Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasireiškia dusulio ir kosulio priepuoliais. Lietuvoje apie 5% žmonių ją serga.
Liga dažniausiai prasideda vaikystėje. Pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai serga dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metų sergamumo dažnis susilygina.
Pasauliniu mastu astma serga apie 300 milijonų žmonių. Iki 2025 metų prognozuojama, kad šis skaičius išaugs dar 100 milijonų.
Bronchinė astma yra viena iš rimčiausių kvėpavimo sistemos ligų. Ji gali sukelti sunkius dusulio bei kosulį sukeliančius priepuolius. Ligos eigoje pablogėja plaučių veikla, kuri gali baigtis mirtimi, jei jos nekovojama.
Todėl svarbu laiku nustatyti diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą. Siekiant išvengti sunkių komplikacijų.
Kas yra bronchinė astma: ligos apibrėžimas ir paplitimas
Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji sukelia bronchų obstrukciją ir padidėjusį jautrumą įvairiems dirgikliams. Kvėpavimo takai susiaurėja, sukeldamas priepuolinį kosulį, švokštimą ir dusulį.
Ligos statistika pasaulyje ir Lietuvoje
Pasaulyje bronchinė astma serga apie 300 milijonų žmonių. Tai viena iš dažniausių lėtinių ligų. Lietuvoje astma taip pat labai paplitusi.
Nuotykimai vaikų tarpe padidėjo daugiau nei du kartus nuo 2004 iki 2016 metų.
Pagrindiniai ligos požymiai
- Dusulys
- Priepuolinis kosulys
- Švokštimas krūtinėje
- Spaudimo jausmas
Astmos priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktį ar anksti ryte. Jie trukdo miegu ir veiklai.
Astmos tipai ir klasifikacija
Bronchinė astma yra sudėtinga liga, pasireiškianti įvairiais simptomais. Ji gali būti sukelta daugeliu veiksniais. Astma skirstoma į du pagrindinius tipus: įgytą (egzogeninę, išorinę) astmą ir vidinę (endogeninę) astmą.
Įgyta (egzogeninė, išorinė) astma yra dažniausia. Ji atsiranda dėl alerginės reakcijos įkvepiamiems alergenams. Pavyzdžiui, žiedadulkės, namų dulkių erkučių, gyvūnų epitelijas ar pelėsiai.
Vidinė (endogeninė) astma pasireiškia be akivaizdžios alerginės reakcijos. Šios formos atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, infekcijos, emocinis stresas, fizinis krūvis ar net kai kurie vaistai.
Tiek įgyta, tiek vidinė astma pasižymi panašiais kvėpavimo sistemos simptomais. Tačiau jų etiologija, ligos sunkumas ir gydymo taktika gali skirtis. Siekiant nustatyti astmos tipą, svarbūs išsamūs tyrimai ir individuali paciento būklės įvertinimas.
Dažniausios bronchinės astmos priežastys
Bronchinė astma yra kompleksinė sveikatos problema. Jos atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai. Genetiniai ir aplinkos faktoriai gali būti svarbūs.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Tai gali būti dulkių erkės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės ar pelėsiniai grybai.
Genetiniai veiksniai
Genetiniai yveiksniai gali padidinti žmogaus polinkį susirgti alerginiu rinitu ir bronchinę astma. Paveldimoji polinkio į alergijas charakteristika lemia padidėjusį jautrumą įvairiems erziklima iš aplinkos.
Aplinkos faktoriai
Bronchinės astmos atsiradimą taip pat gali lemti įvairūs aplinkos veiksniai. Tai gali būti oro tarša, rūkymas, cheminės medžiagos, didelis fizinis krūvis ar stresas. Šie faktoriai gali sukelti uždegimą ir padidinti kvėpavimo takų jautrumą.
Alergenų įtaka
- Įvairūs alergenai, pvz., dulkių erkės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės, pelėsiniai grybai, gali sukelti alerginę bronchinę astmą.
- Alergijos simptomai, tokie kaip čiaudulys, užkimimas, niežtintis ir paraudęs nosies gleivinė, gali pabloginti astmos eigą.
- Tinkama alergenų kontrolė ir išvengimas yra svarbi bronchinės astmos gydymo dalis.
Bronchinės astmos priežastys yra kompleksinės. Jos apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Svarbu atpažinti ir kontroliuoti pagrindinius ligos provokatorius.
Įskaitant alergijas, oro taršą, stresą ir fizinį krūvį. Siekiant efektyviai valdyti šios ligos simptomus.
