Angioidinės juostos yra specifiniai pokyčiai, pastebimi akies dugne. Šios nelygios, dažnai raudonos rusvos linijos eina iš regos nervo galvos link tinklainės periferijos. Dažniausiai jos aptinkamos abiejose akyse ir paprastai pačios savaime nesukelia jokių pojūčių. Jų dažnai nepastebi pats žmogus – jas aptinka akių gydytojas atlikdamas įprastinę apžiūrą. Tam tikrais atvejais šios juostos dar vadinamos Knapp juostomis.
Kaip atsiranda angioidinės juostos
Šios juostos susiformuoja, kai plyšta Brucho membrana – tai vidinis sluoksnis tarp gyslainės ir tinklainės, padedantis maitinti akį. Plyšimai dažniausiai būna lygiau ar smarkiau išsiplėtę ir plinta nuo regos nervo link kraštų. Gyslainėje gausu kraujagyslių, todėl jos pažeidimai gali paveikti akies mitybą bei atsparumą. Dažniausiai angioidinės juostos išsivysto abiejose akyse.
Rizikos veiksniai, susiję su kitomis ligomis
Angioidinės juostos gali atsirasti dėl kelių specifinių sveikatos būklių. Pagrindinės tarp jų:
- Pseudoksantoma elastikum – paveldima liga, sukelianti mineralų kaupimąsi elastiniuose audiniuose. Labiausiai susijusi su angioidinėmis juostomis.
- Ehlers-Danlos sindromas.
- Pageto kaulų liga.
- Pjautuvinė ląstelių anemija.
- Idiopatinės būklės (be aiškios priežasties), turinčios įtakos hemoglobinui ar kolageno struktūrai kraujyje. Hemoglobinas svarbus kraujo ląstelėms, o kolagenas – jungiamajam audiniui.
Be šių ligų, riziką padidina amžius bei įvairios traumos akiai.
Simptomai
Iš pradžių angioidinės juostos paprastai nesukelia jokių nusiskundimų. Vis dėlto, jeigu vystosi komplikacijos, galima pastebėti regos suprastėjimą ar tam tikrus regėjimo pokyčius.
Galimos komplikacijos
- Choroidinės neovaskuliarizacijos, kai tinklainėje pradeda formuotis nauji, dažnai pažeidžiantys regėjimą, kraujagyslių dariniai.
- Kraujosruvos po tinklaine (po-tinklaininės hemoragijos), kurios taip pat gali lemti regėjimo sutrikimus.
Kaip nustatomos angioidinės juostos
Nustačius įtartinų pokyčių akies dugne, gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad patikslintų diagnozę ir įvertintų tiek pačios akies, tiek viso organizmo būklę. Šie tyrimai dažnai kartojami stebint ligos eigą ar komplikacijas.
Akies tyrimai
- Fluorescencinė angiografija: leidžiama speciali dažomoji medžiaga, leidžianti išryškinti kraujagysles akyje.
- Optinė koherentinė tomografija (OCT): leidžia vaizdais pavaizduoti akies struktūras.
- Dugno autofluorescencija: pasitelkia organizmui natūraliai esančius pigmentus, kad ilgainiui paryškintų pokyčius tinklainėje.
Gydymo galimybės
Savotiško gydymo angioidinėms juostoms nėra, tačiau gydytojai gali skirti terapiją komplikacijoms ar susijusioms ligoms valdyti.
Kompikacijų gydymas
- Lazerinė fotokoaguliacija – lazerio spinduliais yra naikinamos pakitusios kraujagyslės.
- Fotodinaminė terapija (PDT) – derinamas specialus vaistas su šviesos poveikiu, kad būtų paveiktos nepageidaujamos kraujagyslės.
- Anti-VEGF medikamentai – vaistai, slopinantys naujų kraujagyslių augimą, kurie suleidžiami tiesiai į akies vidų. Dažnai reikia kartotinių procedūrų.
- PDT ir anti-VEGF derinimas.
Ką verta žinoti apie gydymo pasekmes
Lazerinė terapija kartais padeda laikinai pagerinti regėjimą, bet gali pažeisti sveikus audinius. Dėl to pasitaiko kraujosruvų tinklainėje ar net centrinės regos praradimo.
Anti-VEGF medikamentai paprastai sukelia trumpalaikius pojūčius, tokius kaip skausmas, dirginimas, nebūdingas išskyras ar „musytes“ akyse. Retai gali pasitaikyti rimtesnė infekcija. Fotodinaminės terapijos metu kartais kyla odos jautrumas saulės šviesai, epizodiškai – aklumo dėmės ar alerginės reakcijos.
Prevencija
Visiškai išvengti angioidinių juostų, ypač jei jos atsiranda dėl paveldimų ar sisteminių susirgimų, nepavyks. Tačiau kai kurios priežastys, pavyzdžiui, akių traumos, yra išvengiamos.
Kaip sumažinti riziką
- Naudokite apsaugines priemones dirbdami su įrenginiais ar įrankiais, galinčiais sužeisti akį.
- Būtinai saugokite akis važiuodami motociklu ar dalyvaudami aktyviose sporto veiklose.
- Nesirūpinkite apsauga ir dirbdami kiemo darbus ar prie namų ūkio technikos.
Gyvenimas su angioidinėmis juostomis
Paprastai šios struktūros nėra pavojingos tol, kol nėra komplikacijų. Svarbiausia reguliariai lankytis pas akių gydytoją ir kruopščiai laikytis gydytojo rekomendacijų dėl susijusių ligų gydymo. Pastebėjus regėjimo pokyčius, skausmą ar akių kraujavimą, būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Kada būtina pasirodyti gydytojui
- Pastebėjus akies traumą.
- Esant staigiam regos suprastėjimui.
- Jeigu pajuntate stiprų skausmą ar aptinkate kraujavimą akyje.
Reguliarūs vizitai yra svarbūs kiekvienam, turinčiam akių ligą ar būkles, galinčias paveikti akis. Jei jaučiate neįprastus simptomus arba jums buvo nustatytos kitos ligos, gydytojas gali rekomenduoti lankytis dažniau.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kodėl atsirado angioidinės juostos mano akyse?
- Kokio gydymo reikės?
- Kokias gydymo komplikacijas galima tikėtis?
- Kaip dažnai reikėtų lankytis konsultacijoms?
- Ar reikia papildomų specialistų stebėjimo?
- Kokie simptomai turėtų kelti susirūpinimą?
- Kaip tikėtina, kad mano būklė keisis ateityje?
Kaip skiriasi angioidinės juostos ir lakūriniai plyšiai?
Abi šios akių būklės apžiūros metu pasireiškia linijomis akies dugne, tačiau jos yra skirtingos kilmės ir turi skirtingas priežastis. Lakūriniai plyšiai dažnai būdingi stipriai trumparegiams žmonėms, tuo tarpu angioidinės juostos dažniau atsiranda dėl tam tikrų ligų ar akių sužalojimų. Skirtumus tiksliai nustatyti padeda akių vaizdo diagnostika.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
