Azotemija – tai būklė, kai kraujyje susikaupia per didelis kiekis azoto junginių ir kitų atliekų medžiagų. Dažniausiai ji ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali net nežinoti, kad turi šią problemą. Simptomai dažniausiai išryškėja tik vėlesnėse stadijose ir pasireiškia bendru silpnumu, tinimu ar net krūtinės skausmu.
Kas yra azotemija?
Azotemija atsiranda, kai inkstai nebesugeba efektyviai išvalyti kraujo nuo baltymų skilimo metu susiformavusių toksinų. Šiuos toksinus mūsų organizmas sukuria skaidydamas maisto produktus, o galiausiai pašalina per inkstus su šlapimu. Sveiki inkstai šią funkciją atlieka be trikdžių, tačiau pažeidus jų veiklą – šios kenksmingos medžiagos pradeda kauptis kraujyje.
Azotemijos tipai
Skiriami trys pagrindiniai azotemijos tipai, priklausantys nuo to, kur sutrinka šalinimo procesas:
- Prerenalinė azotemija. Tai dažniausia azotemijos forma, atsirandanti, kai per inkstus prateka per mažai kraujo. Tokios būklės gali kilti dėl kraujo netekimo, stipraus dehidratacijos, širdies ar kepenų sutrikimų, tam tikrų vaistų vartojimo (pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) ar kitų priežasčių.
- Inkstinė (intrinsikinė) azotemija. Ši rūšis išsivysto, kai nukenčia patys inkstai. Pažeidimus sukelia infekcijos, sepsis, kraujo krešuliai, kenksmingi vaistai (pavyzdžiui, chemoterapiniai preparatai) ar toksinės medžiagos, įskaitant alkoholį.
- Poinkstinė (postrenalinė) azotemija. Kylanti dėl šlapimo takų užsikimšimo. Dažniausiai kliūtis susidaro šlapimtakiuose. Priežastimis gali tapti šlapimo takų infekcija, akmenys, augliai ar padidėjusi prostata.
Kaip azotemija susijusi su inkstų nepakankamumu?
Azotemija nėra tas pats, kas inkstų nepakankamumas, bet dažniausiai atsiranda kaip pastarojo pasekmė. Sutrikus inkstų veiklai, inkstų funkcija blogėja, o azoto junginių kiekis kraujyje didėja.
Kaip dažnai pasitaiko azotemija?
Ši būklė iš tiesų yra ganėtinai dažna – kaip rodo statistika, ji sudaro reikšmingą dalį visų hospitalizacijos atvejų. Azotemija gali išsivystyti kiekvienam, tačiau rizika auga vyresniame amžiuje, ypač sulaukus 65-erių ar vėliau.
Azotemijos simptomai
Kurį laiką azotemija gali nesukelti jokių pastebimų požymių. Net ir išsivysčius ligai, nemažai žmonių nejaučia simptomų – tik atlikus kraujo ar šlapimo tyrimus randama problema. Vis dėlto, progresuojant būklei, gali pasireikšti šie simptomai:
- Mažesnis šlapinimosi kiekis
- Ryškus nuovargis
- Mąstymo sutrikimai, sumišimas
- Pykinimas, vėmimas
- Sunkus kvėpavimas
- Skausmas krūtinėje
- Tinimas, ypač kojose, kulkšnyse, pėdose
- Pakitęs širdies ritmas
- Blogas apetitas
- Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai ar net sąmonės praradimas
Kas sukelia azotemiją?
Būklės kilmė tiesiogiai priklauso nuo jos tipo:
- Prerenalinė forma dažnai išsivysto dėl traumos ar būklės, dėl kurios sumažėja kraujo kiekis inkstuose. Tai gali būti dehidratacija, didelio kraujo kiekio netekimas, nudegimai, širdies ar kepenų veiklos sutrikimai.
- Inkstinė forma susijusi su pažeistomis inkstų struktūromis, pavyzdžiui, uždegimais ar infekcijomis. Ji gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio nepakankamo kraujo pritekėjimo prie inkstų, taip pat dėl toksinų poveikio.
- Poinkstinė forma dažniausiai nulemiama šlapimo takų kliūčių – dėl infekcijų, akmenų, padidėjusios prostatos ar inkstų pabrinkimo.
Ar azotemija susijusi su dehidratacija?
Azotemija nėra tas pats, kas dehidratacija, tačiau būtent dehidratacija yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių prerenalinę azotemiją. Dehidratacija gali kilti dėl per mažo suvartojamo skysčių kiekio, stipraus prakaitavimo, vėmimo, viduriavimo ar tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, diuretikų), kurie skatina šlapimo išsiskyrimą.
Ar azotemija užkrečiama?
Azotemija nėra užkrečiama liga – ja užsikrėsti nuo kito žmogaus neįmanoma.
Kokia galima žala ir grėsmės?
