Baltoji smegenų medžiaga – svarbi mūsų nervų sistemos dalis, veikianti tarsi ryšių tinklas tarp įvairių smegenų sričių ir stuburo smegenų. Baltoji medžiaga susideda iš mielino dengtų nervinių skaidulų (aksonų), kurios leidžia efektyviai perduoti informaciją smegenyse. Tačiau įvairūs veiksniai, ypač senėjimas ir kraujagyslių pokyčiai, lemia baltosios medžiagos pažeidimus, dar vadinamus baltosios medžiagos liga.
Kas yra baltosios medžiagos liga?
Baltosios medžiagos liga – tai bendras terminas, apibūdinantis struktūrinius ir funkcinius pokyčius smegenų baltojoje medžiagoje. Dažniausiai pažeidžiamos nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis. Liga gali pasireikšti įvairia intensyvumo forma – nuo lengvos iki sunkios, o pažeidimai dažniausiai matomi kaip šviesios dėmės magnetinio rezonanso tyrimuose (MRT).
Dalies žmonių tokie pakitimai su amžiumi laikomi beveik įprastais, tačiau kai kurios židininės pažaidos ilgainiui gali trukdyti važiuoti natūraliems signalams smegenyse ir sukelti atminties, pusiausvyros bei judėjimo sutrikimus. Kuo daugiau šių pakitimų, tuo didesnė tikimybė, kad simptomai bus ryškesni.
Baltosios medžiagos struktūra ir reikšmė
Baltąją medžiagą sudaro daugybė nervinių takų, kurie yra apsupti mielinu – baltu apsauginiu dangalu, nulemenčiu spalvą ir užtikrinančiu greitą bei efektyvų signalų perdavimą. Kai šios skaidulos pažeidžiamos, gali suprastėti informacijos judėjimas visame smegenų tinkle, nes pažeidžiamos svarbios jungtys tarp skirtingų smegenų centrų.
Sveikoms nervų skaiduloms būtinas geras aprūpinimas krauju ir maistinėmis medžiagomis. Sutrūkus kraujo tėkmei ar išsivysčius lėtiniam išeminiam procesui, mielino ir aksonų struktūra gali būti pažeista, dėl ko jie patinsta ar net žūva. Šį procesą galima palyginti su netinkamai laistomu sodu – be pakankamo maitinimo, struktūra pamažu silpsta ir nyksta.
Kas dažniausiai serga baltosios medžiagos liga?
Ši liga gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau labiausiai ji būdinga vyresniems nei 60 metų žmonėms ir tiems, kurie turi įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nors MRT tyrimo metu nedidelių baltosios medžiagos pakitimų galima nustatyti ir jaunesniems, pavyzdžiui, patiriantiems migreną, vis dėlto didžiausia rizika kyla su amžiumi, ypač jei nėra tinkamai kontroliuojami kiti rizikos veiksniai.
Reikšmės turi ir paveldimumas – tam tikri genetiniai faktoriai didina šios ligos tikimybę. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusė vyresnių nei 60 metų asmenų turi tam tikrų baltosios medžiagos pažeidimų požymių.
Baltosios medžiagos ligos simptomai
- Atminties pablogėjimas;
- Lėtesnis ėjimas bei nestabilumas, dažnesni griuvimai;
- Pusiausvyros sutrikimai;
- Problemos atliekant kelias užduotis vienu metu (pvz., eiti ir kalbėti);
- Mood pokyčiai, tokie kaip depresija;
- Šlapimo nelaikymas.
Labiau išplitus ligai, šie sutrikimai darosi akivaizdesni. Nors kai kuriuos šių pokyčių žmonės gali patirti ir dėl kitų lėtinių ligų ar su amžiumi susijusių procesų, staiga atsiradę ir greitai progresuojantys simptomai turėtų kelti susirūpinimą.
Baltoji medžiaga gali būti pažeista ir tada, kai žmogus nejaučia jokių aiškių simptomų. Dažnu atveju liga nustatoma atsitiktinai, kai atliekamas smegenų MRT dėl kitų priežasčių.
Baltosios medžiagos ligos priežastys
Nors galutinė šios ligos priežastis vis dar tyrinėjama, didžiausią įtaką turi užsitęsęs kraujotakos sutrikimas baltojoje medžiagoje. Su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, storėja, dėl ko suprastėja nervinių skaidulų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Tokie pokyčiai vadinami ateroskleroze – kraujagyslių sienelių sustorėjimu ir sukietėjimu, atsirandančiu dėl šalutinių apnašų kaupimosi.
Ligos progresavimą skatina šie veiksniai:
- Padidėjęs kraujospūdis;
- Nevartojama dieta daug riebalų arba padidintas cholesterolio kiekis;
- Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (diabetas);
- Rūkymas.
