Arifmofobija – tai itin stipri baimė, susijusi su skaičiais. Kai kuriems ši baimė pasireiškia bijantis visų skaičių, o kitiems – tik tam tikrų konkrečių skaitmenų. Dar ši būklė vadinama numerofobija.
Kas lemia arifmofobiją?
Nors ši baimė nėra įtraukta į oficialius psichikos sutrikimų diagnostikos klasifikatorius, nemažai žmonių priskiria ją specifinėms fobijoms. Dažnai žmonės suvokia, kad jų baimė neracionali, visgi suvaldyti šių išgyvenimų gali būti sunku.
Priežasčių, kodėl kyla arifmofobija, gali būti keletas. Svarbų vaidmenį atlieka paveldimumas – jei šeimoje yra asmenų, kenčiančių nuo nerimo sutrikimų, tikimybė išsivystyti šiai baimei didėja. Prie to gali prisidėti ir kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, generalizuotas nerimo sutrikimas.
Papildomai baimės pradžią gali paskatinti ankstesnės nemalonios patirtys, susijusios su skaičiais – galbūt asmuo buvo išjuoktas dėl nesėkmių matematikos pamokoje ar patyrė priekabiavimą dėl prastų rezultatų. Dėl to skaičiai gali asocijuotis su stresu ir nesėkmėmis.
Kodėl kai kurie skaičiai gąsdina labiau?
Baimė konkretiems skaičiams neretai susijusi su įvairiomis tradicijomis, prietarais ar net religija. Štai keli pavyzdžiai:
- Skaičius keturi. Kai kuriose Rytų Azijos šalyse šis skaičius asocijuojamas su mirtimi, nes žodžiai „keturi“ ir „mirtis“ skamba panašiai. Dėl šios priežasties viešbučiuose, liftuose ar net prekių numeriuose ketvertai dažnai praleidžiami.
- Skaičius 13. Baimė šiam skaičiui žinoma įvairiuose kultūriniuose sluoksniuose. Pavyzdžiui, kai kurios krikščioniškos tradicijos laiko 13 nelaimingu – sakoma, kad Jėzų išdavęs Judą buvo tryliktas Paskutinės vakarienės svečias. Skandinavų mitologijoje dievas Loki – tryliktasis panteono dievas. Su šiuo skaičiumi siejamas ir penktadienio 13-osios prietaras.
- Skaičius 666. Vakaruose šis skaičius dažnai vadinamas „žvėries skaičiumi“ dėl sąsajų su šventraščiais ir blogio simbolika. Daugelyje siaubo filmų ar apokaliptinių istorijų jis naudojamas kaip piktavalis ženklas.
Arifmofobijos simptomai
Pagrindinis šios fobijos požymis – stiprus nerimas, kylantis susidūrus su skaičiais. Baimė gali būti apibendrinta, pasireiškianti bet kuriam skaičiui, arba labiau konkreti, susijusi tik su pasirinktais skaitmenimis.
Nerimas gali pasireikšti ir fizinėmis reakcijomis. Dažniausiai žmonės jaučia:
- Šalčio ar prakaitavimo pojūtį
- Galvos svaigimą, nestabilumą
- Stipresnį širdies plakimą
- Pykinimą
- Kvėpavimo pasunkėjimą
- Drebulį
- Skausmą ar diskomfortą pilve, virškinimo sutrikimus
Kaip nustatoma arifmofobija
Norint suprasti, ar žmogus iš tiesų bijo skaičių, gydytojas gali užduoti klausimų, leidžiančių įvertinti, kiek ilgai ir stipriai pasireiškia baimė. Svarbu nenuvertinti fizinių simptomų – jie gali būti susiję su kitais psichikos ar sveikatos sutrikimais.
Būdingos situacijos, kai žmogus:
- Nerimą ar baimę patiria ilgiau nei pusmetį
- Labai stengiasi vengti bet kokių užduočių, kuriose yra skaičių
- Net mintis apie skaičius sukelia stiprią įtampą
- Panikos lygis neatitinka tikrųjų grėsmių
- Dėl baimės sunkiai sekasi atlikti kasdienes veiklas
Kaip gydoma arifmofobija
Šios fobijos valdymas dažniausiai reikalauja kompleksinio požiūrio. Labai veiksminga ekspozicijos terapija – žmogus palaipsniui pratinasi prie baimę keliančių situacijų, pradedant minties eksperimentais ir baigiant realiais veiksmais. Daugeliu atvejų šis metodas padeda sumažinti simptomus.
Kognityvinė elgesio terapija – dar vienas dažnai taikomas būdas. Jos metu kartu su specialistu mokomasi atpažinti klaidingus ar nerimą keliančius įsitikinimus, išmokstama juos keisti į objektyvesnius ir ramesnius.
Hipnoterapija kartais taikoma tam, kad žmogus galėtų stipriau susikoncentruoti ir atpalaiduoti protą – tai gali padėti sėkmingiau įveikti fobiją.
Jei baimė labai trikdo kasdienybę ar susijusi su kitais nerimo sutrikimais, gali būti skiriami vaistai nuo nerimo arba depresijos. Tačiau svarbu paminėti, kad medikamentai arifmofobijos neišgydo – jie tik palengvina simptomus.
Kaip sumažinti arifmofobijos riziką
Vienos universalios prevencijos nėra, tačiau sveikas gyvenimo būdas gali padėti mažinti streso ir nerimo atsiradimą. Rekomenduojama:
- Užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą
- Valgyti subalansuotą, pilnavertį maistą
- Riboti kofeino ir alkoholio kiekį
- Rasti laiko atsipalaiduoti ar užsiimti mėgstama veikla
- Reguliariai išsimiegoti – bent 7–8 valandas per parą
Perspektyvos ir gyvenimo kokybė
Tinkamas gydymas leidžia daugeliui žmonių susigrąžinti gyvenimo kokybę net ir susiduriant su arifmofobija. Kai kurie visiškai įveikia baimę ir ji nebekelia rūpesčių kasdienybėje, tačiau neretai tenka ilgiau dirbti su simptomais arba prisitaikyti prie ilgesnio gydymo proceso.
Jei šios fobijos nepavyksta suvaldyti, žmogus gali patirti sunkumų mokydamasis matematikos, profesinėje veikloje ar rūpindamasis finansais.
Ką dar galima daryti norint palengvinti būklę?
Nemažai žmonių džiaugiasi terapijos rezultatais, o kai kuriems papildomai padeda paskirti vaistai. Kad sumažintumėte nerimo priepuolių dažnį ir intensyvumą, kasdieniniame gyvenime galite:
- Reguliariai sportuoti
- Mokytis kvėpavimo pratimų
- Praktikuoti meditaciją ar dėmesingumo (mindfulness) technikas
- Bendrauti su artimaisiais, dalintis jausmais su draugais ar specialistais
Klausimai aptariami su gydytoju
- Kokia tikėtina šios baimės kilmė?
- Kokie gydymo būdai tinkamiausi specifinėms fobijoms?
- Kaip tvarkytis su nerimo simptomais kasdien?
- Ar yra galimybė visiškai atsikratyti skaičių baimės?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
