Antinksčių krizė yra rimta ir pavojinga būklė, kurią sukelia staigus organizmo kortizolio – svarbaus hormono – trūkumas. Tai viena sunkiausių antinksčių nepakankamumo (dar žinomo kaip Adisono liga) komplikacijų, galinti tapti gyvybei pavojinga. Antinksčiai – nedidelės, trikampio formos liaukos, esančios virš kiekvieno inksto – gamina įvairius hormonus, iš kurių vienas svarbiausių yra kortizolis. Šie hormonai reguliuoja įvairius organizmo procesus, siunčia signalus organams, odai, raumenims ir kitoms sritims, kad šios žinotų, kada ir kaip veikti.
Kas yra antinksčių krizė?
Kai antinksčiai staiga nesugeba pagaminti reikiamo kortizolio kiekio, ima strigti organizmo funkcijos. Kortizolis reguliuoja atsaką į stresą, padeda valdyti medžiagų apykaitą, slopina uždegiminius procesus, įtakoja kraujospūdį ir gliukozės lygį kraujyje, taip pat kontroliuoja miego ir budrumo ciklą. Antinksčių krizė dar vadinama Adisono arba ūmia antinksčių krize.
Kodėl ši būklė tokia pavojinga?
Negydoma antinksčių krizė gali labai greitai peraugti į šoką, kai kraujotaka stipriai sutrinka ir kyla pavojus pagrindinių organų funkcijoms. Net iki penktadalio žmonių, patenkančių į šoką dėl antinksčių krizės, gali mirti. Tokiais atvejais taip pat galimos traukuliai ar net koma.
Kam gresia antinksčių krizė?
Nors šią būklę gali patirti bet kas, dažniausiai ji diagnozuojama 30–50 metų amžiaus žmonėms. Paties antinksčių nepakankamumo atvejų nėra daug – maždaug 1 žmogui iš 100 000, tačiau manoma, kad net 42 % tokių pacientų tam tikru gyvenimo laikotarpiu gali patirti krizę.
- Tyrimais rodyta, kad kai kuriais atvejais mirštamumas nuo antinksčių krizės gali siekti iki 25 %.
Antinksčių krizės simptomai
- Pilvo ar šono skausmas
- Ilgai trunkantis nuovargis
- Apetito praradimas
- Tamsesni odos plotai (hiperpigmentacija)
- Jėgų trūkumas
- Neaiškios kilmės svorio mažėjimas
- Organizmo dehidratacija
- Viduriavimas
- Galvos svaigimas, sumišimas, alpimas ar net koma
- Padidėjusi kūno temperatūra
- Galvos skausmas
- Sąnarių skausmai
- Mažas gliukozės kiekis kraujyje
- Kraujospūdžio kritimas
- Pykinimas, vėmimas
- Greitas kvėpavimas
- Dažnas širdies plakimas
Kas gali išprovokuoti antinksčių krizę?
- Nesigydomas antinksčių nepakankamumas, pavyzdžiui, Adisono liga
- Pažeisti ar pašalinti antinksčiai
- Skysčių stoka (dehidratacija)
- Hipopituitarizmas
- Infekcijos
- Staiga nutrauktas ilgalaikių gliukokortikoidų (pvz., prednizono) vartojimas
- Psichologinis ar fizinis stresas
Diagnozavimas
Antinksčių krizei diagnozuoti neretai prireikia atidžios specialistų apžiūros, nes simptomai primena daug kitų sveikatos sutrikimų. Gydytojai gali naudoti šiuos tyrimus:
- Adrenokortikotropinio hormono (AKTH) kraujo tyrimas
- Kraujo gliukozės testas
- Kortizolio koncentracijos tyrimas kraujyje
- Kraujo rūgštingumo (pH) analizė
- Kraujyje esančio kalio lygio tyrimas
- Kraujyje esančio natrio lygio tyrimas
Gydymas ir pagalba
Sustabdyti antinksčių krizę būtina nedelsiant. Dažniausiai gydytojai įveda į veną hidrokortizono (hidrokortizono fosfato ar natrio suksamato) bei fiziologinio tirpalo injekcijas — taip kompensuojamas trūkstamas kortizolis. Esant bakterinei infekcijai gali būti skiriami antibiotikai. Jei reiškiasi kiti susiję simptomai – dehidratacija ar mineralų pusiausvyros sutrikimai – gali būti rekomenduojama gerti vandenį, sportinius gėrimus ar kokosų vandenį. Mažas cukraus kiekis kraujyje gydomas angliavandeniais. Kolegai ar artimiesiems svarbu žinoti, kaip sušvirkšti Jums reikiamu atveju vaistų, jei pats to padaryti negalėsite.
