Apendicitas

Apendicitas – tai kirmėlinės ataugos uždegimas. Ši būklė dažniausiai sukelia staigų ir stiprų skausmą apatinėje pilvo dalyje. Kirmėlinė atauga yra nedidelis, vamzdelio formos organas, maždaug piršto dydžio, esantis storojoje žarnoje dešinėje apatinėje pilvo pusėje. Išmatoms judant storąja žarna, jos gali užkimšti kirmėlinę ataugą arba sudaryti sąlygas infekcijai, dėl ko prasideda uždegiminis procesas. Uždegimo metu atauga paburksta, o stipriai padidėjęs spaudimas gali lemti jos plyšimą.

Plyšusi kirmėlinė atauga yra skubi ir pavojinga medicininė būklė. Tuomet bakterijos iš žarnyno patenka į pilvo ertmę ir sukelia infekciją, vadinamą peritonitu. Ši infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti sunkias, gyvybei pavojingas komplikacijas, įskaitant sepsį. Dėl šios rizikos įprastinis apendicito gydymas yra chirurginis kirmėlinės ataugos pašalinimas, vadinamas apendektomija. Šis organas nėra būtinas organizmo funkcijoms, todėl jo netekimas neturi ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Ūminis ir lėtinis apendicitas: kuo jie skiriasi?

Apendicitas beveik visais atvejais pasireiškia kaip ūminė liga, tai yra prasideda netikėtai ir progresuoja labai greitai. Didžioji dalis medicininių žinių apie šią ligą susijusi būtent su ūminiu apendicitu, nes jis yra dažnas. Tuo tarpu lėtinis apendicitas pasitaiko retai ir yra gerokai mažiau ištirtas. Manoma, kad jis išsivysto tuomet, kai kirmėlinė atauga ilgą laiką yra periodiškai dirginama, tačiau uždegimas niekada nepasiekia sunkios stadijos.

Lėtinis apendicitas dažnai lieka neatpažintas, nes simptomai nėra tokie ryškūs ir stiprūs kaip ūminės formos atveju. Vis dėlto bet kokia apendicito forma yra rimta. Jei vargina nuolatinis ar pasikartojantis pilvo skausmas, kurio priežastis neaiški, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Lėtinis apendicitas bet kuriuo metu gali paūmėti ir pereiti į ūminę formą, todėl dėl galimų komplikacijų jis gydomas tokiu pačiu principu.

Apendicito paplitimas

Ūminis apendicitas yra gana dažna liga, ypač tarp 10-30 metų amžiaus žmonių. Vaikams jis dažniausiai nustatomas paauglystėje, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Maždaug 5 % gyventojų per savo gyvenimą suserga ūminiu apendicitu. Tai yra viena dažniausių pilvo skausmo priežasčių, dėl kurios prireikia skubios chirurginės intervencijos. Lėtinis apendicitas pasitaiko rečiau ir nustatomas maždaug 1 % žmonių

Susiję įrašai

Genitalijų karpos nėštumo metu

2026 25 sausio

Mucinex: Kokį šalutinį poveikį jis gali sukelti?

2026 25 sausio

Kaip alerginis pasisveikinimas raukšlina nosį

2026 25 sausio

Alergijos ir ausų skausmas

2026 24 sausio

Apendicito simptomai

Dažniausi apendicito požymiai yra pilvo skausmas, pykinimas ir sumažėjęs apetitas. Šie simptomai dažnai pasireiškia tam tikra seka, kuri padeda greičiau įtarti apendicitą. Vis dėlto tik maždaug pusei sergančiųjų pasireiškia vadinamasis klasikinis simptomų vaizdas. Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščiosioms būdingi požymiai neretai būna netipiški arba silpniau išreikšti.

