Anorgazmija yra seksualinio gyvenimo sutrikimas, kai žmogui sunku arba neįmanoma pasiekti orgazmo, nors seksualinis artumas teikia malonumą. Šis reiškinys gali pasireikšti tiek moterims, tiek vyrams. Be fizinių pojūčių praradimo, anorgazmija neretai sukelia emocinę įtampą, sukelia nusivylimą, stresą ir netgi gali paveikti santykius su partneriu. Kituose šaltiniuose ši būklė dar vadinama orgazmine disfunkcija.
Kas būdinga anorgazmijai?
Orgazmas – tai intensyvus malonumo pojūtis, kylantis seksualinio susijaudinimo pabaigoje. Kiekvienam žmogui orgazmo trukmė ir stiprumas gali skirtis, taip pat skiriasi ir seksualinio stimuliavimo poreikis. Vieniems užtenka švelnaus prisilietimo, o kitiems reikia stipresnio ar ilgiau trunkančio stimuliavimo. Tačiau susidūrus su anorgazmija, noras lytiškai santykiauti ir malonumo pojūtis lieka, o pasiekti kulminacijos gali būti sunku ar visai neįmanoma. Dažnai tai lemia nemalonius išgyvenimus ir daro neigiamą įtaką emocinei sveikatai.
Skirtingi anorgazmijos tipai moterims
Moterų anorgazmija – arba moterų orgazmo sutrikimas – gali būti suskirstyta į kelias rūšis:
- Pirminė: orgazmo nepavyksta pasiekti nė karto.
- Antrinė: anksčiau moteris gebėjo patirti orgazmą, tačiau dabar šis gebėjimas prarastas (dažnai pastebima po menopauzės).
- Sąlyginė: orgazmas patiriamas tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, tik masturbuojantis.
- Bendra: moteris negali pasiekti orgazmo jokioje situacijoje, net patirdama didelį susijaudinimą.
Nors orgazmo sunkumų dažnėja su amžiumi, šis sutrikimas gali paliesti įvairaus amžiaus moteris. Skaičiuojama, kad iki 15 % moterų gyvenime niekada nėra patyrusios orgazmo.
Anorgazmija vyrams: ypatumai ir tipus
Vyrams anorgazmija dažniausiai pasireiškia vadinamąja uždelsta ar užslopinta ejakuliacija. Tai tampa kliūtimi tiek fizinei, tiek emocinei savijautai ir gali paskatinti atsiribojimą nuo seksualinio gyvenimo. Yra dvi pagrindinės šio sutrikimo formos:
- Pirminė: vyras negalėjo pasiekti orgazmo arba ejakuliacijos nuo pat pirmųjų seksualinių potyrių.
- Antrinė: orgazmas galimas tik tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis.
Ejakuliacija yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo hormonų, nervų sistemos, bei psichologinių veiksnių. Bet kokia šio proceso grandies silpnybė gali lemti sunkumus pasiekiant orgazmą. Taip pat šiai problemai reikšmingos gali būti kai kurios ligos ar sveikatos sutrikimai.
Kas gali patirti anorgazmiją?
Šis sutrikimas nėra ryškiai susijęs su amžiumi, tačiau dažnesnis tarp moterų po menopauzės. Visgi, anorgazmija gali pasireikšti bet kam ir bet kokiame gyvenimo etape.
Anorgazmijos simptomai
Pagrindinis simptomas – nesugebėjimas patirti seksualinės kulminacijos. Taip pat pastebimi atvejai, kai orgazmas pasiekiamas gerokai sunkiau ar rečiau nei norėtųsi, arba išgyvenimo intensyvumas menkesnis nei įprasta.
Galimos priežastys
Orgazmo sunkumus gali lemti daugybė veiksnių – nuo fizinių iki psichologinių. Dažnai vienu metu veikia keli tarpusavyje susiję faktoriai, tad nustatyti tikrąją priežastį būna sunku.
Fizinės ir sveikatos priežastys
- Amžiaus pokyčiai, ypač moterims menopauzės metu
- Lėtinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė
- Vaistų vartojimas, ypač kai kurių antidepresantų (SSRI grupės)
- Operacijos, susijusios su lyties organais ar kaimyniniais organais
- Komplikacijos po vėžio ar radioterapijos
- Dubens dugno raumenų sutrikimai, traumos
- Įpročiai, pavyzdžiui, didelis priklausomumas nuo masturbacijos
- Hormoniniai sutrikimai
- Įgimtos lytinių organų anomalijos
Psichologiniai veiksniai
- Depresija, nerimas, stresas
- Ankstesni seksualinio išnaudojimo, smurto atvejai
- Kultūrinė ar religinė įtaka
- Santūrumas, sunkumai reiškiant ar priimant seksualumą
- Netikrumas savimi, menka savivertė
- Nepasitikėjimas savimi ar partneriu, santykių problemos
Hormonų įtaka
Testosterono stygius gali apsunkinti ar net visai užkirsti kelią orgazmui vyrams. Šis hormonas turi įtakos erekcijos problemoms, uždelstai ejakuliacijai ir kitiems seksualiniams sutrikimams. Prolaktino ar kitų hormonų pokyčiai taip pat gali turėti reikšmės seksualinei funkcijai.
