Azoospermija – tai būsena, kai vyro spermoje visiškai nėra spermatozoidų. Nors sperma gali būti išsiskiriama pakankamu kiekiu, spermatozoidų joje neaptinkama. Ši problema tampa žinoma paprastai tada, kai pora nesėkmingai bando susilaukti vaikų. Nors neretai galvojama, kad tai tolygu nevaisingumui, kai kuriais atvejais biologiniai vaikai visgi yra įmanomi.
Kas yra azoospermija?
Azoospermija – tai vyrų vaisingumo sutrikimas, kai ejakuliuojamoje spermoje visiškai nėra spermatozoidų. Spermatozoidų trūkumas gali būti įgimtas arba išsivystyti vėliau, paauglystėje ar suaugus, dėl įvairių priežasčių – nuo hormoninių sutrikimų iki įgytų pažeidimų. Tai dažnas nevaisingumo atvejis ir nustatomas maždaug 1% vyrų.
Azoospermijos tipai
Azoospermija gali vystytis dėl kelių skirtingų mechanizmų. Yra skiriami trys pagrindiniai tipai:
- Obstrukcinė (po sėklidžių) azoospermija: Spermatozoidai sėklidėse gaminami, tačiau dėl užsikimšimo ar trūkstamos jungties nepatenka į spermą. Tai dažniausia forma – daugiau nei trečdalis visų atvejų.
- Neestrukcinė, sėklidžių kilmės azoospermija: Sėklidės nesugeba arba gamina labai mažai spermatozoidų, dažnai dėl vystymosi ar funkcijos sutrikimo.
- Neestrukcinė, presėklidžių kilmės azoospermija: Sėklidės ir likusi lytinė sistema atrodo normaliai, tačiau hormonai neskatina spermatozoidų gamybos. Ši forma dažna po chemoterapijos ar esant hormonų pusiausvyros sutrikimams.
Azoospermijos simptomai
Dauguma vyrų nepastebi jokių išorinių azoospermijos požymių iki tol, kol nepavyksta pastoti partnerės. Kartais pasitaiko papildomų simptomų, priklausančių nuo pagrindinės ligos priežasties – pavyzdžiui, sumažėjęs lytinis potraukis, pastebimi pakitimai ar guzelis kapšelyje dėl uždegimo.
Azoospermijos priežastys
Priežastys priklauso nuo azoospermijos tipo. Dažniausiai ją sukelia mechaninis spermatozoidų kelio užsikimšimas, tačiau nereti ir genetiniai, hormoniniai ar aplinkos veiksniai.
Po sėklidžių kilmės (obstrukcinės) azoospermijos priežastys
- Kapšelio ar šlapimo takų traumos
- Lytinės, šlapimo sistemos infekcijos ir uždegimai
- Ankstesnės dubens ar sėklidžių operacijos
- Kartotiniai cistos ar navikai
- Vazektomija
- Įgimta cistine fibroze sergančių asmenų liga – kai neišsivysto dalis spermatozoidų kelio arba jame kaupiasi tirštos išskyros
- Atvirkštinė ejakuliacija (spermos nutekėjimas atgal į pūslę)
Prieš sėklidžių ir sėklidžių kilmės (neesstrukcinės) azoospermijos priežastys
- Genetiniai sindromai – pvz., Klinefelterio ar Kalmano sindromai, Y chromosomos mikrodelecija
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai – pavyzdžiui, sumažėjęs testosterono kiekis, hiperprolaktinemija
- Vaistų vartojimo poveikis, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais ar radiacija
- Varikocelė (kapšelio venų išsiplėtimas)
- Įgimtas ar įgytas sėklidžių nebuvimas, nesuaugusios sėklidės
- Orchitas (sėklidžių uždegimas)
- Žalingi įpročiai – alkoholio ar narkotikų vartojimas, dažnas kaitinimasis pirtyje ar voniose
Azoospermijos diagnostika
Diagnozė nustatoma atlikus dvejus atskirus spermos tyrimus – jei abiejuose nėra spermatozoidų, įtariama azoospermija. Dažniausiai tyrimas atliekamas dėl užsitęsusio poros nevaisingumo.
