Stresas, nors ir dažnas mūsų gyvenimo palydovas, pats savaime nevirsta vėžio priežastimi.
Stresas ir rizika susirgti vėžiu
Gydytojai pabrėžia, kad tiesioginio ryšio tarp streso ir vėžio nėra. Visgi nuolat jaučiant stiprią įtampą, gali pasireikšti įvairios sveikatos problemos, kurios netiesiogiai didina riziką susidurti su onkologinėmis ligomis.
Kokios ligos gali atsirasti dėl nuolatinio streso?
- virškinimo sutrikimai
- širdies ir kraujagyslių ligos
- depresija ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai
- silpnesnė imuninė sistema
- aukštas kraujo spaudimas
Kai stresas tampa ilgalaikiu palydovu, organizmas nuolat gyvena „pavojaus“ režimu. Tai skatina tokių hormonų kaip kortizolis ir adrenalinas išsiskyrimą, o šie ilgainiui veikia nervų sistemą ir bendrą savijautą.
Kaip stresas gali paveikti mūsų įpročius?
Dėl stipraus arba ilgai trunkančio streso dažnai keičiasi gyvenimo būdas ir įpročiai – atsiranda polinkis rinktis nesveikus sprendimus:
- pradedami vartoti alkoholiniai gėrimai arba padidinamas jų kiekis
- įgyjamas įprotis rūkyti arba rūkomas daugiau nei įprasta
- dažniau pasirenkamas nesveikas maistas
- nesilaikoma kūno svorio kontrolės
- praleidžiama mažiau laiko aktyviai judant
Šie įpročiai ilgainiui ne tik silpnina organizmo stiprumą, bet ir gali padidinti įvairių ligų, įskaitant vėžį, riziką.
Ką daryti, jei stresas pernelyg stiprus?
Jei juntate, kad įtampa tapo kasdienio gyvenimo dalimi ir trukdo jaustis gerai ar atlikti kasdienes veiklas, verta pasitarti su gydytoju ar kitu sveikatos specialistu. Kartu galima rasti tinkamiausius būdus, kaip geriau valdyti stresą ir pagerinti emocinę savijautą.
Rūpinkitės savimi kasdien
Nors stresas neatneša vėžio tiesiogiai, rūpinimasis savo psichologine būsena gali tapti svarbia jūsų sveikatos investicija. Maži pokyčiai kasdienėje rutinoje padeda sumažinti žalingą įpročių ir ligų riziką.