Akrofobija – tai stipri baimė būti aukštyje, kurią lydi ne tik nerimas, bet ir didelis diskomfortas. Nors daugelis žmonių jaučia tam tikrą atsargumą ar nejaukumą būdami aukštai, kenčiantiems nuo šios baimės net ir įprastos situacijos – pavyzdžiui, lipimas laiptais ar artėjimas prie balkono – gali atrodyti neįveikiamos.
Kas būdinga akrofobijai?
Akrofobija priklauso nerimo sutrikimų grupei ir apibrėžiama kaip stipri, dažnai nelogiška, aukščio baimė. Žmogus labai išgyvena tiek užlipęs į aukštesnes vietas, tiek vien tik pagalvojęs apie jas. Dėl šios priežasties vengia įvairių vietų ar veiklų, susijusių su aukščiu.
Kokie aukščiai dažniausiai kelia baimę?
- Lipimas laiptais ar kopėčiomis
- Pasilikimas daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje
- Vaikščiojimas per tiltus
- Lankymasis apžvalgos aikštelėse, ant pastatų viršaus
- Žvelgimas pro aukštų pastatų langus
- Važinėjimasis atrakcionais, kuriuose kylama į aukštį
Paprastai tokie žmonės bijo ne tik vienos, bet ir kelių skirtingų „aukštų“ situacijų. Būtina atskirti akrofobiją nuo kitų baimių, pvz., jei ypatinga baimė pasireiškia tik skrydžiui lėktuvu, gali būti, kad tai jau yra atskira fobija.
Kieno gyvenime gali pasireikšti akrofobija?
Akrofobija, kaip ir kitos fobijos, gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai pradeda ryškėti vaikystėje ar paauglystėje. Pastebėta, kad moterims ši fobija pasitaiko šiek tiek dažniau nei vyrams.
Kaip dažnai pasitaiko akrofobija?
Akrofobija priskiriama prie dažniausių specifinių fobijų ir paliečia apie 3–6 % visuomenės.
Akrofobijos simptomai
Pagrindinis požymis – stiprus nerimas ar net panikos jausmas susiduriant su aukščiu ar vien apie jį pagalvojus. Kartais baimę sukelia tik labai aukštos vietos, o kartais net ir nedideli aukščiai, pavyzdžiui, kopėčios.
Psichologiniai simptomai
- Stiprus nerimo, baimės jausmas, kartais net vien pagalvojus arba pažvelgus į aukštį
- Baime, kad nutiks kažkas bloga (pvz., nukritimas, įstrigimas aukštai)
- Didelis noras kuo greičiau pasišalinti iš aukščio
Fiziniai simptomai
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Galvos svaigimas, lengvas apsvaigimas
- Pykinimas
- Drebėjimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
Akrofobijos priežastys ir rizikos veiksniai
Aiškių šio sutrikimo atsiradimo priežasčių nėra. Manoma, kad daugelis žmonių natūraliai atsargiau elgiasi būdami aukštai – tai skatina išlikimą. Tačiau nuolatinės mintys apie galimą pavojų ar skausmą dėl nukritimo gali lemti fobijos išsivystymą. Taip pat įtakos gali turėti traumuojantys išgyvenimai, patirti pačiam ar stebint kitą žmogų patiriant nelaimę aukštyje. Pastebėta, kad svarbūs ir genetiniai veiksniai – šeimos nariai, sergantys nerimo sutrikimais, gali padidinti riziką susidurti su šia fobija.
- Patirtas kritimas ar tokios nelaimės stebėjimas
- Neigiama patirtis, pavyzdžiui, panikos priepuolis aukštyje
- Paveldimumas: nervinių sutrikimų istorija šeimoje
Diagnozavimas
Diagnozė nustatoma išsamiai išsiaiškinus simptomus, ligos istoriją ir žmogaus patirtis. Svarbu, kad baimė būtų nuolatinė – išliekanti bent pusę metų ir trukdanti kasdieniam gyvenimui. Paprastai taikomi nerimo sutrikimams skirti diagnostiniai kriterijai. Simptomai turi būti stiprūs, pernelyg dideli lyginant su aplinkybėmis, sukelti stiprų anticipacinį nerimą, dažną vengimą ir turi riboti kasdienę žmogaus veiklą.
