Bathmofobija – tai stipri baimė, apimanti laiptus arba nuolydžius, pavyzdžiui, stačias kalvas ar šlaitus. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „bathmo“, reiškiančio laiptelius, ir „phobos“, kuris reiškia baimę. Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia kaip itin stipri reakcija į situacijas, kurios daugumai žmonių nekelia realios grėsmės.
Kas kelia baimę turintiems bathmofobiją?
Žmonės, susiduriantys su bathmofobija, gali jausti baimę susidūrę su laiptais ar nuolydžiais. Jų vaizduotėje iškyla įvairios galimos grėsmės:
- Nukristi ir rimtai susižaloti ar net mirti nukritus nuo laiptų arba stačios nuokalnės.
- Užkliūti einant aukštyn ar žemyn ir susižeisti.
- Įkristi tarp laiptelių tarpų.
- Netikėtai patirti sveikatos sutrikimų, kaip astmos priepuolį ar dusulį lipant aukštyn.
- Patekti į siaurus, slidžius, nepatikimus ar labai stačius laiptus.
Kuo bathmofobija skiriasi nuo kitų baimių?
Bathmofobija yra vienas iš specifinių fobijų tipų, kai baimė kyla dėl konkrečios situacijos – būtent laiptų ar nuolydžių. Kartu su šia baime gali pasireikšti ir kitų fobijų simptomai. Pavyzdžiui, klimakofobija – tai baimė lipti laiptais, tačiau ją išgyvenantys žmonės paprastai baimę pajunta tik lipdami ar leisdamiesi žemyn, tuo tarpu bathmofobija gali pasireikšti net pamačius laiptus ar nuolydį. Šios fobijos gali egzistuoti kartu, bet nebūtinai.
Kiek dažna yra ši fobija?
Nustatyti, kiek žmonių tiksliai susiduria su bathmofobija, sudėtinga, nes daugelis apie savo baimes nepraneša arba nesuvokia, kad tai fobija. Tačiau žinoma, jog specifinės fobijos pasitaiko gana dažnai ir kažkuriuo gyvenimo metu jas patiria didelė dalis suaugusiųjų ir paauglių.
Bathmofobijos rizikos veiksniai
Specifinės fobijos – įskaitant ir bathmofobiją – neturi amžiaus ar lyties ribų, tačiau tam tikros aplinkybės didina riziką susidurti su šia baime:
- Moteriška lytis.
- Šeimoje buvusios kitų fobijų ar nerimo sutrikimų atvejai.
- Paveldėtas genetinis polinkis į nerimą.
Susijusios baimės ir fobijos
Kartu su bathmofobija neretai pasireiškia ir kitos panašios baimės:
- Akrofobija – aukščio baimė, dažnai pasitaikanti, kai laiptai arba nuolydžiai labai aukšti.
- Barofobija – baimė, susijusi su gravitacija.
- Basifobija – baimė nukristi.
- Illyngofobija – stiprus svaigimo ar išsibalansavimo pojūtis žiūrint žemyn nuo laiptų ar nuolydžio.
- Tanatofobija – baimė mirti.
Galimos bathmofobijos priežastys
Bathmofobijos ištakos dažnai slypi stiprioje ar traumuojančioje patirtyje. Kai kurie galimi šios baimės atsiradimo veiksniai:
- Trauminė patirtis, kai žmogus stipriai susižalojo nukritęs nuo laiptų ar nuolydžio.
- Stebėta kito asmens nelaimė ar sužalojimas, įvykęs ant laiptų ar šlaito.
- Įspūdį palikę vaizdai ar informacija apie nelaimes žiūrint filmą ar televizijos laidas.
Ligos simptomai
Žmonės, išgyvenantys šią baimę, dažniausiai suvokia, kad jų reakcija neadekvati tikrajai situacijai, tačiau nesugeba jos kontroliuoti. Tipiniai bathmofobijos simptomai gali būti:
- Šaltkrėtis.
- Galvos svaigimas ar silpnumas.
- Gausus prakaitavimas.
- Širdies plakimo padažnėjimas.
- Pykinimas.
- Kvėpavimo sutrikimai, ypač dusulys.
- Drebulys ar purtymasis.
- Sutrikęs virškinimas, nemalonus pojūtis pilve.
Kaip nustatoma bathmofobija?
Diagnozuojant šią baimę yra vertinami specifiniai požymiai. Nors oficialūs diagnostiniai klasifikatoriai bathmofobijos nemini kaip atskiros diagnozės, ją galima priskirti prie specifinių fobijų, jeigu:
- Baimės simptomai pasireiškia kiekvieną kartą, kai tenka susidurti su laiptais ar nuolydžiais – net mintyse.
- Baimė ir vengimas trunka bent šešis mėnesius.
- Žmogus ryškiai keičia savo elgesį ar kasdienybę, norėdamas išvengti laiptų ar nuolydžių.
- Fobijos poveikis neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei.
Bathmofobijos gydymo būdai
Įveikti stiprią baimę gali padėti psichologas ar kitas psichikos sveikatos specialistas. Dažniausiai taikomos šios gydymo strategijos:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai psichoterapija, padedanti geriau suvokti savo baimės priežastis ir išmokti naujų būdų reaguoti į situacijas su laiptais ar nuolydžiais.
- Ekspozicinė terapija. Čia specialistas padeda pacientui po truputį susidurti su baimės šaltiniais (pvz., žiūrėti vaizdus, vaizduotis ar būti arti laiptų), siekiant sumažinti jautrumą šiai situacijai. Tai vadinama desensibilizacija.
- Hipnoterapija. Kartais taikoma kartu su psichoterapija, kad padėtų žmogui pasiekti gilesnių prisiminimų ar emocijų, susijusių su baime.
- Medikamentai. Kai kuriais atvejais, ypač pradėjus gydymą, gali būti paskirti vaistai nuo nerimo ar depresijos. Jie padeda trumpuoju laikotarpiu susidoroti su sunkiomis situacijomis.
Galimos komplikacijos
Nuolatinė ir stipri laiptų ar nuolydžių baimė neretai skatina žmogų vengti tam tikrų vietų ar susibūrimų, pasitraukti iš aktyvaus gyvenimo ir užsidaryti saugioje aplinkoje. Kartais, siekdami išvengti šių situacijų, žmonės išsivysto ir kitų psichologinių sutrikimų, tokių kaip agorafobija.
- Padidėja depresijos, vienišumo ir suicidinių minčių rizika.
- Gali prasidėti panikos priepuoliai ar net išsivystyti panikos sutrikimas.
- Atsiranda polinkis į žalingų medžiagų vartojimą ir priklausomybę.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama pasitarti su sveikatos specialistu, jei:
- Patiriate panikos ar stiprius nerimo priepuolius.
- Nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui ir miegui.
- Pastebite depresijos požymių ar pradeda kilti sunkumų dėl žalingų medžiagų vartojimo.
Pasiruošimas pokalbiui su gydytoju
- Kokios priežastys galėjo nulemti bathmofobijos išsivystymą jūsų atveju?
- Kokios gydymo galimybės jums tinkamiausios?
- Ar verta pabandyti ekspozicinę terapiją?
- Kiek gali užtrukti gydymas?
- Ar vartoti vaistus būtų naudinga jūsų situacijoje?
- Į kokius ženklus reikėtų atkreipti dėmesį dėl galimų komplikacijų?
