Bibliophobija – tai stipri baimė, susijusi su knygomis ar jų skaitymu. Ši baimė priskiriama specifinėms fobijoms, kurios yra vienas iš nerimo sutrikimų tipų, galinčių ženkliai apsunkinti kasdienį gyvenimą.
Kas yra bibliophobija?
Bibliophobija reiškia nepagrįstą ir intensyvią baimę, kuri gali būti nukreipta į visas knygas ar tik tam tikras jų rūšis – pavyzdžiui, mokyklines, vaikiškas, grožinės literatūros ar net knygų skaitymą apskritai. Žmogus gali baimintis pačių knygų, jose esančių pasakojimų, o kartais – net ir paties skaitymo akto.
Kasdienių įpročių ir gyvenimo įtaka
Ši fobija neapsiriboja vien baime – ji dažnai keičia žmogaus elgesį. Asmenys stengiasi vengti bet kokių knygų ar vietų, kur jų galėtų būti: mokyklų, bibliotekų, parduotuvių, net draugų namų. Kartais net mintis apie knygas sukelia įtampą ar nerimą.
- Žmonės gali gėdytis savo baimės arba jaustis dėl jos sugniuždyti.
- Gali kilti panika turint reikalų su knygomis ar bandant skaityti.
- Asmuo neretai praleidžia užsiėmimus ar vengia veiklų, susijusių su knygomis.
- Baimė gali trukdyti ugdymui, socialiniam gyvenimui ir net karjerai.
Nors žmonės dažnai supranta, kad tokia baimė atrodo perdėta ar neracionali, tačiau suvaldyti jos dažnai nepavyksta.
Bibliophobijos dažnumas
Tiksliai nustatyti, kiek žmonių iš tiesų kenčia nuo tokių specifinių fobijų, kaip knygų baimė, yra sudėtinga. Daugelis apie savo baimę neprisipažįsta ar net nesuvokia jos turintys. Visgi manoma, kad apie dešimtadalis suaugusiųjų ir penktadalis paauglių bent kartą gyvenime susiduria su viena ar kita fobija.
Susijusios baimės
Knygų baimė gali būti panaši į kitas specifines baimes, tokias kaip:
- Nerimas dėl skaičių (aritmofobija)
- Baimė ilgų žodžių
- Baimė pačių žodžių (logofobija)
- Poetinių tekstų baimė
- Baimė legendų ar mitų, ypač jei jie užrašyti
- Mokyklos baimė
Bibliophobijos priežastys
Tikslios priežastys, kodėl išsivysto baimė knygoms, dar nėra iki galo aiškios. Dažniausiai jas lemia kelių skirtingų veiksnių visuma:
- Paveldimumas: jei šeimoje yra kitų, turinčių panašių nerimo sutrikimų, rizika išaugs.
- Mokymosi sunkumai: tokios būklės kaip disleksija ar dėmesio sutrikimo hiperaktyvumo sindromas gali sukelti nuolatinį stresą ir skatinti knygų baimę.
- Trauminės patirtys: nemaloni patirtis, pavyzdžiui, išsigandimas perskaičius baisią istoriją ankstyvoje vaikystėje arba patirta gėda garsiai skaitant klasei, gali sietis su baime knygoms ateityje.
Bibliophobijos simptomai
Žmonės, susiduriantys su šia fobija, gali patirti tiek psichologinius, tiek fizinius simptomus:
- Drebulys, padažnėjęs širdies plakimas
- Galvos svaigimas ar silpnumo pojūtis
- Prakaitavimas
- Pykinimas
- Sunku kvėpuoti, trumpalaikis dusulys
- Pilvo diskomfortas, virškinimo sutrikimai
- Šalčio bangos per kūną
Kartu gali formuotis tam tikri įpročiai, pavyzdžiui, sąmoningas vengimas knygų ar vietų, kur jos randamos, nes dalyvavimas susijusiose veiklose kelia stiprų stresą. Kartais pasitaiko ir mokyklos ar kitų edukacinių įstaigų praleidinėjimas.