Akrofobijos gydymas
Šiai būklei įveikti dažniausiai taikomos psichologinės terapijos. Svarbiausios jų – ekspozicijos terapija, virtualios realybės ekspozicijos terapija ir kognityvinė elgesio terapija.
Ekspozicijos terapija
Pagrindinis principas – palaipsniui, kontroliuojamomis sąlygomis, supažindinti žmogų su situacijomis, kurios kelia baimę. Taip žmogus išmoksta kitaip reaguoti į objektą ar situaciją, suvokia, kad galimos grėsmės dažniausiai neišsipildo, o baimė po truputį mažėja.
Virtualios realybės ekspozicijos terapija
Tai – šiuolaikinis akrofobijos gydymo būdas, kai naudojant virtualios realybės akinius žmogus patenka į saugias, tačiau labai realistiškas aukščio situacijų simuliacijas. Tyrimai rodo, kad šis būdas veiksmingai mažina baimę, ypač žmogui, kuriam sunku nuspręsti pradėti tradicinę ekspozicijos terapiją.
Kognityvinė elgesio terapija
Šioje terapijoje, per pokalbius ir įvairias užduotis, žmogus išmoksta atpažinti savo baimės mechanizmus ir išmoksta tinkamiau reaguoti į nerimą keliančias situacijas, valdyti įtampą.
Vaistai
Nors vaistai paprastai neskiriami specifinėms fobijoms gydyti, kartais, norint lengviau pradėti terapiją ar susidoroti su neišvengiamomis situacijomis, trumpam gali būti taikomi tam tikri medikamentai. Dažniausiai vartojami:
- Beta adrenoblokatoriai – padeda sušvelninti širdies plakimą ar kitus fizinius nerimo požymius
- Raminamieji vaistai (pvz., benzodiazepinai) – trumpam mažina įtampą
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Akrofobija gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, jei nuolat vengiama situacijų, kurios susijusios su aukščiu. Tai gali apriboti net tokius paprastus dalykus kaip lipimas laiptais ar keliavimas tiltu. Ilgainiui nediagnozuota ir negydoma akrofobija gali būti susijusi su didesne bendrojo nerimo ar depresijos rizika.
Tyrimai rodo, kad ekspozicijos terapija, ypač naudojant virtualios realybės sprendimus, yra ypač veiksminga mažinant aukščio baimę ir leidžia ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Nors visiško išgijimo garantijų nėra, daug žmonių sėkmingai išmoksta valdyti baimės reakcijas ir gyventi visavertį gyvenimą.
Patarimai gyvenantiems su akrofobija
Būdami aukštyje, galite išbandyti keletą gudrybių, kad sumažintumėte nerimą. Rekomenduojama:
- Fokusuoti žvilgsnį į tolimą horizontą
- Žiūrėti į arti esančius nejudančius objektus
- Jei įmanoma, atsisėsti arba prigulti
- Padaryti pertrauką ar sustoti
- Atitraukti mintis: įvardinti daiktus iš tam tikros grupės (pvz., vardinti gyvūnus)
Nors tai gali būti keblu, svarbu kalbėtis su gydytojais apie varginančius simptomus – terapija padeda įveikti baimę.
Jau turint diagnozę, kasdienė savipriežiūra taip pat padeda lengviau susidoroti su simptomais:
- Rūpinkitės pakankamu miegu ir judėjimu
- Reguliariai dalyvaukite taikomoje terapijoje
- Išbandykite meditaciją ar sąmoningumo praktikas
- Praktikuokite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus, pavyzdžiui, jogą
- Bendraukite su artimaisiais – jų parama labai svarbi
- Pagalvokite apie savipagalbos ar palaikymo grupes kitiems, turintiems specifinių fobijų
Ką verta aptarti su specialistu?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduotumėte mano atveju?
- Ar reikėtų kreiptis į psichologą, psichiatrą ar kitą specialistą?
- Gal galite pasiūlyti tinkamų specialistų ar terapijos programų?
- Kiek laiko tikėtina, kad tęsis gydymas?
- Ar žinote paremiančių grupių, kurios buriasi dėl panašių baimių?
- Kur galėčiau plačiau pasiskaityti apie akrofobiją?
Atviras pokalbis apie savo emocinę savijautą – svarbus žingsnis link gyvenimo be nereikalingų baimių. Su tinkama pagalba įveikti akrofobiją tikrai įmanoma.
