Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai itin dažnai pasitaikantis lytiniu keliu plintantis virusas, turintis daugiau nei šimtą skirtingų tipų. Maždaug keturiasdešimt jų gali pažeisti burną, gerklę ar lytinių organų gleivinę. Burnos ŽPV yra viena iš šio viruso atmainų. Dažniausiai mūsų imuninė sistema pati susidoroja su virusu ir simptomų nesukelia, tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti matomi požymiai.
Kas yra burnos ŽPV?
Burnos ŽPV – tai viena iš žmogaus papilomos viruso infekcijos rūšių. Toks virusas plinta kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, dažniausiai per oralinius lytinius santykius ar burnos gleivinės sąlytį. Nors dauguma infekcijų praeina savaime ir be simptomų, dalis atvejų gali sukelti matomas išaugas ar opas lūpose, burnos ertmėje ar gerklėje.
ŽPV tipai ir paplitimas
Iš beveik dviejų šimtų ŽPV atmainų apie keturiasdešimt gali užkrėsti burnos ar lytinių organų sritį. Tarp jų devyni tipai siejami su didesne rizika išsivystyti vėžiui – ypač pavojingas laikomas ŽPV-16. Šis tipas dažniausiai sukelia burnos ryklės vėžį.
Statistika rodo, kad burnos ŽPV aptinkamas maždaug 7 % žmonių nuo 14 iki 69 metų, o šios infekcijos paplitimas per pastaruosius dešimtmečius pastebimai auga – ypač tarp vyrų.
Kaip atrodo burnos ŽPV?
Daugeliu atvejų burnos ŽPV nesukelia jokių požymių. Kai kuriems žmonėms gali išryškėti opos ar papilomos, dažniausiai lūpų, burnos viduje ar gerklėje. Tačiau pastebėjus panašius pakitimus, derėtų pasitarti su gydytoju, nes kai kurie ŽPV tipai siejami su didesne onkologinių ligų rizika.
Ar burnos ŽPV – tai vėžys?
Pati burnos ŽPV infekcija vėžio nesukelia. Vis dėlto, tam tikri viruso tipai (ypač minėtas ŽPV-16) ilgainiui gali transformuotis į burnos ryklės vėžį. Tolimoje perspektyvoje apie du trečdaliai šio vėžio atvejų susiję su žmogaus papilomos virusu. Tačiau daugelis žmonių, sirgusių burnos ŽPV, vėžiu nesuserga.
Vėžio susijusio su ŽPV požymiai
- Rijimo sutrikimai ar nepaaiškinamas sunkumas ryti
- Nuolatinis balsio prikimšimas, užsitęsęs užkimimas
- Netikėtai atsiradęs guzelis kakle ar žandike
- Padidėję limfmazgiai
- Kraujavimas iš burnos, kraujo atkosėjimas
- Skausmas ausyje ar žandikaulyje
- Paraudusios ar išbalusios dėmės ant tonzilių
- Neaiškios priežasties svorio kritimas
- Nuolatinis gerklės skausmas
Jeigu pastebite šiuos simptomus, kurie nepraeina ilgiau nei dvi savaites, kreipkitės į savo gydytoją.
Burnos ŽPV simptomai
Daugelis užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, todėl net nesupranta, kad yra viruso nešiotojai ir gali perduoti infekciją partneriui. Retkarčiais pasireiškia išaugos ar opos burnos srityje, tačiau tai nėra dažnas požymis.
Infekcijos plitimo būdai
Burnos ŽPV dažniausiai plinta per oralinius lytinius santykius ar per bučinius. Virusas aptinkamas seilėse ir gleivėse, todėl užsikrėtusio asmens burnos skysčiai patekę į kito žmogaus atvirą žaizdelę ar žaizdą burnoje gali lemti infekcijos perdavimą.
Burnos ŽPV inkubacinis laikotarpis
Nuo užsikrėtimo iki matomų išaugų gali praeiti vidutiniškai trys–šeši mėnesiai, tačiau daugeliui žmonių ligos simptomai neišsivysto niekada.
Ar burnos ŽPV praeina?
Paprastai taip – didžioji dalis infekcijų išnyksta savaime per dvejus metus. Retais atvejais virusas gali išlikti organizme ilgai ir vėliau sukelti rimtesnes sveikatos problemas, pvz., ryklės vėžį.
Burnos ŽPV rizikos veiksniai
- Oraliniai lytiniai santykiai ar artimas burnos kontaktas
- Rūkymas
- Indų ir puodelių dalijimasis
- Daugiau nei vienas lytinis partneris
- Gilūs bučiniai
- Nesinaudojimas apsauga oralinių santykių metu
- Nesaikingas alkoholio vartojimas
Kaip atpažinti burnos ŽPV?
Nėra specialaus testo, kuris galėtų anksti nustatyti burnos ŽPV. Dažniausiai gydytojas infekciją pastebi įprastų patikrų metu arba aptikus pokyčius burnos gleivinėje. Jei įtariamas onkologinis susirgimas, gali būti pasiūlyta atlikti biopsiją – audinio mėginys padeda nustatyti, ar darinys yra ikivėžinis arba vėžinis. Svarbu paminėti, kad ryklės vėžio gydymas dažnai būna veiksmingesnis, jei jį sukėlė ŽPV infekcija.
Gydymo galimybės
Didžiąją dalį atvejų organizmas pats susitvarko su burnos ŽPV ir gydymo neprireikia. Tačiau jei atsiranda skausmingos arba kosmetiškai trukdančios išaugos, gydytojas gali pasiūlyti jas pašalinti chirurginiu būdu, taikant šalčio terapiją ar sušvirkščiant interferono preparato.
Ar ŽPV vakcina gali apsaugoti nuo burnos infekcijos?
Tyrimai rodo, kad žmogaus papilomos viruso vakcina padeda gerokai sumažinti burnos ŽPV infekcijų riziką. Ji taip pat saugo nuo vėžį sukeliančių ŽPV atmainų, kurios susijusios su gimdos kaklelio, išorinių lytinių organų, makšties, išangės ir varpos vėžiu.
Kada rekomenduojama skiepytis nuo ŽPV?
Įprastai rekomenduojama skiepyti berniukus ir mergaites maždaug 11–12 metų amžiaus. Skiepytis yra naudinga iki 26 metų, o kai kurie suaugusieji iki 45 metų taip pat gali gauti papildomą naudą – reikėtų dėl to pasitarti su gydytoju. Dauguma vyresnių asmenų jau būna susidūrę su virusu, tad vakcina nebetenka prasmės, tačiau kiekvienas atvejis individualus.
Ko tikėtis susirgus burnos ŽPV?
Daugumai žmonių burnos ŽPV išnyksta savaime. Jei atsiranda išaugų ar opų ant lūpų ar burnoje, gydytojas gali jas pašalinti. Itin svarbu reguliariai lankytis pas specialistus, nes ankstyvas pokyčių ir galimų komplikacijų atpažinimas užtikrina geresnę gydymo sėkmę. Jei išsivysto vėžys, susijęs su ŽPV, jis dažniau pasižymi palankesne eiga nei kiti šios srities navikai.
Kreipimasis į gydytojus
Kilus klausimų dėl ŽPV vakcinos ar įtarus burnos gleivinės pakitimus, opas, išaugas ar kitus neįprastus požymius, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Svarbu nelaukti – laiku suteikta pagalba leidžia sumažinti komplikacijų tikimybę.