Ankstyvieji apendicito požymiai

Įprastai pirmasis simptomas yra skausmas pilvo viduryje, aplink bambą. Jis gali būti nestiprus, bukas arba atsirasti ir išnykti per kelias valandas. Vėliau skausmas palaipsniui stiprėja, prisideda pykinimas ir vėmimas. Po tam tikro laiko pykinimas gali sumažėti, tačiau skausmas persikelia į apatinę dešinę pilvo dalį – ten, kur yra kirmėlinė atauga. Šioje vietoje skausmas tampa aiškiai lokalizuotas ir laikui bėgant vis intensyvėja.

Kiti galimi apendicito simptomai

Kai kuriems žmonėms vėlesnėse stadijose gali pasireikšti ir papildomi požymiai:

Karščiavimas

Iki 40 % sergančiųjų pakyla kūno temperatūra. Tai rodo, kad imuninė sistema aktyviai reaguoja į uždegimą. Karščiavimas taip pat gali reikšti, kad uždegimas stiprėja arba infekcija ima plisti.

Bendras negalavimas

Gali atsirasti bendras silpnumo ir blogos savijautos jausmas. Žmogus gali jaustis be energijos, stokoti motyvacijos ir norėti daugiau laiko praleisti lovoje, kaip ir sergant kitomis infekcinėmis ligomis.

Išpūstas pilvas

Pilvas gali atrodyti padidėjęs arba būti nemaloniai išsipūtęs. Tai dažniausiai laikoma pažengusios ligos požymiu ir gali rodyti, kad kirmėlinė atauga jau plyšo.

Šlapinimosi sutrikimai

Gali atsirasti dažnesnis ar staigesnis noras šlapintis. Taip nutinka tuomet, kai uždegimas dirgina nervus, susijusius su šlapimo pūsle.

Žarnyno veiklos sulėtėjimas

Kai organizmas nukreipia daugiau kraujo į uždegimo apimtą vietą, žarnyno judesiai gali laikinai sulėtėti. Dėl to gali atsirasti vidurių užkietėjimas ir jausmas, kad nepavyksta pasišalinti dujų. Kartais žmogui atrodo, jog tuštinimasis palengvintų savijautą.

Viduriavimas

Kai kuriems pacientams žarnynas, priešingai, tampa pernelyg aktyvus, todėl padažnėja tuštinimasis. Tai gali būti susiję su tuo, kad uždegimas dirgina šalia esančią storosios žarnos dalį.

Ar įmanoma patikrinti apendicitą namuose?

Įtariant apendicitą visada būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Vis dėlto egzistuoja tam tikri požymiai, kuriuos gydytojai vertina apžiūros metu. Skausmo vieta yra svarbus orientyras, ypač jei jis prasideda ties bamba ir vėliau persikelia į apatinę dešinę pilvo pusę. Tačiau ne visiems žmonėms skausmas pasireiškia būtent taip. Klinikinės apžiūros metu gali būti vertinami šie požymiai:

Makburnio požymis

Makburnio taškas laikomas tipiškiausia kirmėlinės ataugos projekcija. Jautrumas šioje vietoje dažniausiai tikrinamas pirmiausia. Jis nustatomas nubrėžus liniją tarp dubens kaulo išsikišimo šalia klubo ir bambos – taškas yra maždaug trečdalyje šios linijos nuo klubo pusės.

Blumbergo požymis

Spaudžiant skausmingą vietą ir staiga atleidus, skausmas sustiprėja. Šis reiškinys dar vadinamas atšokimo skausmu.

Dunfio požymis

Kosėjimas sukelia arba sustiprina pilvo skausmą.

Rovsingo požymis

Spaudžiant apatinę kairiąją pilvo pusę, skausmas atsiranda apatinėje dešinėje pusėje.

Psoas ir obturatoriaus požymiai

Jei kirmėlinė atauga yra už storosios žarnos, uždegimas gali dirginti psoas raumenį. Tokiu atveju žmogus gali instinktyviai lenkti dešinį klubą, kad sumažintų skausmą. Gydytojas gali bandyti ištiesti dešinį klubą arba pasukti koją į išorę – jei tai sukelia skausmą, nustatomas psoas požymis. Jei skausmas atsiranda sukant koją į vidų, tai vadinama obturatoriaus požymiu.

