Apendicitas

Apendicitas yra apendikso uždegimas, kuris yra medicininė skubi būklė ir beveik visada reikalauja kuo skubesnės operacijos, siekiant pašalinti apendiksą. Laimei, be apendikso galima gyventi visiškai normaliai.

Yra dvi apendicito rūšys:

• Ūminis apendicitas. Tai yra dažniausiai pasitaikanti apendicito forma. Jo simptomai prasideda staiga ir greitai stiprėja per kelias valandas.
• Lėtinis apendicitas. Šiuo atveju apendiksas uždegęs, tačiau simptomai nebūtinai stiprėja. Nors simptomai yra švelnesni, skausmas gali sugrįžti per kelias savaites, mėnesius ar net metus. Lėtinis apendicitas yra sunkiau diagnozuojamas, nes apie jį žinoma mažiau.

Apendicitas pasireiškia kaip apendikso, 9 centimetrų ilgio audinio vamzdelio, esančio apatinėje dešinėje pilvo dalyje, uždegimas. Apendicitą gali sukelti tam tikros būklės, tokios kaip bakterijų peraugimas žarnyne, sukietėję išmatos, kolitas ar parazitų sukelta infekcija.

Apendikso vieta

Apendiksas yra maždaug 9 centimetrų ilgio vamzdelis, besitęsiantis iš storosios žarnos apatinėje dešinėje pilvo pusėje. Apendikso funkcija nėra visiškai aiški, tačiau jis turi specializuotą audinį, kuris gali gaminti antikūnus.

Kas sukelia apendicitą?

JAV kas vienas iš 20 žmonių patiria apendicitą per savo gyvenimą. Nors apendicitas gali ištikti bet kuriame amžiuje, vaikams iki 2 metų jis yra retas. Dažniausiai jis pasitaiko žmonėms nuo 10 iki 30 metų, taip pat dažniau vyrams. Jei jūsų šeimoje buvo apendicito atvejų, gali būti didesnė rizika, kad ir jūs jį patirsite. Nors apendicitas nėra paveldima liga, kai kurie genetiniai veiksniai gali padidinti riziką.

Apendicitas atsiranda, kai apendiksas užsikemša, dažniausiai dėl išmatų, svetimkūnių ar vėžio. Užsikimšimas taip pat gali kilti dėl infekcijos, nes apendiksas gali ištinti, reaguodamas į bet kurią infekciją organizme.

Tam tikros būklės, galinčios sukelti apendicitą:

• Apendikso akmenys. Senos išmatos gali sukietėti ir virsti akmenimis, kurie užkemša apendikso atidarymą. Kadangi šie akmenys neša bakterijas, jie gali sukelti uždegimą.
• Limfoidinė hiperplazija. Limfinė sistema yra dalis imuninės sistemos, kuri padeda organizmui reguliuoti skysčius, filtruoti bakterijas ir gaminti baltuosius kraujo kūnelius. Kai limfiniai mazgai pradeda gaminti per daug ląstelių dėl viruso ar infekcijos, apendiksas gali išsipūsti, net jei tai nėra infekcijos šaltinis. Šis patinimas gali sukelti užsikimšimą ir infekciją.
• Kolitas. Jei jūsų storoji žarna yra uždegusi, infekcija gali išplisti ir į apendiksą, sukeldama uždegimą.
• Navikai. Retais atvejais apendikse gali išsivystyti navikai, kurie sukelia apendicitą.
• Parazitai. Jei parazitas užblokuoja apendikso atidarymą, jis gali tapti uždegimu.
• Cistinė fibrozė. Kai kuriems žmonėms, sergantiems cistine fibroze, būna didesnis apendiksas, todėl gali padidėti rizika susirgti apendicitu.