Vaistai ir jų poveikis
Dauguma selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) – antidepresantų, dažniausiai vartojamų nerimui ar depresijai gydyti, neigiamai veikia gebėjimą patirti orgazmą. Kiti galimi vaistai, turintys šalutinį poveikį seksualinei funkcijai:
- Tricikliai antidepresantai (TCA)
- Monoamino oksidazės inhibitoriai (MAOI)
- Antipsichoziniai vaistai
- Vaistai nuo manijos
- Vaistai, skirti aukštam kraujospūdžiui gydyti, kurie gali skatinti erekcijos sutrikimus
- Kai kurie antihistamininiai ir dekongestantai, galintys trikdyti ejakuliaciją ar erekciją
Diagnozė ir ištyrimas
Nustatant anorgazmiją, svarbu išsamiai įvertinti simptomus ir seksualinę anamnezę. Pokalbio metu gydytojas gali padėti išsiaiškinti, kokie veiksniai trukdo seksualinei funkcijai. Kartais skiriami papildomi tyrimai: atliekami kraujo tyrimai hormonų kiekiui, organų būklei įvertinti, dubens ultragarsas ar net varpos jautrumo testavimas, jei įtariama nervų pažaida.
Radus pagrindinę priežastį, kartu su gydytoju dažnai parengiamas individualus gydymo planas. Esant poreikiui, gali būti rekomenduojama apsilankyti pas specializuotus gydytojus – ginekologus ar urologus.
Anorgazmijos gydymo būdai
Efektyvus gydymas priklauso nuo to, kodėl sutrikimas atsirado. Negalima taikyti vieno universalaus metodo kiekvienam atvejui – dažniausiai taikoma kelių priemonių derinys. Dažniausiai pasirenkamos priemonės:
- Vaistų keitimas, jei sutrikimą sukėlė medikamentai
- Lėtinių ligų ar sutrikimų gydymas
- Pažinimas kūno savistimuliacijos (masturbacijos) pagalba
- Psichologinė pagalba, psichoterapija, siekiant įveikti santykių, psichologinius ar ankstesnius patirtus seksualinius sunkumus
- Seksologinė terapija, padedanti spręsti individualius ar partnerystės poreikius, atkurti intymumą
- Hormonų terapija, stiprinanti kraujotaką ir jautrumą
- Naujų potyrių ir stimulo įvedimas santykiuose – tai gali būti nauji meilės technikos, sekso žaislai ar erotinė medžiaga
Gydymo trukmė: ko tikėtis?
Rezultatai priklauso nuo priežasties. Psichoterapija ar seksologiniai užsiėmimai gali užtrukti kelis mėnesius, kol bus pasiekti apčiuopiami pokyčiai. Jei problemą lėmė vaistai, jų poveikis gali išlikti net ir nevartojant tam tikrą laiką – tam prireiks keleto savaičių. Svarbiausia – daugeliu atvejų, skinant tinkamą gydymą, galima vėl džiaugtis harmoningu seksualiniu gyvenimu.
Ar galima užkirsti kelią anorgazmijai?
Nors anorgazmijos visiškai išvengti sudėtinga, sumažinti riziką bei valdyti problemas gali padėti keli paprasti patarimai:
- Gydyti visas esamas lėtines ligas, laikytis medikų sudaryto gydymo plano
- Atviras ir nuoširdus bendravimas su partneriu
- Dėl psichologinių sunkumų kreiptis pagalbos laiku
- Reguliari fizinė veikla bei subalansuota mityba
Svarbu prisiminti, kad tokie sunkumai nėra labai reti ir nėra priežastis gėdytis ar jaustis kaltam. Jei patiriate sunkumų, verta pasikalbėti su gydytoju – šis gali pasiūlyti reikiamą pagalbą ar nukreipti pas specializuotus specialistus seksualinės sveikatos srityje.
Ligos prognozė
Anorgazmija gali tapti iššūkiu tiek psichologinei būsenai, tiek santykiams. Dėl šio sutrikimo gali sumažėti pasitikėjimas savimi, pablogėti intymūs ryšiai. Vis dėlto, be pagalbos tikėtis permainų sunku. Pasitelkus tinkamus sprendimus ir specialistų pagalbą, dauguma žmonių vėl gali mėgautis pilnaverčiu seksualiniu gyvenimu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nerimą dėl nesugebėjimo patirti orgazmo ar pastebite, kad seksualinis gyvenimas tampa nebekokybiškas, verta pasikalbėti su gydytoju. Atvirai aptarkite santykių, sveikatos ir seksualinius klausimus. Nedvejokite kreiptis pagalbos – tai raktas į emocinę ramybę bei geresnę savijautą santykiuose.
