Anizocitozė – tai būklė, kai raudonieji kraujo kūneliai organizme yra nevienodo dydžio. Dažniausiai ši ypatybė išaiškėja atlikus bendrą kraujo tyrimą, nes normaliomis sąlygomis visi eritrocitai yra apvalūs, disko formos ir vienodo dydžio. Toks jų sandaros pastovumas svarbus, nes tik tolygiai suformuoti kraujo kūneliai efektyviai aprūpina organizmą deguonimi – medžiaga, reikalinga kiekvienai ląstelei gyvybinei veiklai.
Anizocitozės esmė ir įvairovė
Nors terminas „anizocitozė“ apibūdina paprasčiausiai nevienodo dydžio eritrocitus, iš tikrųjų svarbu žinoti, kokio pobūdžio pokyčiai vyrauja. Pavyzdžiui, jei kraujo kūneliai yra didesni nei įprastai, tai vadinama makrocitoze. Atvirkščiai, jei eritrocitai mažesni – mikrocitoze. Pasitaiko ir taip, kad kraujyje vienu metu būna ir per didelių, ir per mažų kraujo kūnelių.
Šie pavadinimai reikalingi tik apibūdinti pokyčius, tačiau pats faktas, kad pakito eritrocitų dydis, dar nereiškia rimtos sveikatos problemos. Dažniausiai anizocitozė yra viena iš kraujo ar kitų ligų požymių, nors kartais ji nieko rimto nereiškia.
Anizocitozės simptomai
Dažniausiai anizocitozės požymiai yra labai panašūs į tuos, kurie pasireiškia sergant mažakraujyste. Jų sąrašas nemenkas, tačiau dažniausi yra šie:
- Nuovargis ar bendras silpnumas
- Dusulys
- Padažnėjęs arba nereguliarus širdies plakimas
- Kartais juntamas pulsuojantis spengimas ausyje
- Galvos svaigimas ar skausmas
- Blogesnė koncentracija
- Išblyškusi oda
- Skausmas krūtinėje
Galimos priežastys
Anizocitozė dažniausiai susijusi su mažakraujyste, tačiau jos priežastys gali būti labai įvairios. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ji gali būti tiek savarankiškos ligos požymis, tiek lydintis kitų organizmo sutrikimų aspektas.
Dažniausi anemijos tipai, susiję su anizocitoze:
- Autoimuninė hemolizinė anemija
- Geležies stokos anemija
- Megaloblastinė anemija
- Perniciozinė anemija
- Pjautuvinių ląstelių anemija
- Sideroblastinė anemija
Nėštumo metu lengva anemija pasitaiko gana dažnai, tad ir anizocitozė gali būti randama laukiančiųjų kraujyje. Tuomet ypač svarbu užtikrinti, kad su maistu ar papildais būtų gaunama pakankamai geležies – tiek moters, tiek besivystančio vaisiaus poreikiams.
Ligos ir būklės, galinčios lemti nevienodus kraujo kūnelių dydžius:
- Žarnyno vėžys
- Širdies ligos
- Paveldima sferocitozė
- Inkstų ligos
- Kepenų sutrikimai
- Mielodisplastinis sindromas
- Mielofibrozė
- Skydliaukės ligos
- Talasemija
Taip pat nevienodo dydžio eritrocitai dažnai aptinkami po kraujo transfuzijos ar kai kurių vaistų vartojimo.
Galimos komplikacijos
Tam tikrais atvejais pagrindinė liga, dėl kurios atsirado anizocitozė, gali sukelti rimtų pasekmių, jei nebus laiku gydoma. Kai kurios anemijos formos ilgainiui gali pakenkti organams. Vaikams, jei mažakraujystė ignoruojama, galimi raidos sutrikimai.
Nors lengva mažakraujystė nėštumo metu yra dažna, stipresnė anemija be gydymo gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitų komplikacijų.
Nustačius tikrąją anizocitozės priežastį, taikomi gydymo būdai padeda išvengti rimtesnių pasekmių.
Kaip nustatoma anizocitozė
Gydytojai anizocitozę dažniausiai nustato atlikdami vieną arba abu šiuos tyrimus:
- Visapusiškas kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas, arba BKT): įvertinama, kiek kraujo kūnelių yra ir koks jų pasiskirstymo pagal dydį plotis (RDW). Jei šis rodiklis didesnis nei įprasta, tai reiškia didesnį nei normalaus kraujo kūnelių dydžio skirtumą.
- Periferinio kraujo tepinėlis: paimtas kraujo lašas ištiriamas pro mikroskopą. Taip galima tiksliai nustatyti, ar eritrocitai nevienodi ir kokių dydžių vyrauja.
Norėdamas tiksliai išsiaiškinti priežastį, gydytojas gali rekomenduoti papildomus kraujo tyrimus ar pakonsultuoti dėl mitybos, vartojamų papildų ir vaistų, aptarti sveikatos istoriją.
Kiti svarbūs rodikliai:
- Vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis – šie vitaminai būtini sveikai kraujo kūnelių gamybai
- Geležies kiekis kraujyje
- Feritinas – baltymas, kuris saugoja geležį organizme
- Kepenų veikla – kepenys svarbios organizmui įsisavinant reikiamas kraujo gamybai medžiagas
Jeigu reikia, gydytojas paskiria ir kitus individualiai parinktus tyrimus.
Anizocitozės gydymas
Kaip gydoma anizocitozė, priklauso nuo to, kas lėmė kraujo kūnelių dydžio pokyčius. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- B12 bei folio rūgšties papildai, jei priežastis – mitybos trūkumai
- Kraujo perpylimas esant tam tikroms paveldimoms kraujo ligoms
- Kraujodaros kamieninių ląstelių arba kaulų čiulpų transplantacija, kai kraujo gamybos sutrikimas kyla dėl tokių ligų kaip mielodisplastinis sindromas ar tam tikros vėžio formos
Prevencija
Ne visas anizocitozės priežastis galima numatyti ar išvengti, tačiau sveika ir subalansuota mityba sumažina kai kurių formų riziką. Kasdienėje mityboje verta pasirūpinti šiomis medžiagomis:
- Vitaminu B12 (daugiausia yra kai kuriuose pieno produktuose, mėsoje, dalis grūdinių produktų yra praturtinta šiuo vitaminu)
- Folio rūgštimi (randama vaisiuose, daržovėse, riešutuose, sėklose, praturtintuose grūdų gaminiuose)
- Geležimi (yra mėsoje, pupelėse, kai kuriose daržovėse, praturtintuose duonos ir grūdų produktuose)
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Daugelio anizocitozės priežasčių galima išvengti arba sėkmingai gydyti. Tačiau kai kurios diagnozės – pavyzdžiui, vėžys, lėtinės kraujo ligos – reikalauja ilgo stebėjimo ir nuolatinio gydymo.
Tyrimais pastebėta, kad įvairesni raudonieji kraujo kūneliai gali būti tam tikrų ligų ženklo ir rodyti blogesnę eigą. Prastesnė prognozė pastebėta sergant kai kuriomis lėtinėmis vidaus organų ligomis ir po sunkių infekcijų. Vis dėlto, šis ryšys kol kas dar nėra visiškai išaiškintas ir reikalauja daugiau tyrimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą, dusulį ar pastebite išblyškusią odą, naudinga pasitarti su gydytoju. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir bendri kraujo tyrimai padeda laiku pastebėti galimas organizmo problemas ir užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