Apendicito simptomai

Tipiški apendicito simptomai apima:

• Skausmą apatinėje dešinėje pilvo dalyje arba aplink bambą, kuris vėliau juda žemyn. Tai paprastai yra pirmasis ženklas. Skausmo vieta gali skirtis priklausomai nuo apendikso padėties. Pavyzdžiui, jei apendiksas yra už storosios žarnos, galite jausti skausmą netoli dubens. Nėščioms moterims skausmas gali prasidėti aukščiau, nes nėštumo metu apendiksas gali pasislinkti.
• Apetito praradimą.
• Pykinimą ir vėmimą, kuris prasideda netrukus po pilvo skausmo pradžios.
• Pilvo išsipūtimą.
• Karščiavimą nuo 37 iki 39 laipsnių.
• Negalėjimą praleisti dujų.

Kiti, mažiau paplitę simptomai apima:

• Buką arba aštrų skausmą bet kurioje pilvo, nugaros ar sėdmenų dalyje.
• Skausmingą arba sunkų šlapinimąsi.
• Vėmimą prieš prasidedant pilvo skausmui.
• Stiprius mėšlungius.
• Vidurių užkietėjimą arba viduriavimą su dujų susikaupimu.

Apendicitas nėštumo metu gali pasireikšti netipiniais simptomais:

• Rūgšties refliuksu ir/arba virškinimo sutrikimais.
• Dubens skausmu.
• Skausmu po šonkauliais.
• Skausmu šlapinantis.

Jei pastebite šiuos simptomus, turite nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ūminis apendicitas pasireiškia staiga ir greitai progresuoja per 24 valandas. Laiku diagnozavus ir gydant, galima išvengti rimtų komplikacijų. Nevalgykite, negerkite ir nevartokite jokių skausmą malšinančių vaistų, antacidų, vidurių laisvinamųjų priemonių ar šildomųjų pagalvėlių.

Kaip diagnozuojamas apendicitas?

Apendicito diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes simptomai dažnai būna neaiškūs arba panašūs į kitų ligų, tokių kaip tulžies pūslės problemos, šlapimo takų infekcijos, Krono liga, gastritas, inkstų akmenys, žarnyno infekcijos ar kiaušidžių problemos.

Šie tyrimai gali padėti diagnozuoti apendicitą:

• Pilvo apžiūra, siekiant nustatyti uždegimą.
• Šlapimo tyrimas, siekiant atmesti šlapimo takų infekciją.
• Rektalinė apžiūra.
• Kraujo tyrimas, siekiant nustatyti, ar jūsų organizmas kovoja su infekcija.
• Kompiuterinė tomografija (KT), kuri yra pati tiksliausia diagnostikos priemonė.
• Ultragarsas.
• Nėštumo testas ir ultragarsas, siekiant atmesti negimdinį nėštumą.
• Dubens apžiūra, siekiant atmesti dubens organų uždegiminę ligą ar kiaušidžių cistą.

Apendicito gydymas

Apendicitas beveik visada yra gydomas kaip skubi medicininė būklė. Pagrindinis gydymo būdas – apendikso pašalinimo operacija, vadinama apendektomija.

Jei gydytojas įtaria, kad sergate apendicitu, greičiausiai bus skubiai atlikta operacija, siekiant išvengti apendikso plyšimo. Jei turite pūlinį, gydytojas gali iš pradžių išleisti pūlį ir skysčius, o vėliau pašalinti apendiksą. Kai kurių tyrimų duomenimis, gydant ūminį apendicitą antibiotikais, gali būti išvengta operacijos.

Apendektomijos procedūra

Prieš operaciją, jums bus paskirti antibiotikai, kad būtų kovojama su infekcija. Paprastai gausite bendrąją nejautrą, o tai reiškia, kad miegosite per procedūrą. Negalėsite valgyti ar gerti 8 valandas prieš operaciją, tačiau per intraveninę (IV) liniją gausite skysčių.

