Furunkulai, dar vadinami pūliniais, savaime neužkrečiami. Tačiau jeigu furunkulą sukėlė stafilokokinės bakterijos, infekcija gali būti perduodama kitiems asmenims.
Ar furunkulai plinta?
Nors patys pūliniai tiesiogiai neplinta, jų viduje esanti infekcija – dažniausiai sukeliama Staphylococcus aureus – gali būti perduodama kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi ar infekuotu daiktu. Taip gali išplisti nauji pūliniai ar kitos odos infekcijos tiek ant savęs, tiek kitiems žmonėms.
Yra ir kita dažna baketrija, vadinama MRSA – tai stafilokoko rūšis, atspari daliai antibiotikų, todėl tokio pobūdžio infekcijas gydyti sudėtingiau. Jei furunkulo priežastis yra MRSA, būtina ypač atidžiai saugoti, kad pūliai ar užkrėstas skystis nepatektų ant kitų žmonių odos ir daiktų.
Kaip užkirsti kelią infekcijos plitimui?
- Laikykitės asmeninės higienos – dažnai plaukite rankas, ypač po kontakto su užkrėstu plotu.
- Venkite be reikalo liesti pažeistą odą.
- Nenaudokite bendrų rankšluosčių, skutimosi reikmenų ar prausimosi kempinių.
- Žaizdą laikykite uždengtą švariu tvarsčiu.
- Nespauskite ir nebadykite pūlinio – veržimas namų sąlygomis didina infekcijos plitimą.
- Jeigu plaunate žaizdą ar jos apylinkes, naudokite atskirą prausimosi šluostę ir jos nenaudokite pakartotinai.
Kas yra furunkulas?
Furunkulas – tai pūlinys, kuris susiformuoja, kai infekcija išplinta plauko folikule. Dažniausiai tokie odos dariniai susidaro tose vietose, kur auga plaukai, pavyzdžiui, veide, pažastyse, ant šlaunų, sėdmenų ar kirkšnyse.
Infekuota vieta virsta susitelkusiu gumbeliu, dažniausiai kupinu pūlių. Jei šalia esantys plaukų folikulai taip pat užsikrečia, atsiranda vadinamasis karbunkulas – keletas į vieną susiliejusių pūlinių grupėje.
Kaip atsiranda furunkulai?
Pūlinys išsivysto, kai infekcija patenka į plauko maišelį. Tam tikri veiksniai padidina riziką:
- kontaktas su stafilokokinėmis bakterijomis,
- nusilpusi imuninė sistema,
- cukrinis diabetas,
- odos ligos, tokios kaip egzema,
- asmeninių higienos priemonių dalijimasis su sergančiaisiais,
- dažnas kontaktas su galimai bakterijas nešančiais paviršiais (pvz., sporto salių inventorius, viešos dušo patalpos).
Paprastai furunkulai nėra perduodami lytinio kontakto metu, tačiau artimo sąlyčio metu su pūliuojančiu pūliniu verta nedelsti ir kuo greičiau nusiplauti odą antibakteriniu muilu. Taip pat svarbu, kad žmogus, turintis pūlinį, laikytų jį uždengtą, nes iš pūlinio tekantys pūliai dažnai yra užkrečiami.
Kaip gydyti furunkulus?
Daugelis pūlinių praeina savaime, tačiau pilnam išgijimui svarbu, kad pūlinys savaime pratrūktų ir išbėgtų pūliai.
Gijimą galima paspartinti šiltų kompresų uždėjimu – šiluma skatina natūralų pūlinio atsivėrimą. Jokiu būdu nespauskite ir nebadykite pūlinio patys. Tai padidins infekcijos išplitimo riziką.
Prižiūrėkite švarą – vietą kruopščiai plaukite ir dengite steriliu tvarsčiu. Jei pūlinys neatsidaro arba negyja per dvi savaites, gali prireikti gydytojo pagalbos: specialistas steriliomis sąlygomis padarys nedidelį pjūvį, kad pūliai pasišalintų, o žaizdą gali pakloti marle, kad greičiau gytių ir absorbuotų užsilikusią išskyrą.
Ką svarbu žinoti?
Pats furunkulas užkrato neplatina, bet jo turinys – ypač pūliai – gali sukelti infekciją tiek Jums, tiek aplinkiniams, nes juose yra bakterijų, kaip Staphylococcus aureus.
Todėl svarbu atsakingai laikytis higienos taisyklių, nesidalinti asmeniniais daiktais, rūbais ar rankšluosčiais su kitais. Tokiu būdu galima išvengti papildomo bakterijų plitimo ir užkirsti kelią naujų pūlinių vystymuisi.
