Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS) – tai neurologinė liga, pažeidžianti valingą raumenų judėjimą. ALS progresuoja palaipsniui, vis labiau trikdydama raumenų veiklą, tačiau ši liga nėra užkrečiama.
Kaip plinta ALS
Skirtingai nei virusinės ar bakterinės infekcijos, ALS nepersiduoda nuo žmogaus žmogui tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu. Liga atsiranda organizme savaime – negalima jos „užsikrėsti“ nuo kito žmogaus ar paviršiaus.
Genetinė rizika
Vienintelis būdas, kuriuo ALS gali būti perduota šeimoje, yra per paveldimumą. Tam tikrų genų mutacijos, paveldėtos iš tėvų, gali padidinti ligos riziką, tačiau daugelis paveldi šiuos genus ir niekada nesusirgo. Dauguma ALS atvejų neturi jokio šeiminio ryšio ir atsiranda atsitiktinai.
Kas sukelia ALS?
Tikrosios ALS priežastys išlieka paslaptimi. Dauguma atvejų išsivysto netikėtai, tačiau yra veiksnių, kurie, kaip manoma, gali turėti įtakos.
- Paveldimumas: Žmonės, kurių artimi giminaičiai sirgo ALS, turi didesnę riziką. Tam tikri genų pakitimai, tokie kaip SOD1 ar C9ORF72, siejami su ligos išsivystymu.
- Aplinkos poveikis: Susidūrimas su sunkiaisiais metalais, tirpikliais, radiacija ar žemės ūkio chemikalais laikomas galimu rizikos veiksniu.
- Traumos: Galvos ar pakartotinės traumos, ypač sunkūs smegenų sužeidimai, gali turėti įtakos ligos pradžiai.
- Rūkymas: Tabako gaminių vartojimas susijęs su didesne ALS rizika ir spartesne jos eiga.
Kas lemia didesnę ALS riziką?
Paveldima ligos forma sudaro apie 5–10 % visų atvejų. Net ir esant šeimos istorijai, tai nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs – rizika šiek tiek didesnė nei kitų, bet nėra lemiama.
- Aplinkos sąlygos: Darbo vietoje ar gyvenant aplinkoje su pavojingomis medžiagomis, rizika gali būti gerokai didesnė. Įvairūs tyrimai rodo, kad su tokiais veiksniais susiduriantys žmonės serga ALS dažniau.
- Rasė ir etninė priklausomybė: Liga dažniau diagnozuojama baltaodžiams ir ne ispanų kilmės žmonėms, tačiau ALS gali susirgti bet kurios tautybės atstovai.
- Lytis ir amžius: Vyrai serga kiek dažniau nei moterys. Moterims rizika išauga vyresniame amžiuje. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia sulaukus 55–75 metų.
ALS gydymo galimybės
Šiuo metu nėra vaistų, kurie galėtų visiškai sustabdyti ar išgydyti ALS. Pažeistų motorinių neuronų atstatyti nepavyksta. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, pristabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Visapusišką pagalbą teikia įvairių sričių specialistai. Gydymas gali apimti vaistus, lėtinančius ligos eigą ar valdančius simptomus, fizioterapiją, logopedinę pagalbą, mitybos koregavimą ir kitas priemones, padedančias išlaikyti kiek įmanoma didesnį savarankiškumą.
- Neurologai
- Fizioterapeutai
- Ergoterapeutai
- Logopedai
- Kvėpavimo terapijos specialistai
- Mitybos specialistai
- Socialiniai darbuotojai
- Psichologai
- Paliatyviosios slaugos slaugytojai
Kada reikėtų sunerimti?
Ankstyvieji ALS simptomai gali būti raumenų mėšlungis, trūkčiojimas, standumas, bei vis didėjantys sunkumai rašant, vaikštant, kramtant ar kalbant. Svarbu žinoti, kad ALS paprastai neveikia lytėjimo, regos, klausos, skonio ar kvapo pojūčių, taip pat dažniausiai nepažeidžia akių ir šlapimo pūslės raumenų.
Kodėl svarbi ankstyva diagnozė?
Pastebėjus neraminančius simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytojus. Ligos nustatymui gali būti naudojami raumenų laidumo tyrimai (EMG), nervų impulsų matavimas, magnetinio rezonanso tomografija bei laboratoriniai testai. Anksti pradėjus gydymą, galima veiksmingiau valdyti ligos simptomus ir lėtinti jos eigą.
Santrauka
ALS nėra užkrečiama liga – ja negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus. Šeiminė istorija gali didinti riziką, tačiau daugelio atvejų kilmė lieka neaiški. Laiku pastebėti simptomus ir pradėti gydymą padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir išlikti savarankiškesniam kiek įmanoma ilgiau.