Kokios ligos gali būti painiojamos su apendicitu?

Apendicito simptomai gali būti labai panašūs į kitų ligų požymius. Tai ypač aktualu moterims, nes apatinė pilvo dalis yra arti mažojo dubens, o dubens organų sutrikimai dažnai sukelia panašaus pobūdžio skausmą. Šiai sričiai priklauso šlapimo sistema ir moters lytiniai organai. Taip pat skausmą gali sukelti ir kiti apatinėje pilvo dalyje esantys organai.

Dažniausios būklės, kurios gali būti supainiotos su apendicitu, yra šios:

• Dubens uždegiminė liga

• Endometriozė

• Kiaušidžių cistos

• Inkstų akmenligė

• Šlapimo takų infekcija

• Pankreatitas

• Uždegiminės žarnyno ligos

Kas sukelia apendicitą?

Kirmėlinės ataugos dydis ir jos anatominė padėtis sudaro palankias sąlygas užsikimšimui ir infekcijai. Storojoje žarnoje natūraliai gyvena daug bakterijų, tačiau jei dalis jų patenka į kirmėlinę ataugą ir ten užstringa, jos gali pradėti intensyviai daugintis ir sukelti infekcinį procesą. Kai kuriais atvejais apendicitas prasideda nuo infekcijos, o kitais – infekcija išsivysto antriniu būdu. Uždegimo metu atauga patinsta, o jos spindis gali susiaurėti arba visiškai užsidaryti, taip sudarydamas sąlygas dar didesniam bakterijų kaupimuisi.

Dažniausios priežastys, lemiančios kirmėlinės ataugos uždegimą, patinimą, užsikimšimą ir infekciją, yra šios:

Sukietėjusios išmatos (ataugos akmenys)

Kieti, kalcifikuoti išmatų sankaupos, dar vadinamos fekalitais ar apendikolitais, gali įstrigti kirmėlinės ataugos angoje. Jose būna bakterijų, be to, jos gali sulaikyti jau ataugos viduje esančius mikroorganizmus, taip skatindamos infekcijos vystymąsi.

Limfoidinio audinio išvešėjimas

Limfinė sistema, priklausanti imuninei sistemai, padeda kovoti su infekcijomis, išskirdama baltuosius kraujo kūnelius į audinius. Dėl šio proceso limfoidinis audinys kirmėlinėje ataugoje gali padidėti net tada, kai pirminė infekcija yra kitoje kūno vietoje. Išvešėjęs audinys gali užkimšti ataugą ir sudaryti sąlygas infekcijai jos viduje.

Kolitas

Storosios žarnos uždegimas, atsiradęs dėl infekcijos ar uždegiminės žarnyno ligos, gali paveikti ir kirmėlinę ataugą. Infekcija gali išplisti tiesiogiai, o pats uždegimas – dirginti ataugos audinius.

Kiti galimi kirmėlinės ataugos užsikimšimo veiksniai

Be minėtų priežasčių, ataugos angą gali užblokuoti ir kiti veiksniai:

• Navikai

• Parazitai

• Cistinę fibrozę lydintys pokyčiai

Kas sukelia lėtinį apendicitą?

Manoma, kad lėtinio apendicito atveju kirmėlinėje ataugoje ilgą laiką kartojasi nedidelio intensyvumo uždegimas. Jį gali lemti ilgalaikės būklės, pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos arba lengvas, bet nuolatinis bakterijų perteklius. Kita galimybė – dalinis užsikimšimas, kuris periodiškai atsiranda ir išnyksta ataugos angoje. Ilgai trunkantis uždegimas gali sukelti limfoidinio audinio išvešėjimą ar net randinio audinio formavimąsi kirmėlinėje ataugoje.

Ar apendicitas susijęs su genetika?

Pastebėta, kad žmonės, kurių šeimos nariai yra sirgę apendicitu, turi didesnę riziką susirgti patys, nors tiksli priežastis nėra aiški. Pats apendicitas nėra paveldima liga, tačiau genetiniai veiksniai gali turėti įtakos kai kurioms jo atsiradimo priežastims.

