Šiuo metu nėra įrodymų, kad Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija galėtų sukelti dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Vis dėlto dėl panašių simptomų – tokių kaip pilvo pūtimas ar skausmas – neretai šios dvi būklės painiojamos tarpusavyje.
Ar egzistuoja ryšys?
Didelės apimties tyrimas, atliktas 2020 metais, parodė, kad ligoninėje gydomiems pacientams, sergantiems H. pylori infekcija, dažniau pasireiškė ir DŽS požymiai. Vis dėlto tyrėjai nenustatė aiškios sąsajos tarp šių dviejų sutrikimų.
Kiti įvairiose šalyse vykę moksliniai tyrimai taip pat nepatvirtino, kad H. pylori galėtų prisidėti prie DŽS išsivystymo. Nors abi būklės sukelia panašius virškinimo sistemos simptomus, jų priežastys dažniausiai skiriasi.
Šiuo metu dar trūksta tyrimų, galinčių patvirtinti galimą ryšį tarp H. pylori infekcijos ir dirgliosios žarnos sindromo. Tad norint aiškiai atsakyti į šį klausimą, mokslininkams teks atlikti daugiau tyrimų ateityje.
Ką daryti, jei pasireiškia abi būklės?
Jeigu jums diagnozuota H. pylori infekcija, o kartu atsiranda ir DŽS simptomų, pravartu kreiptis į gydytoją. Specialistas padės tiksliai nustatyti, kas sukelia jūsų negalavimus, bei sudarys individualų gydymo planą pagal jūsų sveikatos istoriją.
H. pylori gydymo galimybės
Daugeliu atvejų efektyvus H. pylori gydymas padeda sumažinti ir kitus virškinimo sistemos simptomus, dažnai klaidingai priskiriamus DŽS.
Pirmo pasirinkimo gydymas paprastai vadinamas triguba terapija. Ji apima:
- vieną protonų siurblio inhibitorių (pvz., omeprazolą, pantoprazolą ar lansoprazolą),
- du antibiotikus (pvz., amoksiciliną ir klaritromiciną).
Simptomų palengvėjimas dažniausiai juntamas po keturiolikos dienų gydymo kurso.
Kilus abejonių ar pastebėjus, kad simptomai nemažėja ar blogėja, būtina dar kartą pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