Bronchinės astmos rizikos grupės
Bronchinė astma yra dažna lėtinių kvėpavimo organų liga. Kiekvienas gali susirgti, bet tam tikros grupės yra daugiau atskirto. Svarbu žinoti šias grupes, kad laiku būtų galima pradėti gydymą ir pabaisėti komplikacijų.
- Kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, kuriems dažnai pasikartoja viršutinių takų infekcijos. Žindymas gali sumažinti vaiko riziką susirgti astma.
- Nutukę asmenys, nes nutukimas didina plaučių uždegimo riziką.
- Asmenys, turintys astmos ar kitų alerginių ligų šeimos istoriją. Paveldima astma dažnai pasireiškia kartu su egzema ir alergija.
- Mažo svorio kūdikiai, nes mažas gimusio kūdikio svoris taip pat didina riziką susirgti astma.
Suvokiant šias rizikos grupes, galima numatyti prevencines priemones. Prižiūrėjant šių grupių asmenų sveikatą, galima išvengti plaučių uždegimo komplikacijų.
Astmos simptomai ir pasireiškimas
Bronchinė astma pasireiškia įvairiais simptomais. Pirmieji požymiai gali būti čiaudulys, išskyros iš nosies ir dusulys. Vėliau atsiranda spaudimo pojūtis, švokštimas krūtinėje, sausas kosulys, sutrikęs miegas ir padažnėjęs kvėpavimas.
Ankstyvieji ligos požymiai
- Čiaudulys
- Išskyros iš nosies
- Dusulys
Vėlyvieji simptomai
- Spaudimo pojūtis ir švokštimas krūtinėje
- Sausas kosulys
- Sutrikęs miegas
- Padažnėjęs kvėpavimas
Astmos simptomai gali pasireikšti sezoniškai arba visą metą. Priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki valandų. Kartotis kelis kartus per parą. Laiku atpažinti ir atitinkamai gydomi, šie simptomai gali būti sėkmingai kontroliuojami.
Astmos priepuolių ypatumai ir triggering faktoriai
Bronchinės astmos žmonės dažnai patiria įvairius priepuolius. Šie priepuoliai susidaro, kai bronchų raumenys susitraukia. Tai pabrinka gleivinę ir susiaurės bronchų spindžius.
Kvėpavimas tampa sunkesnis, kartais lūpos ar veidas pamėlyna. Tai visi simptomai, kuriuos sukelia bronchų obstrukcija.
Dažni priepuolių sukelėjai yra:
- Virusai ir peršalimas
- Alergenai, kaip žiedadulkės, gyvūnų epitelijas, pelėsis
- Fizinis krūvis
- Emocinė įtampa
- Šaltas oras
- Tabako dūmai
Kai priepuoliai stiprėja, simptomai gali būti labiau išreikšti. Tai gali būti sunkumas įkvėpti, krūtinės spaudimas, sunkus kvėpavimas. Naktis yra dažnas laikas, kai simptomai labiau pasireiškia.
Įvertinant astmos priepuolių ypatumus ir jų priežastis, galima geriau valdyti ligą. Kontroliuojant bronchų obstrukciją ir mažinant poveikį, simptomai gali būti efektyviai valdyti.
Diagnostikos metodai ir tyrimai
Bronchinės astmos diagnozavimas reikalauja išsamios paciento įvertinimo. Specialūs tyrimai yra pagrindas. Spirometrija – tai plaučių funkcijų tyrimas. Jis padeda nustatyti ligos sunkumą ir įvertinti gydymo efektyvumą.
Šis tyrimas matuoja oro srovę plaučiuose. Taip pat išsiaiškina, ar yra plaučių uždegimas ir kaip greitai jis vystosi.
Be spirometrijos, rekomenduojami ir kiti tyrimai. Bendras kraujo tyrimas, įkvepiamų alergenų kraujo tyrimas, maisto alergenų kraujo tyrimas ir bendras imunoglobulino E tyrimas yra svarbūs. Jie padeda nustatyti gydymo kryptį ir tinkamiausią vaistų nuo astmos kompleksą.
Specialūs tyrimai vaikams
Vaikams, ypač kūdikiams, astmą diagnozuoti gali būti sunkiau. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis ligos istorija ir stebimais simptomais. Apžiūra ir turimi tyrimų rezultatais taip pat būna svarbu.
Vyresniems vaikams astmos diagnozę galima patvirtinti naudojant spirometriją. Taip pat naudojami kitų funkcinių tyrimų rezultatai.
Šiuolaikiniai gydymo metodai
Bronchinės astmos gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pagrindiniai metodai yra įkvepiamieji priešuždegiminių vaistai ir bronchų plečiantys preparatai.