Baltosios medžiagos pažeidimai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių – tarp jų autoimuninės ir uždegiminės nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė), genetinės būklės, tokios kaip leukodistrofijos bei cheminės sudėties pokyčiai ar stiprus išeminis procesas. Skirtingos priežastys dažnai nustatomos pagal pažeidimų vietą MRT tyrime ir prireikus atliekant papildomus tyrimus.
Kaip nustatoma baltosios medžiagos liga?
Patikimiausias būdas aptikti baltosios medžiagos pakitimus – tai galvos MRT tyrimas. Šio tyrimo metu sukuriami itin detalūs smegenų vaizdai, kurie padeda matyti pažeistas vietas. MRT metu nematoma jokia radiacija, todėl tyrimas yra saugus ir neskausmingas. Pažeisti plotai dažnai apibūdinami įvairiai – kaip smegenų baltosios ar požievinės srities ligos, mikrovaskulinė liga, nespecifiniai baltojosios medžiagos pokyčiai ar vadinamos T2 hiperintensyvumo sritys.
Kartais šie pažeidimai pastebimi atsitiktinai, kai žmogus tiriamas dėl kitų nusiskundimų (pavyzdžiui, dėl širdies permušimų ar galvos svaigimo). Jei simptomai rodo aiškias atminties, pusiausvyros ar kitų funkcijų problemas, gydytojas taip pat gali skirti MRT tyrimą. Kiti įprasti tyrimai – neurologinis ištyrimas bei kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti bendrą organizmo būklę ir širdies bei kraujagyslių riziką (metabolinių rodiklių panelė, cholesterolio kiekis, glikozilintas hemoglobinas).
Baltosios medžiagos ligos gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – kontroliuoti ligos simptomus ir sumažinti rizikos veiksnius, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis. Efektyvi hipertenzijos, diabeto ir hiperlipidemijos kontrolė, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba padeda sustabdyti naujų židinių formavimąsi.
Pažeistų nervinių takų atstatyti kol kas neįmanoma, tačiau kuo labiau nepaisomi kiti sveikatos sutrikimai, tuo sparčiau liga gali progresuoti. Svarbu taikyti ir pagalbines gydymo priemones:
- Fizinė terapija (judėjimo, balansavimo gerinimui ir kritimų prevencijai);
- Psichologinė pagalba ir vaistai nuo depresijos, jeigu būklę lydi nuotaikos sutrikimai;
- Įvairios priemonės šlapimo nelaikymui valdyti – nuo vaistų iki gyvenimo būdo korekcijų.
Didelę reikšmę turi širdies ligų rizikos veiksnių valdymas. Kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio atsisakymas sumažina tiek pačios ligos progresavimo, tiek insulto ir kitų gyvybei pavojingų būklių riziką. Kartais gydytojas paskiria vaistų, stabdančių kraujo krešėjimą (antitrombocitinių vaistų) arba statinų, kurie gali mažinti uždegiminius procesus kraujagyslėse.
Į kokius specialistus verta kreiptis?
Baltosios medžiagos ligą paprastai diagnozuoja ir stebi neurologai bei šeimos gydytojai. Priklausomai nuo simptomų, gali reikėti reguliarių apsilankymų pas kineziterapeutą, ergoterapeutą, kardiologą, urologą, psichologą ar psichiatrą, kad gydymas būtų visapusiškas ir norimi rezultatai būtų pasiekti optimaliai.
Prevencija: kaip sumažinti ligos riziką?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai didina baltosios medžiagos ligos išsivystymo tikimybę. Tai – aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, žalingi įpročiai (rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas).
Ligos progresavimo galima sulėtinti taikant gyvenimo būdo pokyčius ir (arba) vartojant gydytojo paskirtus vaistus šiems veiksniams koreguoti. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir žalingų įpročių atsisakymą.
Ligos eigą lemiantys veiksniai ir prognozė
Baltosios medžiagos liga – plati būkčių visuma, kuri gali būti pastebima MRT nuo vos pastebimų iki ryškių pažeidimų. Simptomai ir jų sunkumas labai individualūs: vieniems žmonėms liga gali nesukelti jokių pastebimų nepatogumų, o kitus ilgainiui riboti aktyvumą bei gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties tolimesnė ligos eiga prognozuojama pagal individualius veiksnius.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Sergant baltosios medžiagos liga, rekomenduojama reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ir konsultuotis dėl rizikos veiksnių valdymo. Priklausomai nuo simptomų pobūdžio ir sunkumo, gali prireikti ir kitų gydytojų specialistų pagalbos, kad būtų užtikrinta optimali priežiūra ir ligos eiga būtų stebima laiku.
