Balioninė enteroskopija – tai pažangi diagnostinė ir gydymo procedūra, leidžianti išsamiai ištirti plonąją žarną. Šis metodas dažnai vadinamas gilioji endoskopija arba balionų asistuojama enteroskopija. Skirtingai nuo daugumos kitų tyrimo būdų, balioninė enteroskopija leidžia gydytojams apžiūrėti visą virškinamojo trakto ilgį be chirurginės intervencijos.
Kaip atliekama balioninė enteroskopija
Šios procedūros metu naudojamas ilgas, plonas prietaisas – enteroskopas, kurio gale būna viena arba dvi balionėlių sistemos, aukštos raiškos vaizdo kamera ir įvairūs mažyčiai instrumentai. Enteroskopas yra įvedamas į organizmą per burną arba išangę, priklausomai nuo to, kurią žarnos dalį reikia apžiūrėti. Balionėliai tam tikra seka išpučiami ir nuleidžiami, o tai leidžia prietaisui saugiai judėti gilyn į žarnyną, pasiekiant tokias vietas, kurios tradiciniams endoskopams yra neprieinamos.
Kodėl reikia šios procedūros
Žmonių plonoji žarna yra ilgiausia virškinamojo trakto dalis – ji siekia apie 6 metrus ir gausiai išsiraizgiusi, todėl ją sudėtinga nuodugniai ištyrinėti įprastiniais prietaisais. Paprastų endoskopų ilgis bei lankstumas dažnai būna per maži, tačiau balioninė enteroskopija dėl ilgesnio įrankio ir specialios konstrukcijos leidžia pasiekti visas plonosios žarnos vietas.
Kada gali prireikti balioninės enteroskopijos
Dažniausia šio tyrimo priežastis – ieškoti ir gydyti paslėptą žarnyno kraujavimo šaltinį. Tačiau yra ir kitų situacijų, kai būtina atlikti giluminį žarnyno tyrimą:
- Nustatant ir gydant polipus, navikus ar kitus žarnyno darinukus.
- Sergant Krono liga plonojoje žarnoje.
- Esant daliniam plonosios žarnos nepraeinamumui dėl susiaurėjimo (striktūros).
- Esant neįprastai žarnyno anatomijai, kuri neleidžia taikyti kitų diagnostinių ar gydomųjų metodų.
- Pašalinant svetimkūnius iš plonosios žarnos.
Kokie gydytojai atlieka šią procedūrą
Balioninę enteroskopiją paprastai atlieka gastroenterologas – gydytojas, specializuojantis virškinamojo trakto ligų srityje.
Kaip pasiruošti balioninei enteroskopijai
Prieš tyrimą būtina ištuštinti žarnyną. Kaip reikės pasiruošti, priklauso nuo to, per kur bus pradedama procedūra:
- Jei enteroskopas bus įvedamas per burną, nuo tyrimo išvakarėse vidurdienio leidžiama vartoti tik skaidrius skysčius iki pat tyrimo (likus dviem valandoms iki procedūros visiškai nieko negerti ir nevalgyti).
- Jei prietaisas bus įvedamas per išangę, tekstiks laikytis visiško badavimo ir atlikti išsamų žarnyno valymą, kaip prieš kolonoskopiją. Tam skiriami laisvinamieji ir elektrolitų tirpalas, kurio vartojimas padeda išvalyti žarnyną.
Taip pat gali prireikti laikinai nutraukti kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, kraują skystinančius preparatus, vaistus nuo cukrinio diabeto ar geležies papildus. Svarbu išsamiai informuoti savo gydytoją apie visus naudojamus vaistus.
Kaip vyksta tyrimas
Prieš procedūrą pacientui skiriami raminamieji vaistai arba atliekama bendroji nejautra, todėl įsijungia apsauginiai mechanizmai nuo skausmo bei padidinamas komfortas. Enteroskopas įstatomas į žarnyną ir, didinant bei mažinant balionų tūrį, prietaisas pamažu stumiamas. Visa procedūra gali užtrukti iki dviejų valandų.
Tyrimo metu galimi diagnostiniai ir gydomieji veiksmai
Tyrimo metu galima atlikti įvairius diagnostinius ir gydomuosius veiksmus:
- Išsamiai apžiūrėti plonąją žarną, ieškant uždegimo, patinimų ar kitų pakitimų.
- Nustatyti kraujavimo vietą ir ją gydyti.
- Profilaktiškai ištirti žmones, kurių šeimoje pasitaikė paveldimų plonosios žarnos navikų.
- Pašalinti polipus, nereikalingus audinius ar net svetimkūnius.
- Paimti audinio mėginį (biopsiją) vėlesniam mikroskopiniam tyrimui.
- Praplatinti siaurėjančią žarnos vietą, jei reikia – įdėti specialų vamzdelį (stentą), kad ši išliktų atvira.
Privalumai ir rizikos
Didžiausias balioninės enteroskopijos privalumas – galimybė išvengti pilvo operacijos. Atlikus šią procedūrą, žmogus atsigauna žymiai greičiau nei po chirurginės intervencijos, sumažėja komplikacijų pavojus. Vis dėlto, kaip ir atliekant bet kurią medicininę procedūrą, yra tam tikrų rizikų:
- Laikinas pilvo pūtimas ar diskomfortas po procedūros.
- Pankreatitas (kasos uždegimas).
- Reakcijos į anesteziją – blogumas, silpnumas, galvos skausmas, sumažėjusi kūno temperatūra.
- Maža žarnos sienelės pažeidimo (perforacijos) tikimybė.
- Gali skaudėti gerklę po procedūros, jei ji atlikta per burną.
Atsigavimas po giliojo žarnyno tyrimo
Balioninė enteroskopija dažniausiai atliekama dienos stacionare, tad išvyksti namo tą pačią dieną – vos tik nusilpsta anestezijos poveikis. Verta atminti, kad vairuoti procedūros dieną negalima, todėl būtina pasirūpinti atsakingu žmogumi, kuris palydės iki namų.
Grįžus svarbu pailsėti, ypač jei buvo atlikta žarnyno paruošimo procedūra – tuomet reikėtų gausiai gerti vandens ir valgyti lengvą, pilnavertį maistą. Dažniausiai jau kitą dieną galima grįžti prie įprastinės veiklos.
Kada gaunami tyrimo rezultatai
Dažniausiai atsakymai pateikiami iškart pabudus po procedūros. Jei buvo paimta biopsija ar pašalintas polipas, rezultato gali tekti palaukti iki savaitės.
Viengubos ir dvigubos balioninės enteroskopijos skirtumai
Šios dvi procedūros leidžia gydytojui detaliai apžiūrėti žarnyną. Ir viengubos, ir dvigubos balioninės enteroskopijos metu naudojamas ilgas enteroskopas su apvalkalu. Esminis skirtumas – jų judėjimo principas: viengubos balioninės enteroskopijos sistema turi vieną balioną ir lankstų galiuką, kuris veikia kaip inkaras stumiantis gilyn, o dviguboje sistemoje vienas balionas padeda prietaisui gilintis, o kitas veikia kaip tvirtinimo taškas. Dviguba balioninė enteroskopija dažniau leidžia pasiekti giliausias plonosios žarnos vietas, todėl ja galima apžiūrėti visą žarnyną dar dažniau.
