Angioimunoblastinė T ląstelių limfoma (AITL) – tai retas, greitai progresuojantis kraujo vėžys, kuris vystosi iš T limfocitų – tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių. Liga gali paveikti ne tik limfmazgius, bet ir išplisti į kepenis, plaučius bei kaulų čiulpus. AITL priklauso ne Hodžkino limfomų grupei ir yra viena iš periferinių T ląstelių limfomų porūšių.
Kas vyksta organizme sergant šia limfoma?
Normaliomis sąlygomis T limfocitai saugo organizmą nuo virusų, bakterijų ir netgi nuo vėžinių ląstelių. Tačiau kartais viena iš šių ląstelių ima nekontroliuojamai daugintis, tapdama vėžine ir pradėdama plisti. Taip išsivysto ir angioimunoblastinė T ląstelių limfoma.
Kiek dažnai pasitaiko AITL?
Ši ligos forma laikoma reta, nors tarp visų T ląstelių limfomų – ji yra viena dažnesnių. AITL sudaro apie 4% visų limfomų ir 1–2% visų ne Hodžkino limfomų atvejų. Dažniausiai ši liga aptinkama vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
Simptomai ir priežastys
Angioimunoblastinės T ląstelių limfomos simptomai
AITL vystosi sparčiai, todėl simptomai gali pasirodyti gana greitai. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra šie:
- Nepaaiškinamas, atsikartojantis karščiavimas
- Prakaitavimas naktimis
- Niežtinti ar bėrimo pažeista oda
- Dusulys
- Patinusios sąnariai
- Padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse (paprastai neskausmingi)
- Svorio kritimas be aiškios priežasties
Kadangi AITL pažeidžia limfinį – imuninės sistemos dalį – neretai kartu vystosi autoimuninės ligos, pavyzdžiui, autoimuninė hemolizinė anemija arba imuninė trombocitopenija.
Kas lemia šios limfomos atsiradimą?
Liga prasideda, kai T ląstelės tampa nenormalios ir ima sparčiai daugintis. Tikslios priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto T ląstelių limfomos, nėra aiškios. Kai kurie tyrimai rodo, kad gali būti ryšys su tam tikrais virusais, pavyzdžiui, Epstein-Barr, tačiau šis mechanizmas dar nėra pilnai suprantamas.
Diagnozavimas ir tyrimai
Siekiant patvirtinti AITL diagnozę, paprastai atliekama limfmazgio biopsija. Įtarimas dėl šios ligos kyla, kai tyrimuose nustatomi pakitę T limfocitai. Patvirtinus diagnozę, gydytojas onkologas atliks apžiūrą, paklaus apie simptomus, išnagrinės ligos istoriją ir esamas lėtines būkles.
Išsamiai įvertinti ligos būklę padeda šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai
- Kaulų čiulpų biopsija
Taip pat paskiriami vaizdiniai tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Diagnozuoti AITL nėra lengva – simptomai gali atsirasti po truputį, priminti kitas ligas, todėl dažnai tiksli diagnozė nustatoma vėlyvose stadijose. Dėl to mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip šią limfomą aptikti anksčiau.
Ligos valdymas ir gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo jūsų savijautos, ligos išplitimo ir bendros sveikatos. Dažniausiai taikomos priemonės:
- Chemoterapija. Naudojamas kelių vaistų derinys kartu su steroidais. Dažniausios schemos – CHOP ir BV+CHP. CHOP sudaro ciklofosfamidas, hidroksidaunorubicinas, vinkristinas ir prednizonas. BV+CHP derinyje yra brentuksimabas vedotinas, ciklofosfamidas, doksorubicinas ir prednizonas.
- Kamantinių (kamieninių) ląstelių transplantacija. Ši procedūra leidžia pakeisti vėžines kraujo ląsteles sveikomis, paimtomis iš paciento arba donoro.
- Tikslinė terapija. Gydymas nukreipiamas į tam tikrus genetinius ląstelių pakitimus, kurie lemia vėžio vystymąsi.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Dauguma angioimunoblastine T ląstelių limfoma sergančių pacientų neturi jokių rizikos veiksnių, kurių būtų galima išvengti. Šios ligos, kaip ir daugelio kitų vėžio formų, išvengti nėra būdo. Tai nebūtinai susiję su jūsų gyvenimo būdu ar pasirinkimais.
Nors šios limfomos išvengti negalima, tačiau galima stiprinti imuninę sistemą ir taip rūpintis bendra sveikata:
- Valgykite daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų
- Stenkitės būti fiziškai aktyvūs
- Skirkite pakankamai laiko kokybiškam miegui
- Laikykitės savo organizmui tinkamo svorio
- Venkite garinimo, cigarečių ir kitų tabako gaminių
- Ribokite svaigiųjų gėrimų vartojimą
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Angioimunoblastinė T ląstelių limfoma yra itin agresyvios eigos. Vidutinė (mediana) gyvenimo trukmė po diagnozės dažniausiai siekia mažiau nei trejus metus. Vis dėlto, apie trečdalis sergančiųjų (30–35%) po sėkmingo gydymo ilgiau nebepatiria ligos atsinaujinimo.
Šios ligos penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 30–35%. Tai reiškia, jog iš 100 pacientų po penkerių metų nuo diagnozės gyvena 30–35. Septynmetis išgyvenamumas siekia 29%. Svarbu suprasti, kad šie skaičiai yra tik statistinis vidurkis – kiekvienas organizmas unikalus, tad jūsų eiga bei atsakas į gydymą gali skirtis.
Jei jus neramina išgyvenamumo rodikliai arba norite daugiau sužinoti apie savo individualią situaciją, pasikalbėkite su gydytoju.
Kasdienybė su šia liga
Kreipkitės į medikus pastebėję tokius simptomus kaip bėrimas, patinę limfmazgiai, karščiavimas ar netikėtas, nepagrįstas svorio kritimas.
Jeigu jau esate gydomas dėl AITL, svarbu nedelsti ir informuoti gydytoją onkologą apie bet kokius naujus simptomus ar greitai pasikeitusią savijautą. Ši liga progresuoja greitai, todėl kuo anksčiau bus pradėtas tinkamas gydymas, tuo didesnė nauda.
Kiekvienas žmogus patiria angioimunoblastinę T ląstelių limfomą skirtingai. Vieniems svarbu detaliai žinoti apie ligą, kiti renkasi negauti visos informacijos – čia nėra teisingų ar neteisingų sprendimų. Svarbiausia – rasti jums tinkamiausią būdą prisitaikyti prie naujos situacijos ir pasirūpinti emocine, psichologine ir dvasine savijauta.
Klausimai gydytojui
- Kokioje stadijoje yra liga?
- Ar vėžys išplitęs į kitus organus?
- Kokios yra gydymo galimybės?
- Per kiek laiko reikia pradėti gydymą?
- Ar galėsiu dirbti gydymo metu?
- Kiek pagalbos gali prireikti gydymo laikotarpiu?
- Ar yra galimybė prisijungti prie palaikymo grupių ar gauti papildomų resursų?
- Kaip galėčiau rūpintis savo psichologine sveikata?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