Lengvai simptomu atveju naudojami trumpos veiklos bronchodilatatoriai. Jie atpalaiduoja bronchus ir padeda lengviau kvėpoti. Sunkesniuose atvejuose naudojami ilgalaikio poveikio priešuždegiminių vaistai. Jie sumažina bronchų obstrukciją ir astmos paūmėjimus.
Šiuolaikinis astmos gydymas efektyvus. Jis ne tik palengvina simptomus, bet ir apsaugo plaučius ir širdį. Laiku pradėti gydymas svarbus, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų.
- Įkvepiamieji priešuždegiminiai vaistai – sumažina bronchų uždegimą
- Ilgalaikio poveikio bronchus plečiantys vaistai – atpalaiduoja bronchus
- Biologiniai vaistai – skiriami sunkesnių formų atvejais
- Alergenų specifinė imunoterapija – efektyvus būdas gydant alerginę slogą ir astmą
Šiuolaikinis astmos gydymas palengvina simptomus ir normalizuoda plaučių funkciją. Jis sumažina priepuolių dažnį ir pagerina gyvenimo kokybę. Laiku pradėti gydymas yra būtinas, kad būtų išvengta sunkių padarinių.
Vaistai nuo bronchinės astmos
Astmai gydyti naudojami dviejų tipų vaistai. Pirmieji, trumpalaikio poveikio, padeda greitai atkurti kvėpavimą. Antrieji, ilgalaikio poveikio, kontroliuoja ligą ir mažina uždegimą.
Trumpalaikio poveikio preparatai
Trumpalaikio poveikio vaistai, kaip salbutamolas, greitai praplečia bronchus. Jie padeda lengvinti kvėpavimą, kai atsiranda dusulys. Jie naudojami tik kai reikia.
Ilgalaikio poveikio vaistai
Ilgalaikės kontrolės vaistai, kaip kortikosteroidai, mažina uždegimą. Jie vartojami kasdien, net jei nėra simptomų. Tai palaiko ligą kontroliuoti.
Kartu su kortikosteroidais naudojami ir kiti vaistai. Gydymo planas pritaikomas kiekvienam pacientui. Svarbu reguliarus gydytojo konsultavimai ir vaistų vartojimas.
Prevencijos priemonės ir lifestyle rekomendacijos
Norint kontroliuoti alerginį rinitą, svarbu naudotis prevencijos priemones. Laikytis sveiko gyvenimo būdo taip pat svarbu. Pateikiame pagrindinius patarimus, kurie padės valdyti alerginį rinitą:
- Stenkitės vengti žinomų alergenų ir dirginančių veiksnių, kurie gali sukelti simptomų paūmėjimus.
- Reguliariai vartokite jums paskirtus vaistus, kad išlaikytumėte simptomų kontrolę.
- Atidžiai stebėkite astmos simptomus ir užsirašykite svarbiausius pokyčius, kad galėtumėte aptarti juos su savo gydytoju.
Sveiko gyvenimo būdo rekomendacijos taip pat svarbios. Jų pagalba galite kontroliuoti alerginį rinitą:
- Nerūkykite ir stenkit??s vengti tabako dūmų.
- Palaikykite sveiką kūno svorį ir reguliariai sportuokite.
- Mokykitės valdyti stresą ir siekti emocinio stabilumo.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir plaučių funkcijų tyrimai padės laiku pastebėti pokyčius. Vaikams rekomenduojama žindyti kūdikius, kad sumažintų astmos riziką.
Bronchinės astmos komplikacijos ir prognozė
Bronchinė astma gali sukelti dažnas kvėpavimo takų infekcijas ir plaučių funkcijų silpnumą. Šios problemos ne tik pablogina gyvenimo kokybę. Jų dėka gali atsirasti pavojingos sveikatos sutrikimai, kaip astma ir širdies nepakankamumas.
Tinkamas ligos valdymas ir paciento bendradarbiavimas su gydytoju gali padėti kontroliuoti simptomus. Daugelis pacientų, laikantis gydytojo patarimų, gali gyventi visavertį. Net ir sergant šia lėtine liga.
Prognozė priklauso nuo ligos sunkumo, gydymo efektyvumo ir paciento gebėjimo laikytis gydytojo rekomendacijų. Laiku diagnozuota ir atitinkamai gydoma bronchinė astma gali pagerinti ilgalaikę prognozę. Tinkamas ligos valdymas ir gyvenimo būdo pokyčiai, kaip fizinis aktyvumas, gali padėti kontroliuoti astmos simptomus.