Jei tai pirmas kartas, gydytojas tikrina priežastį atlikdamas AKTH stimuliacijos testus.
Profilaktika ir apsauga
Turint antinksčių nepakankamumą svarbu pasiruošti galimiems stresams ir žinoti, kas gali sukelti krizę – rafinuoti savo elgesį esant infekcijai, fiziniam ar psichologiniam stresui, laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų. Prieš bet kokią planuojamą operaciją ar nėštumą būtinai informuokite gydytojus apie savo sveikatos būklę.
- Nešiokitės asmens tapatybę nurodančią kortelę, apyrankę ar pakabuką, leidžiančius greitai nustatyti Jūsų diagnozę ir kokių vaistų bei kokiomis dozėmis reikia. Tai gali padėti greičiau suteikti pagalbą.
- Kartais gydytojas gali išmokyti Jus arba Jūsų artimuosius susileisti skubią kortizolio dozę, jei staiga simptomai stipriai išryškėja.
- Reguliariai stebėkite savo kūno svorį bei kraujospūdį. Praneškite gydytojui, jei pradėjote sparčiai mesti svorį arba jei kraujospūdis tapo neįprastas.
- Kartu su specialistu sudarykite planą tiems atvejams, kai dėl pykinimo ar vėmimo negalite išgerti įprastų hidrokortizono tablečių.
Prognozė ir gyvenimas su diagnoze
Jeigu įtariate, kad galėtų būti prasidėjusi antinksčių krizė, svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus. Didelės gliukokortikoidų dozės, skirtos trumpai, nesukelia pavojaus. Negydoma krizė gali baigtis mirtimi.
Beveik visiems, kurie patyrė antinksčių krizę, tenka vartoti hidrokortizono tabletes visą likusį gyvenimą. Svarbu visada turėti vaistų atsargų – jų gali prireikti, jei susirgsite ar organizmui prireiks didesnio kiekio vaistų.
Kasdienio gyvenimo rekomendacijos
- Kreipkitės į gydytojus, jei pastebite bet kurį šiai būklei būdingą simptomą.
- Po sunkesnių stresų – susižeidimų, ligų ar didelio emocinio krūvio – būtina pasitarti dėl vaistų dozės koregavimo.
- Pasitarkite su gydytoju apie savo būklės atpažinimą ir gydymo galimybes – kartu išsiaiškinkite, kas galėtų būti, jei šiuo metu nėra antinksčių krizės.
- Paklauskite, kokie veiksniai provokavo krizę, kiek laiko užtruks sveikti, kokius vaistus bei kaip juos laikyti reikia.
Kaip atskirti antinksčių krizę nuo tiroidinės audros?
Tiroidinė audra – tai sunki tirotoksikozės forma, kai organizme gerokai padidėja skydliaukės hormonų kiekis. Pati skydliaukė – tai kaklo liauka, kuri išskiria trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4). Šie hormonai padeda reguliuoti kūno temperatūrą, širdies ritmą ir medžiagų apykaitą, tad sutrikimai turi skirtingas priežastis ir pasekmes nei antinksčių krizė.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