Kaip atpažįstama bibliophobija?
Nėra konkretaus medicininio testo, kuris patvirtintų šią fobiją. Vertinimas remiasi išsamiu pokalbiu apie žmogaus patiriamus simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdienei veiklai. Svarbu įvertinti:
- Kiek stiprus ir nuolatinis yra nerimas dėl knygų.
- Ar dėl baimės žmogus keičia įprastą elgesį, pavyzdžiui, vengia knygų ar susijusių situacijų.
- Ar simptomai tęsiasi ne trumpiau kaip pusę metų.
- Ar šios reakcijos gerokai pranoksta realią grėsmę.
- Ar pasireiškia fiziniai nerimo arba panikos simptomai.
Dažnai gali būti rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, siekiant įvertinti galimus mokymosi sutrikimus, kurie galėtų būti pagrindinė baimės priežastis.
Kaip gydoma bibliophobija?
Nedidelės baimės atvejais gydymo gali neprireikti. Tačiau jei fobija pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą, geriausia kreiptis konsultacijai ir pagalbai.
Veiksmingi gydymo būdai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai pokalbių terapija, padedanti keisti mintis ir požiūrį į knygas, mokytis atpažinti ir valdyti nerimą. Vienas metodų – dialektinė elgesio terapija, kai klientui siūloma mintyse mąstyti apie knygas ir sąmoningai atpalaiduoti veido išraišką, taip keičiant emocinę reakciją.
- Ekspozicinė (desensibilizacijos) terapija: Šios terapijos metu žmogus palaipsniui pratina save prie knygų – pradedant tik jų matymu, vėliau lietimu ir, galiausiai, skaitymu. Terapija vyksta saugioje aplinkoje ir padeda įveikti baimę žingsnis po žingsnio.
- Hipnoterapija: Šio metodo metu asmuo įvedamas į gilaus atsipalaidavimo būseną, kurioje tampa imlesnis pozityvioms nuostatoms, galinčioms padėti mažinti knygų baimę bei įtampą dėl skaitymo.
- Vaistų vartojimas: Esant ryškiems nerimo simptomams, gydytojai kartais gali skirti vaistų, mažinančių nerimą. Tai nėra ilgalaikis sprendimas, tačiau gali būti pagalba tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ruošiantis svarbiam įvykiui ar grįžtant į mokyklą.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo bibliophobijos?
Kadangi tikrosios šios fobijos priežastys ne visada žinomos, efektyvių prevencijos metodų taip pat nėra. Pastebėta, kad žmonės, linkę į vieną specifinę baimę, dažniau turi ir kitų fobijų ar nerimo sutrikimų. Svarbu nelaukti, kol simptomai paaštrės, ir laiku kreiptis pagalbos, kad nepersidengtų ar neišsivystytų papildomos baimės.
Bibliophobijos perspektyvos
Daugelis vaikų ir paauglių su laiku įveikia šią baimę, tačiau daliai ji išlieka ir suaugus. Nors galimybės visiškai pasveikti nėra garantuotos, įvairios terapijos gerokai sumažina simptomus ir padeda daugiau nei 90 procentų šią pagalbą nuosekliai besinaudojančių žmonių.
Kaip susidoroti su baime knygoms?
Daugybė žmonių išmoksta savarankiškai valdyti šią fobiją – ypač jei bendradarbiauja su psichikos sveikatos specialistais. Įvairūs atsipalaidavimo būdai taip pat padeda mažinti nerimą ir gerinti savijautą:
- Kvėpavimo pratimai
- Raumenų atpalaidavimo technikos
- Meditacija
- Joga
Svarbiausia – ieškoti pagalbos ir nepamiršti, kad ši baimė yra išsprendžiama bei įveikiama.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
