• Krūtinės spaudimas.
• Spazmai.
• Viduriavimas.
• Siaubingo nerimo jausmas.
• Vėmimas.
• Švokštimas.

Kokie yra sunkūs anafilaksijos požymiai?

Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus arba naudoti alergijos vaistus. Nesuteikus pagalbos, gali pasireikšti sunkūs, gyvybei pavojingi anafilaksijos simptomai:

• Galvos svaigimas ar sumišimas dėl kraujospūdžio kritimo.
• Padažnėjęs širdies plakimas.
• Staigus silpnumas.
• Sąmonės netekimas.
• Širdies sustojimas.

Kada pasireiškia anafilaksijos simptomai?

Paprastai simptomai pasireiškia per penkias-30 minučių nuo kontakto su alergenu, pavyzdžiui, po bičių įgėlimo ar suvalgius maisto, kurį organizmas netoleruoja, pavyzdžiui, riešutų. Tačiau kartais simptomai gali atsirasti ir po daugiau nei valandos.

Kas yra bifazinė anafilaksija?

Bifazinė anafilaksija – tai būklė, kai simptomai atsinaujina praėjus tam tikram laikui po pirmosios bangos. Ši antroji simptomų banga gali prasidėti praėjus kelioms valandoms ar net dienoms po pirmosios. Maždaug 20% žmonių, patyrusių anafilaksiją, pasireiškia bifazinė anafilaksija.

Kas sukelia anafilaksiją?

Pagrindinė anafilaksijos priežastis yra maisto alergijos. Maisto produktai, galintys sukelti stiprią anafilaksinę reakciją, apima:

• Karvės pieną.
• Kiaušinius.
• Žemės riešutus.
• Vėžiagyvius (krevetes ir omarus).
• Soją.
• Medžių riešutus (pvz., graikinius, lazdynus, Brazilijos riešutus ir anakardžius).
• Kviečius.
• Sėklas (pvz., sezamo ir saulėgrąžų).

Kiti alergenai, galintys sukelti anafilaksiją, yra:

• Tam tikri vaistai ir medžiagos, įskaitant peniciliną, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) bei dažus, naudojamus KT tyrimams.
• Lateksas, randamas vienkartinėse pirštinėse, kateteriuose ir lipniuose pleistruose.
• Vabzdžių įgėlimai: bičių, vapsvų, širšių ir geltonųjų širšių.

Kas rizikuoja patirti anafilaksiją?

Didžiausią anafilaksijos riziką patiria žmonės, sergantys astma ir tie, kurie jau anksčiau patyrė sunkią alerginę reakciją.

Alerginės reakcijos gali būti nenuspėjamos – net jei pirmą kartą simptomai buvo nesunkūs, antroji alerginė reakcija gali būti pavojinga gyvybei. Dėl šios priežasties svarbu visada turėti su savimi epinefriną.

Ar žiedadulkės sukelia anafilaksiją?

Žiedadulkės ir kiti ore sklandantys alergenai retai sukelia anafilaksiją. Jie gali sukelti alergijos simptomus, tačiau tikimybė, kad žiedadulkės ar kiti aplinkos alergenai sukels anafilaksiją, yra labai maža.

Kokios yra anafilaksijos komplikacijos?

Sunkios anafilaksijos pasekmės gali būti pavojingos gyvybei, ypač asmenims, turintiems gretutinių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ar plaučių ligos (ypač sergantiems astma). Tai medicininė ekstremali situacija, reikalaujanti rimto požiūrio, kad būtų sumažinta rimtų komplikacijų rizika.

Kaip diagnozuojama anafilaksija?

Jei patyrėte alerginę reakciją ar įtariate, kad patyrėte, ypač į maistą ar vabzdžių įgėlimus (net jei reakcija buvo nesunki), rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Dažnai gydytojas gali diagnozuoti anafilaksiją remdamasis jūsų simptomais. Jis turėtų nukreipti jus pas alergologą, kuris atliks papildomus tyrimus, nustatys alergijos priežastis ir išmokys, kaip jų išvengti.

Šis svarbus žingsnis gali apsaugoti jūsų sveikatą ir net išgelbėti gyvybę, ir jis rekomenduojamas visiems, kurie patyrė bet kokio tipo alerginę reakciją.

Kokie tyrimai padeda diagnozuoti anafilaksiją?

Alergologas gali rekomenduoti atlikti odos arba kraujo tyrimą, kad patvirtintų alergiją ir nustatytų konkretų alergeną. Atliekant odos testą, nedidelis alergeno kiekis dedamas ant odos ir stebima, ar sukelia reakciją. Kraujo alergijos testas apima kraujo mėginio paėmimą iš rankos venos ir jo tyrimą, siekiant nustatyti alerginę reakciją.

Kaip gydoma anafilaksija?

Jei patyrėte alergines reakcijas į maistą ar vabzdžių įgėlimus, gydytojas gali paskirti epinefrino autoinjektorių (EpiPen® ar generinį EpiPen variantą). Tai injekcinis vaistas, dydžio panašus į didesnį markerį, kurį visada turite turėti su savimi. Kai kurie žmonės turi kelis EpiPen autoinjektorius, kad prireikus galėtų suleisti antrą injekciją arba turėtų atsarginį.

Patyrus anafilaksinę reakciją, šį vaistą reikia sušvirkšti į didįjį viršutinės šlaunies raumenį. Epinefrinas veikia greitai ir gali sustabdyti simptomus.

Sušvirkštus vaistą, reikia nedelsiant kreiptis į medicinos pagalbą arba skambinti pagalbos numeriu. Jei simptomai nepraeina per penkias-15 minučių, naudokite antrą injekciją, jei turite atsarginę. Epinefrinas yra labai veiksmingas, tačiau jo poveikis trumpalaikis, todėl būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, net jei simptomai pagerėja.