Nesigydant, azotemija sukelia kenksmingų medžiagų kaupimąsi kraujyje (vadinamą uremija), o tai dažnai kyla dėl lėtinio inkstų pakankamumo. Net ir nesant gydymo, uremija gali būti pavojinga gyvybei. Todėl svarbu reguliariai tikrintis ir laikytis gydytojo nurodymų.
Kas yra uremija ir kaip ji skiriasi nuo azotemijos?
Nors abi šios būklės artimai susijusios, jų esminis skirtumas – atliekų rūšis: azotemijos atveju kraujyje daugėja visų azoto junginių, o uremijos – konkrečiai šlapalo. Šlapalas yra vienas svarbiausių baltymų skaidymo produktų, kuriuos inkstai turi pašalinti.
Azotemijos diagnostika
Norint nustatyti šią būklę, gydytojas pirmiausia domisi paciento sveikatos istorija, simptomais ir atlieka apžiūrą. Jei kyla įtarimų dėl azotemijos, atliekami laboratoriniai tyrimai: tikrinama kraujo šlapalo azoto (BUN) ir kreatinino koncentracija. Pastarasis rodiklis taip pat svarbus vertinant inkstų funkciją, nes kreatininas susidaro raumenų medžiagų apykaitoje.
Normalios BUN ir kreatinino normos
- BUN rodikliai:
- Vaikams (1–17 m.) – 7–20 mg/dL
- Suaugusiems vyrams – 8–24 mg/dL
- Suaugusioms moterims – 6–21 mg/dL
- Kreatinino rodikliai:
- Vaikams (1–16 m.) – 0,2–0,9 mg/dL
- Suaugusiems vyrams – 0,6–1,2 mg/dL
- Suaugusioms moterims – 0,5–1,1 mg/dL
Vertinant šiuos rezultatus, gydytojas gali spręsti apie galimą inkstų sutrikimą. Papildomai gali būti atliekami šlapimo tyrimai (siekiant nustatyti šlapimo sudėtį ir kiekį), vizualiniai inkstų tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija) ar net inksto biopsija, kai reikia detalesnio įvertinimo.
Azotemijos gydymas
Koks gydymas bus skiriamas, priklauso nuo ligos tipo, priežasties ir sunkumo. Dažniausi gydymo būdai – intraveninis skysčių sulašinimas (ypač jeigu priežastis yra dehidratacija), šlapimą varančių ar kitų vaistų paskyrimas, kartais reikia invazinių priemonių – šlapimtakių stentavimas arba dializė, kai būtina pašalinti iš organizmo susikaupusias toksines medžiagas.
Kaip sumažinti riziką susirgti azotemija?
Norint išsaugoti inkstų sveikatą, reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių:
- Atsargiai vartoti vaistus, ypač dažnai vartojamus be gydytojo priežiūros (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kai kuriuos antibiotikus ar vaistažolių papildus).
- Greitai ir tinkamai gydyti kraujavimo atvejus, kad nesumažėtų kraujo apytaka inkstuose.
- Periodiškai tikrintis inkstų funkciją, ypač jei šeimoje buvo šių organų ligų atvejų.
- Nepamiršti gerti pakankamai vandens – suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti apie 8 stiklines vandens per parą, o šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas arba skaidrus.
- Vengti piktnaudžiavimo alkoholiu, nes šis ne tik apsunkina inkstų darbą, bet ir skatina dehidrataciją.
- Valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, riboti druskos kiekį maiste, nes druska didina šlapimo akmenų riziką.
- Reguliariai fiziškai judėti – aktyvumas bent 5–7 kartus per savaitę po 30 minučių stiprina bendrą sveikatą.
- Mesti rūkyti, nes rūkymas gali pažeisti kraujagysles ir trukdyti tinkamai aprūpinti inkstus krauju.
Prognozė sergant azotemija
Laiku nustačius ir pradėjus gydyti azotemiją, daugumos žmonių būklė pagerėja ir prognozė yra gana gera. Tačiau atidėliojant gydymą, didėja rizika išsivystyti lėtiniam inkstų nepakankamumui ar net prarasti gyvybę. Svarbiausia – laikytis specialisto rekomendacijų ir laiku reaguoti į simptomus.
Kasdienybė ir pagalba sergant azotemija
Bendrosios rekomendacijos apima vaistų vartojimą pagal gydytojo paskyrimą, gyvenimo būdo pokyčius, reguliarų fizinį aktyvumą bei pakankamą skysčių vartojimą. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus gydymo planas, kurio būtina laikytis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Diagnozavus azotemiją, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, stebėti savo savijautą, o atsiradus naujiems simptomams ar skausmui – nedelsti pasikonsultuoti.
Kreiptis į skubios pagalbos skyrių reikia, jei pasireiškia ūminio inkstų nepakankamumo požymiai – labai sumažėja šlapimo išskyrimas, pastebimas tinimas, įkyri metalo skonio burnoje atsiradimas, didelis silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, traukuliai ar sąmonės netekimas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
