Bromfeniramino, karbetapentano ir fenilefrino derinys – tai trys veikliosios medžiagos, kurios drauge veikia kaip antihistamininis, kosulį slopinantis ir užgulimą mažinantis vaistas. Šis preparatas skirtas palengvinti alergijų ir peršalimo simptomams, tokiems kaip sloga, užsikimšusi nosis ar kosulys. Tačiau svarbu žinoti, kad šis vaistas negydo infekcijų.
Vartojimo būdas
Preparatą svarbu vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas arba kaip parašyta ant vaisto pakuotės. Prieš vartodami suspensiją, gerai suplakite buteliuką. Išmatuokite tikslią dozę naudodami specialų matavimo šaukštelį ar indelį – paprasti buitiniai šaukštai tam netinka. Stenkitės vaistą vartoti kasdien tokiu pat laiku ir neviršyti nustatyto kiekio.
Vaikams šį vaistą gali paskirti gydytojas nusprendęs, kad taip daryti saugu. Ypatingas atsargumas būtinas mažų vaikų atveju.
Pamiršus dozę, ją reikia išgerti kuo greičiau prisiminus. Jei arti kito vartojimo laikas, tiesiog praleiskite praleistą dozę – dvigubos dozės vartoti negalima.
Kada pasitarti su gydytoju
Prieš pradedant vartoti šį vaistą būtinai pasakykite medikams, jei:
- sergate astma, cukriniu diabetu, širdies ligomis ar aukštu kraujospūdžiu,
- yra šlapinimosi sutrikimų, opaligė ar kitos virškinimo trakto problemos,
- jums nustatyta fenilketonurija arba skydliaukės ligos,
- artimiausiu metu vartojote monoaminooksidazės inhibitorių (MAO inhibitorių),
- esate nėščia, planuojate pastoti ar žindote,
- jums pasireiškė alerginė reakcija bet kuriai sudedamajai šio vaisto daliai, kitoms vaistinėms medžiagoms, maistui, dažikliams ar konservantams.
Visada pasakykite gydytojui, kokius vaistus, maisto papildus ar žoleles vartojate, taip pat jei rūkote ar vartojate alkoholį.
Sąveika su kitais vaistais
Bromfeniramino, karbetapentano ir fenilefrino derinys nedera su kai kuriais vaistais. Griežtai venkite vartoti kartu su:
- bromokriptinu,
- ergotamino grupei priklausančiais vaistais (pvz., dihidroergotaminu ar ergonovinu),
- MAO inhibitoriais.
Galima sąveika pasireiškia ir su barbitūratais, narkotiniais vaistais, migdomaisiais, vaistais nuo depresijos, nerimo ar širdies ligų, prokarbazinu, rezerpinu, kai kuriais augaliniais papildais (pvz., jonažolės preparatais), taip pat alkoholiu. Tai nėra visas sąveikų sąrašas, tad pasitarkite su gydytoju apie visus vartojamus preparatus.
Elgesys vartojant
Jeigu simptomai negerėja arba blogėja, būtina nedelsti – pasitarkite su gydytoju. Vaistas gali padidinti jautrumą saulės šviesai, todėl venkite tiesioginio saulės spindulių, naudokite apsauginius drabužius ir kremus. Saulės lempos bei soliariumai taip pat nerekomenduojami.
Dalis žmonių jaučia mieguistumą ar galvos svaigimą, todėl atsargiai vairuokite, nevaldykite mechanizmų, dirbkite tik įsitikinę, kad vaistas neveikia jūsų reakcijos. Ypač atsargiai reikia keltis ar atsisėsti, jei esate vyresnio amžiaus – tai gali padėti išvengti nuovargio ar apalpimo. Alkoholio vartojimas gali stiprinti nepageidaujamą vaisto poveikį, tad jo reikėtų vengti.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją
- odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė, veido, lūpų, liežuvio patinimas,
- kvėpavimo sutrikimai,
- regos pokyčiai,
- dezorientacija, nualpimas, stiprus galvos svaigimas,
- dažnas, nereguliarus širdies ritmas,
- kraujo spaudimo svyravimai,
- traukuliai,
- drebėjimas,
- sunkumas ar sumažėjęs šlapinimasis.
Dažnesni, bet dažniausiai laikini šalutiniai reiškiniai
- vidurių užkietėjimas,
- džiūstantis burnos, nosies ar gerklės gleivinė,
- mieguistumas ar vangumas,
- galvos skausmas,
- padidėjęs nervingumas, sudirgimas ar nerimastingumas,
- sumažėjęs apetitas,
- virškinimo sutrikimai, pykinimas,
- nemiga.
Saugus laikymas
Laikykite vaistą tamsioje, vaikams nepasiekiamoje vietoje, kambario temperatūroje – 20–25 laipsnių Celsijaus. Saugokite nuo tiesioginės šviesos. Pasibaigus galiojimo laikui, likučius išmeskite – nenaudokite pasenusio vaisto.
Ši informacija yra santraukos pobūdžio. Jei iškilo papildomų klausimų apie vaistą, nedvejokite kreiptis į gydytoją ar vaistininką.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