Ar stresas gali sukelti apendicitą?

Tai mažai tikėtina. Vis dėlto labai stiprus fiziologinis stresas, susijęs su sunkiomis ligomis, gali sukelti žarnyno išemiją – laikiną kraujotakos sumažėjimą žarnyne. Retais atvejais išeminis kolitas gali paveikti ir kirmėlinę ataugą.

Ar maistas gali būti apendicito priežastis?

Yra pavienių atvejų, kai nesuvirškinta sėkla ar riešutas įstrigo kirmėlinės ataugos angoje ir sukėlė uždegimą. Tačiau apskritai didesnis skaidulinių medžiagų kiekis mityboje siejamas su mažesne apendicito rizika.

Galimos apendicito komplikacijos

Apendicitas gali greitai sukelti labai sunkias komplikacijas, todėl medicinos specialistai šią būklę vertina kaip skubią. Komplikacijos dažnai vystosi etapais, nors jų eiga ne visada būna vienoda. Galimi šie komplikacijų etapai:

Išemija ir nekrozė

Stiprus kirmėlinės ataugos patinimas gali sutrikdyti jos kraujotaką. Dėl sumažėjusio kraujo tiekimo didėja uždegimas, o vėliau audiniai pradeda nykti.

Gangrena ir perforacija

Prasidėjus nekrozei, infekcija ima plisti. Ji gali plėstis palaipsniui per vidinę gangreną arba staiga, kai atauga plyšta ar pratrūksta.

Pūlinys ir flegmona

Iš pradžių infekcija gali likti lokalizuota aplink kirmėlinę ataugą. Tokiu atveju susiformuoja pūlinys – pūlių sankaupa šalia ataugos. Kartais aplink ją susidaro uždegiminė masė, vadinama flegmona. Šios struktūros laikinai riboja infekcijos plitimą, tačiau jos taip pat gali plyšti.

Peritonitas ir infekcijos išplitimas

Kai infekcija patenka į pilvaplėvės ertmę, išsivysto peritonitas. Vėliau bakterijos gali išplisti į kitus organus ar patekti į kraują. Kraujyje išplitusi infekcija gali sukelti sepsį ir sepsinį šoką, kurie yra gyvybei pavojingos būklės.

Kaip diagnozuojamas apendicitas?

Sveikatos priežiūros specialistas pirmiausia detaliai pasiteiraus apie skausmo pobūdį, jo atsiradimo laiką, vietą ir kitus lydinčius simptomus. Taip pat bus atliekama atsargi fizinė apžiūra, kurios metu vertinami būdingi apendicito požymiai, tokie kaip pilvo raumenų įtempimas, apsauginė reakcija ir skausmas spaudžiant tam tikras pilvo vietas. Jei simptomų visuma atitinka tipišką klinikinį vaizdą, diagnozė kartais gali būti nustatyta nedelsiant. Jei požymiai nėra aiškūs arba būdingi, gali prireikti papildomų tyrimų diagnozei patvirtinti.

Kokie tyrimai padeda nustatyti apendicitą?

Apendicito diagnostikai dažniausiai pasitelkiami laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai. Kraujo tyrimai leidžia nustatyti uždegimo požymius, pavyzdžiui, padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį ar C reaktyviojo baltymo koncentraciją, taip pat padeda įvertinti infekcijos buvimą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip pilvo echoskopija ar kompiuterinė tomografija, suteikia galimybę pamatyti, ar kirmėlinė atauga yra padidėjusi ir pakitusi. Prireikus gydytojas gali skirti ir papildomus tyrimus, kad būtų atmestos kitos panašius simptomus sukeliančios ligos.

Ar apendicitas gali praeiti savaime?

