Bakterinė vaginozė (BV) ir ŽIV infekcija yra tarpusavyje susijusios būklės. Pagal dabartines medicinos žinias, BV gali padidinti riziką užsikrėsti ŽIV, o žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, dažniau pasitaiko BV ir kitos infekcijos.
Bakterinė vaginozė ir ŽIV: kas svarbu žinoti
BV – viena dažniausių makšties infekcijų, kuri atsiranda sutrikus natūraliai bakterijų pusiausvyrai. Dažniausiai pastebimos išskyros, nemalonus kvapas, kartais – diskomfortas, tačiau daliai žmonių BV gali nesukelti jokių aiškių simptomų.
ŽIV – virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą. Silpnesnė imuninė apsauga reiškia, kad organizmui sunkiau suvaldyti įvairias infekcijas, įskaitant ir BV.
Kaip BV gali didinti riziką užsikrėsti ŽIV
Infekcijos, tokios kaip BV, keičia įprastą makšties terpę. Medicinos praktikoje pastebima, kad BV atveju sumažėja „apsauginių“ bakterijų, ypač laktobacilų, dalis.
Sveikoje makšties mikrobiotoje laktobacilos padeda palaikyti rūgštesnę aplinką – jos gamina pieno rūgštį, kuri palaiko žemesnį pH ir riboja nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi. Kai šių bakterijų sumažėja, kitos (potencialiai žalingesnės) bakterijos gali lengviau išvešėti.
Tokia pakitusi aplinka gali sukelti gleivinės sudirginimą ir uždegiminę reakciją. Dėl to audiniai tampa jautresni, o kartais gali atsirasti smulkių pažeidimų, per kuriuos virusams, įskaitant ŽIV, teoriškai lengviau patekti į organizmą.
Nors BV yra dažna, ji paprastai yra gydoma. Pajutus BV būdingus simptomus, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Kodėl ŽIV gali didinti BV ir kitų infekcijų tikimybę
Žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, BV gali kartotis dažniau arba pasireikšti intensyviau. Tai siejama su tuo, kad nusilpusi imuninė sistema sunkiau išlaiko stabilų mikroorganizmų balansą makštyje.
Be to, ŽIV gali didinti polinkį užsikrėsti ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, kurios savo ruožtu taip pat gali neigiamai veikti makšties sveikatą ir mikrobiotos pusiausvyrą.
Dėl šių priežasčių reguliari patikra dėl lytiškai plintančių infekcijų ir nuosekli sveikatos priežiūra yra ypač svarbūs, ypač jei žmogus gyvena su ŽIV.
Kas gali padėti mažinti infekcijų riziką
Kasdienė priežiūra ir prevenciniai įpročiai turi reikšmę tiek BV, tiek ŽIV rizikos mažinimui. Moksliniai duomenys rodo, kad kai kurios priemonės padeda apsaugoti makšties mikrobiotos pusiausvyrą ir sumažinti infekcijų perdavimo tikimybę.
- Švelni intymi higiena. Venkite makšties plovimų (dušų), nes jie gali sutrikdyti mikrobiotą ir didinti BV tikimybę. Paprastai pakanka išorinių lytinių organų prausimo šiltu vandeniu.
- Barjerinės apsaugos priemonės. Prezervatyvai ir kitos barjerinės priemonės gali mažinti ŽIV perdavimo riziką ir padėti saugoti natūralią makšties aplinką.
- Reguliari patikra dėl lytiškai plintančių infekcijų. Reguliarūs tyrimai padeda anksčiau nustatyti infekcijas ir pradėti gydymą, taip mažinant komplikacijų riziką.
- Prevencinis gydymas esant padidėjusiai ŽIV rizikai. Jei ŽIV rizika yra didesnė, verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu priešekspozicinę profilaktiką (PrEP) – vaistus, kurie gali sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV.
- Probiotikai. Kai kurie žmonės renkasi probiotikus siekdami palaikyti makšties bakterijų pusiausvyrą, tačiau jų veiksmingumas BV prevencijai vis dar vertinamas, todėl svarbu individualiai pasitarti su specialistu.
Ankstyvas nustatymas ir gydymas padeda išvengti komplikacijų
BV dažniausiai patvirtinama ginekologinės apžiūros metu, paėmus makšties tepinėlį. Nors yra ir savikontrolės testų, klinikinėje praktikoje dažnai rekomenduojama galutinį patvirtinimą gauti sveikatos priežiūros įstaigoje, kad būtų užtikrintas tikslumas ir parinktas tinkamiausias gydymas.
ŽIV tyrimus galima atlikti sveikatos priežiūros įstaigose, naudojant savikontrolės priemones namuose arba specializuotuose testavimo punktuose. Ankstyva diagnostika yra svarbi, nes laiku pradėtas gydymas reikšmingai pagerina ilgalaikes sveikatos perspektyvas.
BV paprastai gydoma antibiotikais. Negydoma BV kai kuriais atvejais gali būti susijusi su didesne komplikacijų rizika, įskaitant mažojo dubens uždegiminę ligą, taip pat nepageidaujamus nėštumo eigos sutrikimus.
ŽIV šiuo metu neišgydoma, tačiau ji sėkmingai valdoma antiretrovirusiniu gydymu. Tinkamai parinkta terapija padeda slopinti viruso dauginimąsi, stiprina ilgalaikę sveikatos prognozę ir leidžia išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Esmė
BV ir ŽIV ryšys yra kliniškai reikšmingas: BV gali sudaryti palankesnes sąlygas ŽIV plitimui, nes keičia makšties mikrobiotos pusiausvyrą ir didina gleivinės jautrumą, o ŽIV, veikdamas imuninę sistemą, gali didinti BV ir kitų infekcijų tikimybę.
Kasdienių įpročių korekcija, barjerinės apsaugos naudojimas ir reguliarūs tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų padeda rūpintis sveikata. Jei atsiranda simptomų ar kyla įtarimų dėl infekcijos, pravartu nedelsti – ankstyvas įvertinimas ir gydymas dažniausiai sumažina komplikacijų riziką ir pagerina savijautą.
