Bazofilai – tai leukocitų rūšis, kurią jūsų imuninė sistema naudoja kovojant su infekcijomis ir alerginėmis reakcijomis. Šie kraujo kūneliai yra vieni iš trijų pagrindinių granulocitų: kartu su neutrofilais ir eozinofilais jie palaiko jūsų organizmo apsaugą, tačiau bazofilai pasižymi dviem ypatumais – jų kraujyje yra mažiausiai, bet jie didžiausi iš šio trejeto.
Bazofilų funkcijos
Nors bazofilų kiekis kraujyje yra labai mažas, jų reikšmė imuninei sistemai didelė. Jie atlieka keletą svarbių užduočių:
- Apsauga nuo svetimkūnių – padeda kovoti su bakterijomis, virusais, grybais ir net parazitais.
- Alerginių reakcijų sukėlimas – išskiria histaminą, kuris pradeda ar pagreitina alerginius simptomus, tokius kaip niežulys, sloga, ašarojančios akys.
- Kraujo krešėjimo reguliavimas – gamina hepariną, neleidžiantį kraujui per greitai krešėti pažeistos vietos aplinkoje ir taip palengvinantį audinių gijimą.
Bazofilai veikia kiek kitaip nei kai kurios kitos baltųjų kraujo kūnelių rūšys: jie neatpažįsta jau kartą matytų patogenų, bet visada „puola“ visus svetimus organizmus, su kuriais susiduria. Jie sunaikina šiuos įsibrovėlius susisupdami ir juos „prarydami“ (šis procesas vadinamas fagocitoze).
Bazofilų ypatybės ir išvaizda
Bazofilai susidaro kaulų čiulpuose – minkštame audinyje jūsų kaulų viduje. Paaugę jie patenka į kraują ir pasiekia audinius, kurie yra pažeisti ar uždegę, ir padeda jiems atsigauti.
Stebint per mikroskopą laborantas dažnai naudoja specialius dažus – taip bazofilai tampa aiškiai matomi kaip violetiniai ar juodi taškeliai. Pagal formą jie apvalūs, jų branduolys – tarsi du lašo formos segmentai, sujungti plona gija.
Kiek bazofilų yra kraujyje?
Bazofilai sudaro mažiau nei 1% visų baltųjų kraujo kūnelių – jie rečiausi iš šios grupės. Vidutiniškai sveiko suaugusio žmogaus kraujyje tai atitinka nuo 0 iki 300 bazofilų kiekviename mikrolitre kraujo. Paprastai atliekamas kraujo tyrimas, kad būtų galima nustatyti, ar šis kiekis atitinka normą (apie 0,5–1% visų leukocitų).
Pakitimai nuo šių ribų gali reikšti tam tikrą sveikatos sutrikimą, susijusį su bazofilais.
Bazofilų veiklą veikiantys sutrikimai
Yra dvi pagrindinės būklės, pagal kurias bazofilų organizme būna per daug arba per mažai:
- Bazofilija – padidėjęs bazofilų kiekis. Tai gali sukelti įvairios priežastys: infekcijos, alerginės reakcijos, lėtinės ligos (tokios kaip autoimuninės, hipotireozė ar net onkologinės būklės).
- Bazopenija – sumažėjęs bazofilų kiekis. Tokia būsena neretai susijusi su infekcijomis, alergijomis, kartais gali būti hiperaktyvios skydliaukės ar kai kurių vaistų poveikio išraiška.
Abejais atvejais gali prireikti išsamesnių tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli priežastis, dėl kurios bazofilų kiekis nukrypo nuo normos.
Bazofilų kiekio pokyčiams būdingi simptomai
Dažnai bazofilų kiekio sutrikimai savaime nesukelia specifinių požymių – simptomus lemia pagrindinės ligos, dėl kurių atsirado pakitimai. Dažniausiai pasitaikantys požymiai, susiję su bazofilų veiklą veikiančiomis būklėmis, yra:
- Karščiavimas
- Nuovargis
- Pasikartojančios infekcijos
- Niežėjimas
- Bėrimas
- Patinimas (uždegimas)
Kaip vertinamas bazofilų kiekis?
Bazofilų vertinimui dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas su leukocitų formula (diferencialinė analizė). Šis tyrimas parodo, kiek skirtingų baltųjų kraujo kūnelių yra mėginyje, ir ar skaičius atitinka normą.
Absoliutus bazofilų kiekis nustatomas padauginus bendro baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus procentinę bazofilų dalį iš bendro leukocitų skaičiaus. Jei nustatoma, kad bazofilų lygis yra per aukštas ar per žemas, dažnai reikia papildomų tyrimų, kad būtų galima rasti tikrąją priežastį.
Gydymo būdai
Bazofilų kiekio pokyčio gydymą lemia pagrindinis sutrikimas. Dažnai pasitelkiami tokie sprendimai:
- Antihistamininiai vaistai
- Vaistai nuo infekcijos ar uždegimo
- Vaistų dozės ar vartojimo laiko keitimas pagal gydytojo nurodymus
- Kitų pagrindinių ligų gydymas
Kaip pasirūpinti bazofilų sveikata?
Norėdami palaikyti sveiką savo imuninę sistemą ir užkirsti kelią bazofilų pakitimams, galite imtis keleto paprastų priemonių:
- Vartokite vitaminus, kurie stiprina imunitetą (pavyzdžiui, C, B6, E vitaminai ir cinkas)
- Laikykitės subalansuotos, maistingos mitybos
- Venkite dirgiklių bei alergenų
- Stenkitės valdyti stresą
Ar svarbu, kiek bazofilų turite?
Nėra „geriau“ turėti daug ar mažai bazofilų. Per didelis arba per mažas jų kiekis paprastai reiškia, kad organizme vyksta pokyčių, kuriuos galima suvaldyti gydant pagrindinę būklę ar pašalinus paprastesnius veiksnius, pavyzdžiui, vaistų šalutinį poveikį. Išsamesnius atsakymus gali pateikti tik papildomai atlikti tyrimai.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