Siekiant tiksliai išsiaiškinti priežastį, renkama visa paciento medicininė istorija, įvertinamos persirgtos infekcijos, atliktos operacijos, vaistų vartojimo ir žalingų įpročių istorija. Svarbu paklausti apie karštų vonių, pirčių naudojimą, žalingus įpročius, šeimos genetines ligas, įgimtas anomalijas.
Atliekamas nuodugnus fizinis ištyrimas, ypatingą dėmesį skiriant kapšelio srities apžiūrai. Gali būti reikalingas ir tiesiosios žarnos tyrimas.
Papildomi tyrimai
- Kraujo tyrimai hormonų (testosterono, FSH) kiekiui nustatyti
- Genetiniai tyrimai
- Kapšelio ultragarsinis ar rentgeninis tyrimas
- Galvos (hipofizės ir pagumburio) MRT, jei įtariami smegenų hormoniniai sutrikimai
Azoospermijos gydymas
Gydymo strategija priklauso nuo nustatytos priežasties. Dažnai atliekamas išsamus genetinis ištyrimas ir, jei reikia, genetinė konsultacija.
- Jei nustatytas kanalo užsikimšimas – gali būti atliekamos chirurginės operacijos, atstatant pratekėjimą arba sujungiant atskilusiais audinius
- Hormoninių sutrikimų atvejais skiriama atitinkama gydomoji hormonų terapija
- Jei spermatozoidų gamyba sėklidėse vyksta, jie gali būti paimami specialia adata tiesiai iš audinio ir vėliau naudojami pagalbinio apvaisinimo metu (IVF ar ICSI)
- Genetinės konsultacijos rekomenduojamos, jei ligos priežastis paveldima
Klausimai apie vaisingumą ir perspektyvas
Azoospermijos eiga ir galimybės susilaukti vaikų priklauso nuo priežasties. Obstrukcinės formos dažnai sėkmingai gydomos chirurginiu būdu, o hormoniniai sutrikimai dažnai reaguoja į gydymą. Jei pažeista pati sėklidžių struktūra, galima išgauti gyvus spermatozoidus pagalbinėms apvaisinimo procedūroms. Kai kuriomis aplinkybėmis spermatozoidai gali vėl atsirasti po sėkmingo gydymo.
Svarbu suprasti, kad ne visos priežastys yra pagydomos, kai kuriais atvejais dėl genetinių ar negrįžtamų pažeidimų gydymo galimybės ribotos. Tačiau daugelis vyrų, gavusių šią diagnozę, vis tiek turi šansų tapti tėvais.
Prevencija ir gyvenimas su diagnoze
Genetinės priežastys kol kas neįmanoma užkirsti kelio. Tačiau siekiant sumažinti įgytos azoospermijos riziką, rekomenduojama vengti traumų lytiniams organams, naudoti apsauginius dubens kaušelius sportuojant, saugotis radiacijos, žinoti galimą nepageidaujamą vaistų poveikį spermos gamybai, neužsibūti karštose voniose ar pirtyse.
Svarbu neapsiriboti fiziniu gydymu – emocinė parama ir atviras bendravimas su partneriu ar artimaisiais taip pat labai reikšmingi. Jei jaučiate neviltį ar nerimą, nesidrovėkite išsikalbėti apie savo savijautą ir rūpesčius.
Kada kreiptis į sveikatos specialistus
Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei pusantrų metų ar ilgiau pora nesėkmingai bando susilaukti vaiko natūraliai ir turite abejonių dėl savo vaisingumo. Dažniausiai būtent nevaisingumas poroje ir tampa pirmąja priežastimi atlikti spermos tyrimą.
Klausimai, kuriuos galima užduoti gydytojui
- Kodėl mano spermoje nėra spermatozoidų?
- Kokių papildomų tyrimų reikės nustatyti tikslią diagnozę?
- Ar turiu galimybę susilaukti biologinių vaikų?
- Koks gydymas man tiktų labiausiai?
- Ar yra tikimybė, kad vaikai paveldės šią būklę?