Kaip atpažinti, kad žmogus patiria anafilaksinę reakciją?

Ieškokite šių požymių, dažniausiai susijusių su nosies, burnos, odos ar virškinimo sistema:

• Dilgėlinė arba akių, lūpų ar liežuvio patinimas.
• Kvėpavimo sunkumai.
• Žemo kraujospūdžio požymiai, tokie kaip silpnas pulsas, sumišimas ar sąmonės netekimas.
• Virškinimo simptomai, tokie kaip vėmimas, viduriavimas ir pilvo spazmai.

Ką daryti, jei žmogus patiria anafilaksinį šoką neturėdamas EpiPen?

Jei esate šalia, kai žmogus patiria anafilaksinę reakciją, nedelsiant skambinkite pagalbos numeriu arba kreipkitės į medikus. Tokiam žmogui gali prireikti ir CPR (gaivinimo).

Kiti būdai, kaip galite padėti:

• Paguldykite žmogų ant nugaros, nebent jam sunku kvėpuoti; tokiu atveju padėkite atsisėsti, kad būtų lengviau kvėpuoti.
• Jei žmogus be sąmonės, paguldykite jį ant šono ir pakelkite smakrą, kad atlaisvintumėte kvėpavimo takus.

Kokios kitos anafilaksijos gydymo priemonės gali būti būtinos ekstremaliose situacijose?

Jei žmogus negali kvėpuoti, skubios pagalbos specialistai gali prireikti:

• Įvesti kvėpavimo vamzdelį per nosį arba burną į kvėpavimo takus.
• Atlikti tracheostomiją – skubią operaciją, kurios metu vamzdelis įstatomas tiesiai į trachėją (kvėpavimo takus).

Be to, specialistai gali taikyti kitus šoko gydymo metodus, įskaitant:

• Skysčius per IV.
• Vaistus per IV, kurie padeda sustiprinti širdies ir kraujotakos sistemą.
• Antihistaminus ir steroidus, kurie mažina simptomus, kai būklė stabilizuojama.

Ar Benadryl gali sustabdyti anafilaksiją?

Benadryl® ir kiti antihistamininiai preparatai gali palengvinti šienligės ar lengvos, ne anafilaksinės alerginės reakcijos simptomus. Tačiau jie nėra epinefrino pakaitalas gydant anafilaksiją.

Ar galima išvengti anafilaksijos?

Anafilaksijos visiškai išvengti negalima, tačiau tam tikri veiksmai gali sumažinti atsitiktinio kontakto su alergenu riziką.

Kai kurie patarimai, kaip išvengti alergenų:

• Maistas: Atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes. Klauskite restoranų apie patiekalų sudedamąsias dalis ir paruošimo būdus. (Kartais restorane patiekalai gali būti ruošiami toje pačioje keptuvėje ar puode, kur naudojami alergenai.) Jei jūsų vaikas turi alergiją, informuokite mokyklą ar kitus globėjus apie jo alergijas.
• Vaistai: Informuokite sveikatos priežiūros specialistus, jei esate alergiškas tam tikriems vaistams arba jei anksčiau patyrėte alerginę reakciją. Jie gali parinkti jums saugų alternatyvų vaistą arba, jei nėra saugių alternatyvų, taikyti vaistų desensibilizaciją.
• Vabzdžių įgėlimai: Nevaikščiokite basomis ant žolės. Taip pat venkite gerti iš atvirų skardinių, nes aplink angą gali būti vabzdžių. Stenkitės nedėvėti ryškių, gėlėmis puoštų drabužių ir nenaudoti kvepalų, plaukų lakų bei losjonų, kurie gali pritraukti vabzdžius. Alergologai gali naudoti nuodų imunoterapiją žmonėms, turintiems alergiją vabzdžių įgėlimams.

Jei turite sunkių alergijų, visada su savimi nešiokitės epinefrino injektorių. Žinokite, kas sukelia jūsų alergiją, ir informuokite draugus bei šeimos narius, kur laikote injektorių.

Kas yra vaistų desensibilizacija?

Kartais tenka vartoti vaistą, kuriam esate alergiškas, kai nėra saugių alternatyvų. Desensibilizacija leidžia organizmui laikinai priimti vaistą. Alergologas duoda mažas vaisto dozes palaipsniui didindamas iki pilnos dozės. Vartojant vaistą reguliariai, išlaikoma ši laikina nealerginė būsena. Nutraukus vaisto vartojimą, alergija jam grįžta.

Kas yra nuodų imunoterapija?

Nuodų imunoterapija yra itin veiksmingas būdas sumažinti arba visiškai panaikinti anafilaksines reakcijas į vabzdžių įgėlimus. Alergologas leidžia mažas nuodų dozes po oda. Ši procedūra atliekama serijomis ir mažina organizmo jautrumą alergenui.

Kas yra burnos imunoterapija maisto alergijoms?

Ši naujesnė terapija gali sumažinti maisto jautrumą asmenims, turintiems sunkių alergijų. Burnos imunoterapiją atlieka alergologas, turintis patirties maisto desensibilizacijoje. Specialistas pradeda nuo mažos alergeno dozės, kuri per kelis mėnesius palaipsniui didinama. Burnos imunoterapija visiškai „neišgydo“ maisto alergijų, tačiau gali sumažinti reakcijų dažnį ar sunkumą, netyčia suvartojus maisto produktų, sukeliančių anafilaksiją. Asmenys, atliekantys burnos imunoterapiją, vis tiek turėtų nešiotis epinefrino injektorių.