Perdegimas – fenomenas, apibūdinamas kaip emocinės, fizinės ir psichologinės energijos išsekimas, dažnai nuvertinamas. Dažnai manoma, kad jis yra būdingas tik tiems, kurie dirba nemėgstamą darbą, tačiau realybė yra sudėtingesnė. Net ir tie, kurie mėgsta savo darbą, gali patirti perdegimą dėl įvairių aplinkybių. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl ir kaip tai vyksta, kokie ženklai rodo perdegimą, ir kaip galima jo išvengti ar suvaldyti, siekiant išsaugoti tiek produktyvumą, tiek asmeninę gerovę.
Kas yra perdegimas?
Perdegimas yra ne vien nuovargis – tai ilgalaikis ir gilaus išsekimo jausmas, kurį lydi įvairių simptomų kompleksas. 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtraukė perdegimą į Tarptautinę ligų klasifikaciją kaip profesinį reiškinį. Jis būdingas trimis pagrindinėmis dimensijomis: energijos sumažėjimu ar išsekimu, didėjančiu emociniu atstumu nuo darbo ar cinišku požiūriu į jį, ir sumažėjusiu profesiniu efektyvumu.
Tobulo darbo mitas
Dažnai manoma, kad jei darbas yra mėgstamas, žmogus niekada negali perdegti. Tačiau ši idėja yra iš dalies klaidinga. Net ir mylint savo veiklą, galima susidurti su stresu, reikalavimais ar aplinkybėmis, kurios gali sukelti perdegimą.
Pernelyg dideli lūkesčiai
Kai dirbame darbą, kuris mums patinka, esame linkę kelti sau itin aukštus reikalavimus ir lūkesčius. Tokiomis sąlygomis normalu yra persistengti, siekiant tobulo rezultato, kas gali sukelti nuovargį ir nusivylimą, jei neįmanoma jų pasiekti.
Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas
Kita didelė problema yra darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Kai darbas malonus, dažnai nesunku jame užsibūti per ilgai, apleidus asmeninius interesus ir poilsį. Tai gali sukelti energijos rezervų išeikvojimą ir padidinti perdegimo riziką.
Perdegimo simptomai
Atpažinti perdegimą yra svarbu, nes anksčiau ar vėliau, stiprėjant simptomams, gali nukentėti ir mūsų sveikata, ir darbo kokybė. Čia pateikiami pagrindiniai simptomai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį.
Fiziniai simptomai
- Energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargis.
- Miego sutrikimai – sunku užmigti arba miegoti visą naktį.
- Dažni galvos skausmai ar raumenų įtampa.
- Dažnos infekcijos dėl silpnėjančio imuniteto.
Emociniai simptomai
- Nuolatinis pesimizmas ir ciniškas požiūris į darbą ir kitus žmones.
- Pykčio protrūkiai ar dažnos emocijos.
- Padidėjęs nerimas ar depresijos simptomai.
Psichologiniai simptomai
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir atlikimu.
- Negalėjimas susikaupti ar susitelkti į užduotis.
- Prastėjantys darbo ir asmeninio gyvenimo rezultatai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nustatyti priežastis, kodėl mėgstamas darbas sukelia perdegimą, gali padėti iš anksto pastebėti ir užkirsti tam kelią. Čia pateikiami pagrindiniai rizikos veiksniai.
Didelė darbo apkrova
Kai darbas yra begalinis arba nepateikiama pakankama parama, darbuotojai jaučiasi perdegę ir praranda darbo pasitenkinimą. Svarbu atsižvelgti į laiko planavimą ir uždavinių delegavimą, siekiant išvengti šio pavojingo ciklo.
Laisvalaikio trūkumas
Norėdami pasiekti aukštus tikslus ar būti pripažintais, žmonės aukoja savo laisvalaikį, pomėgius ir poilsį. Tai gali sukelti greitesnį nuovargį ir nepastebimą perdegimą.
Socialinių ryšių trūkumas
Darbo kolektyvas, kuris yra palaikantis ir draugiškas, gali padėti sumažinti stresą. Tačiau izoliacija, konfliktai ar neigiama aplinka gali prisidėti prie perdegimo.
Neužtikrintas darbo saugumas
Neaiškumas dėl darbo vietos ateities, finansinis nestabilumas ar baimė dėl darbo siejimo su stresu gali priartinti prie perdegimo ribos.
Kaip išvengti perdegimo mėgstamame darbe
Svarbu žinoti, kaip nustatyti ribas ir elgtis siekiant ilgalaikės sveikatos ir pasitenkinimo darbe. Štai keletas būdų, kaip galima valdyti perdegimo riziką.
Ribų nustatymas
Mokymasis aiškiai nusistatyti darbo ir poilsio ribas, įskaitant darbo laiko, su poilsiu nesusijusių veiklų ir asmeninių įsipareigojimų ribas, gali padėti sumažinti perdegimo riziką.
Sveika gyvensena
Fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas yra svarbūs priedai prie streso malšinimo strategijų. Reguliariai atliekant fizinius pratimus ir medituojant, galima padėti atsipalaiduoti.
Ieškojimas ir priėmimas pagalbos
Aptarus savo jausmus su draugais, šeima ar specialistu, galima geriau suprasti savo situaciją ir išmokti valdyti stresą bei emocijas. Psichologinė parama gali padėti išmokti naujų būdų, kaip susidoroti su iššūkiais darbo vietoje.
Išvados
Galima nuolat tobulėti ir augti darbo aplinkoje. Net jei jūsų darbas yra jūsų aistra, perdegimo rizika gali būti ne mažesnė. Atpažinus ir supratus šią grėsmę, galima sukurti strategijas, padedančias išvengti perdegimo, užtikrinant sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Tai reiškia ne tik pasitenkinimą darbo aplinka, bet ir ilgalaikią fizinę bei emocinę sveikatą.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