Teoriškai tai įmanoma, tačiau pasitaiko retai. Apendicitas gali nurimti, jei jį sukėlusi priežastis staiga išnyksta, pavyzdžiui, jei ataugos spindį užkimšęs darinys pasišalina į žarnyną arba jei infekcija, sukėlusi limfoidinio audinio padidėjimą, netikėtai susilpnėja. Vis dėlto negalima remtis prielaida, kad taip tikrai nutiks, ar manyti, jog liga praėjo vien todėl, kad skausmas sumažėjo.

Kaip gydomas apendicitas?

Apendicitas laikomas skubia medicinine būkle, todėl gydymas paprastai pradedamas skubios pagalbos skyriuje. Standartinis gydymo planas apima vaistus ir chirurginę intervenciją, nors nedidelėje dalyje atvejų gali pakakti tik medikamentinio gydymo.

Gydymas vaistais

Beveik visiems pacientams skiriami antibiotikai. Net jei pradžioje infekcija nebuvo nustatyta, apendicitas dažnai ją sukelia. Antibiotikai taip pat naudojami kaip profilaktinė priemonė prieš operaciją.

Jei apendicitas nustatomas labai ankstyvoje ir lengvoje stadijoje, gydytojas gali pasirinkti stebėjimo taktiką ir įvertinti, ar būklė gerėja vien vartojant antibiotikus. Toks sprendimas kartais svarstomas, kai chirurginė intervencija kelia didesnę riziką. Vis dėlto ši strategija taikoma retai, nes nepašalinus kirmėlinės ataugos liga dažnai atsinaujina.

Taip pat gali būti skiriami vaistai skausmui malšinti, dažniausiai leidžiami į veną. Jei atliekama operacija, taikoma bendroji nejautra, todėl pacientas procedūros metu būna nesąmoningas.

Chirurginis gydymas

Nustačius apendicitą, labai svarbus laikas. Kirmėlinė atauga gali plyšti per maždaug pusantros paros nuo pirmųjų simptomų pradžios. Dėl šios priežasties apendektomija dažniausiai suplanuojama per pirmąją parą po diagnozės patvirtinimo. Ši operacija yra viena dažniausiai atliekamų chirurginių procedūrų pasaulyje. Daugeliu atvejų ji gali būti atlikta minimaliai invaziniu būdu, taikant laparoskopinę techniką.

Operacijos metu chirurgas taip pat sprendžia visas nustatytas komplikacijas. Jei jos yra sudėtingos, gali prireikti atviros pilvo operacijos. Po intervencijos pilvo ertmė praplaunama steriliu tirpalu, siekiant sumažinti infekcijos riziką.

Kirmėlinės ataugos pašalinimas nesukelia reikšmingų ilgalaikių šalutinių poveikių. Nors tiksli šio organo funkcija nėra iki galo aiški, manoma, kad jei ji ir egzistuoja, jos reikšmė yra nedidelė. Spėjama, jog vaikystėje atauga gali prisidėti prie antikūnų gamybos.

Atsigavimas po apendektomijos

Jei atlikta nesudėtinga laparoskopinė apendektomija, pacientas neretai gali grįžti namo tą pačią dieną. Esant komplikacijoms ar atlikus atvirą operaciją, ligoninėje gali tekti pabūti ilgiau. Pirmosiomis dienomis namuose dažnai prireikia skausmą malšinančių vaistų. Dauguma žmonių visiškai atsigauna maždaug per šešias savaites.

Šaltiniai

Kothadia J. P., Katz S., Ginzburg L. Lėtinis apendicitas kaip reta lėtinio pilvo skausmo priežastis. Publikuota moksliniame leidinyje Therap Adv Gastroenterol, 2015 m. gegužė, 8 tomas, 3 numeris, p. 160-162.

Jones M. W., Lopez R. A., Deppen J. G. Apendicitas. Atnaujinta 2022 m. spalio 24 d. Šaltinis: StatPearls internetinis leidinys, StatPearls Publishing, Treasure Island, Florida.

Merck Manual Professional Version. Apendicitas. Profesinis medicinos informacijos šaltinis.

Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas. Apendicitas.