Yra du pagrindiniai apendektomijos tipai:

• Laparoskopija. Tai dažniausiai atliekama operacijos forma dėl greito atsigavimo laiko. Operacijos metu gydytojas pripučia jūsų pilvą dujomis, kad geriau matytų apendiksą. Apendiksas pašalinamas per 4 centimetrų pjūvį arba naudojant laparoskopą (ploną teleskopinį prietaisą, leidžiantį matyti pilvo vidų). Jei sergate peritonitu, chirurgas taip pat išvalys pilvą ir išleis pūlį. Pjūvis užsiūvamas tirpstančiomis ar įprastomis siūlėmis. Jei buvo naudojamos įprastos siūlės, po 7–10 dienų reikės jas išimti pas gydytoją. Jei nėra komplikacijų, turėtumėte palikti ligoninę per 24 valandas.
• Atvira operacija. Jei jūsų apendiksas jau plyšo arba jei anksčiau buvote atlikę atvirą pilvo operaciją, gydytojas padarys didesnį pjūvį apatinėje dešinėje pilvo pusėje. Chirurgas susiūs apendiksą ir pašalins jį. Jei apendiksas plyšo, pilvo ertmė bus išplauta druskos tirpalu. Pjūvis uždaromas siūlėmis, o kartais įstatomas nedidelis vamzdelis, skirtas išleisti papildomiems skysčiams. Jei turite peritonitą, gali prireikti pjūvio per vidurinę pilvo dalį. Gali prireikti iki savaitės, kol galėsite palikti ligoninę.

Po operacijos gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai per IV. Galėsite gerti skysčius per kelias valandas ir lėtai pradėsite valgyti kietą maistą. Po 12 valandų turėtumėte galėti atsikelti ir judėti. Po laparoskopijos gali pasireikšti skausmas pečiuose arba pilvo pūtimas dėl įpumpuotų dujų. Svarbu laikyti pjūvį švarų ir sausą, kol jis gyja.

Kad atsigautumėte, apribokite savo aktyvumą 3–5 dienoms po laparoskopijos ir 10–14 dienų po atviros operacijos. Jei kosite, laikykite pagalvę ant pilvo, kad sumažintumėte skausmą. Lėtai didinkite savo aktyvumą, pradedant trumpais pasivaikščiojimais, bet ilsėkitės, kai jaučiatės pavargę. Paprastai grįžti į įprastą rutiną galėsite po 2–3 savaičių, tačiau po atviros operacijos reikėtų vengti sunkių veiklų 4–6 savaites.

Po apendektomijos kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Nekontroliuojamą vėmimą.
• Padidėjusį pilvo skausmą.
• Galvos svaigimą ar silpnumą.
• Kraują vėmaluose arba šlapime.
• Padidėjusį pjūvio skausmą ir paraudimą.
• Karščiavimą.
• Pūlį žaizdoje.

Apendicito komplikacijos

Jei apendicitas negydomas, apendiksas gali plyšti ir išleisti bakterijas bei šiukšles į pilvo ertmę, kurioje yra kepenys, skrandis ir žarnynas. Tai gali sukelti peritonitą, rimtą pilvaplėvės infekciją, kuri gali būti mirtina, jei nebus greitai gydoma stipriais antibiotikais ir chirurgija, siekiant pašalinti pūlį.

Kita komplikacija yra pūlinys, kai apendiksas plyšta ir susidaro pūlių rinkinys. Paprastai pūlinys nusausinamas ir apendiksas pašalinamas operacijos metu.

Ileus. Kai kuriais atvejais apendikso uždegimas gali sukelti ileusą – būklę, kai žarnynas nustoja susitraukinėti, o maistas nebegali judėti per virškinamąją sistemą. Tai laikina, bet gali sukelti vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą ir dujų susikaupimą.

Retesnė komplikacija yra fistulė – nenormalus kanalas tarp dviejų kūno dalių, kuris gali susiformuoti po apendektomijos ir paveikti žarnas. Fistulėms gydyti dažnai prireikia chirurgijos.

Kitos galimos komplikacijos apima mažojo žarnyno obstrukciją (kai maistas ir skysčiai nebegali judėti per mažąjį žarnyną), infekcijas chirurginio pjūvio vietoje ar persileidimą, jei moteris yra nėščia.

Apendicito prevencija

Nėra būdo visiškai išvengti apendicito. Tačiau jis gali būti retesnis tarp žmonių, kurie valgo maistą, kuriame yra daug skaidulų, pavyzdžiui, šviežius vaisius ir daržoves.