Broka afazija – tai kalbos sutrikimas, paveikiantis žmogaus gebėjimą kalbėti sklandžiai, tačiau nepaveikiantis gebėjimo suprasti kitų žodžius. Žmonės, susidūrę su šia būkle, dažnai sunkiai sudeda ilgesnius nei keturių žodžių sakinius, neretai ieško tinkamo žodžio ar ištarti žodžių garsus. Dažnam skaityti sekasi kur kas lengviau nei rašyti.
Kas yra broka afazija?
Broka afazija, dar žinoma kaip ekspresinė afazija, dažniausiai išsivysto po smegenų pažeidimo – pavyzdžiui, insulto ar traumos. Tai viena dažniausių nesklandžioji afazijos rūšių. Sutrikimas stipriai paveikia žmogaus gebėjimą išreikšti mintis kalba, tačiau nesutrikdo proto aštrumo ar elementaraus supratimo. Tokiu atveju sakiniai išsikraipo, tampa trumpesni:
- Vietoje „Aš noriu stiklinės vandens“ žmogus gali ištarti tik „Noriu vandens dabar“.
- „Aš einu į parduotuvę pirkti pieno“ virs į „Aš eiti parduotuvė pirkti pienas“.
- Norėdami pasakyti apie du šunis parke, žmogus gali pasakyti „Šuo šuo parkas“.
Broka afazijos simptomai
Kalbėjimo sunkumai – pagrindinis šio sutrikimo požymis. Žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau fiziškai sunku sudaryti žodžius ar sakinius. Tai pasireiškia:
- Trumpi, neišbaigti sakiniai;
- Kalboje dominuoja pagrindiniai žodžiai (daiktavardžiai), praleidžiami jungiamieji žodžiai, tokie kaip „ir“, „arba“ ar „bet“;
- Sudėtinga pakartoti pasakytas frazes;
- Gali būti sudėtinga susiformuluoti net trumpas mintis žodžiais.
Kognityvinės funkcijos dažniausiai išlieka nepažeistos – žinios ir supratimas apie pasaulį nesutrinka. Tik labai sudėtingi, ilgi sakiniai kartais gali būti sunkiau suprantami.
Dėl nuolatinių sunkumų bendraujant, dažnas patiria nusivylimą savimi, ima vengti bendravimo, gali išsivystyti liūdesys ar užsidarymas savyje. Broka afazijos ištiktam žmogui reikalingas artimųjų palaikymas, nes sumažėjęs bendravimas neretai paveikia ir emocinę būklę.
Priklausomai nuo pagrindinės priežasties ir pažeistos smegenų vietos, kartu su kalbos sutrikimais gali pasireikšti ir kiti simptomai. Pavyzdžiui, po insulto dažnai pažeidžiama viena kūno pusė, gali susilpnėti ar visai išnykti rankų ir kojų judesiai.
Broka afazijos priežastys
Broka afazija išsivysto dėl pažeidimo smegenų dalyje, kuri vadinama Brokos sritimi. Ji yra kairiajame kaktiniame smegenų skiltyje, šalia smilkinio, ir būtent ši zona atsakinga už kalbėjimą bei žodžių artikuliavimą.
Dažniausia Broka afazijos priežastis – išeminis insultas, kuris pažeidžia šią smegenų dalį. Tačiau yra ir kitų priežasčių:
- Galvos smegenų traumos;
- Smegenų augliai;
- Infekcijos smegenyse;
- Neurodegeneracinės ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.
Kaip nustatoma broka afazija?
Diagnozei patvirtinti atliekamas ne tik bendras sveikatos įvertinimas, bet ir išsamus neurologinis bei kalbos vertinimas. Konsultuojant gydytojui ar logopedui, vertinami šie gebėjimai:
- Daiktų pavadinimas;
- Frazės ar sakinys pakartojimas;
- Komandų supratimas ir įvykdymas;
- Skaitymas ir rašymas.
Kad būtų tiksliai nustatyta paveikta smegenų sritis, skiriami vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.
Kadangi afazija dažnai sukelia ir emocinių sunkumų, kartais rekomenduojama psichologų pagalba.
Gydymas ir pagalba
Kiekvieno žmogaus gydymo planas priklauso nuo simptomų sunkumo ir individualių poreikių. Pirmiausia skiriama logopedo pagalba – kalbos terapija, kurios metu mokomasi naujų bendravimo būdų bei pratimų. Kartais padeda komunikacinių paveikslėlių lentelės, gestų naudojimas, mokomasi ritmingo kalbėjimo su muzikos pagalba, kad būtų lengviau išreikšti žodžius ar frazes.
Mažais žingsniais atkuriant kalbinį gebėjimą, logopedas prisitaiko prie žmogaus galimybių, pasitelkia pagalbinę priemonę – melodinę intonaciją (žodžių ar frazių „dainavimą“).
Mokslinėje srityje nuolat ieškoma naujų gydymo metodų – atliekami tyrimai su įvairiais vaistais bei transkranialine stimuliacija. Visa tai skirta kalbos funkcijų pagerinimui.
Jei dėl afazijos kyla emocinių sunkumų, tokiais atvejais rekomenduojamas papildomas gydymas ar konsultacijos pas psichologą. Visas gydymo procesas derinamas su artimaisiais ir globėjais, kad kiekvienas išmoktų aiškiai bendrauti. Tai ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
Ar galima užkirsti kelią broka afazijai?
Nuo visų broka afazijos atvejų apsisaugoti neįmanoma, tačiau galima sumažinti riziką pagrindinėms priežastims – pavyzdžiui, insultui ar galvos traumoms. Keli svarbiausi prevencijos būdai:
- Tinkamai gydyti lėtines ligas ir kontroliuoti sveikatos būklę;
- Laikytis subalansuoto mitybos ir fizinio aktyvumo plano;
- Rinktis saugias priemones nuo traumų, pavyzdžiui, sportuojant dėvėti šalmą.
Kiti prevencijos žingsniai gali būti pritaikomi pagal asmenines gydytojo rekomendacijas.
Perspektyvos gyjant ir gyvenant su broka afazija
Ši būklė neturi vienos visiems tinkamos gydymo schemos, o visiško išgijimo garantijų nėra. Mokslininkai vis dar ieško naujų gydymo būdų, tad ateityje galimos naujos terapijos. Sveikimas priklauso nuo pažeidimo masto – kai kuriais atvejais kalbos funkcijos gali visiškai arba iš dalies sugrįžti, kitais atvejais reikia nuolatinės pagalbos ir nuoseklaus lavinimo.
Lietuviams po insulto kalbiniai gebėjimai dažniausiai sparčiausiai atsistato per pirmąsias 2–6 savaites ar mėnesius. Nuolatinė kalbos terapija padeda išlaikyti ar dar labiau pagerinti kalbinius įgūdžius ir vėliau.
Ką verta žinoti gyvenant su broka afazija?
Jei patiriate kalbėjimo ar komunikacijos sutrikimus, ypač po traumos ar insulto, verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jei diagnozuota afazija ir pastebite, kad simptomai darosi ryškesni ar trukdo kasdienybei, informuokite medikus.
Bendraudami su savo gydytoju galite klausti:
- Kokios tiksliai priežastys sukėlė mano simptomus?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis kalbos terapijoje?
- Ar man tiktų dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Ar reikalinga psichologo ar kito emocinės pagalbos specialisto konsultacija?
