Burnos vėžys – tai onkologinė liga, kuri vystosi burnos ertmėje. Nors pradžioje jos požymiai gali būti panašūs į įprastas burnos problemas, tokias kaip negyjančios žaizdelės ar baltos dėmės, pagrindinis skirtumas – šie pokyčiai ilgainiui neišnyksta. Laiku negydant burnos vėžys gali išpliti į kitas galvos ir kaklo vietas, o penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 63 procentus.
Kas dažniau susiduria su burnos vėžiu
Per gyvenimą burnos vėžys išsivysto vidutiniškai 11 iš 100 000 žmonių. Statistiškai liga dažniau nustatoma vyrams nei moterims. Taip pat tam tikrose etninėse grupėse rizika yra didesnė. Vis dėlto, burnos vėžiu gali susirgti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties.
Kurios burnos ertmės dalys pažeidžiamos
Burnos vėžys formuojasi burnos ertmėje – tai apima lūpas, dantenas, vidinę skruostų pusę, du trečdalius liežuvio priekyje, burnos dugną po liežuviu, kietąjį gomurį ir sritį už protinių dantų. Vėžiniai pakitimai gali plisti ir į ryklę ar kitas aplinkines sritis.
Kaip burnos vėžys vystosi ir kas jį sukelia
Pagrindinė burnos vėžio kilmė – burnos gleivinės plokščiojo epitelio ląstelės. Kai šių ląstelių genetinė medžiaga pakinta, jos pradeda nekontroliuojamai daugintis ir gali formuoti piktybinius darinį, kuris vėliau plinta burnos viduje ir už jos ribų.
Riziką didinantys veiksniai
- Tabako gaminių rūkymas ar vartojimas kitomis formomis – rūkalai, kramtomas tabakas, dūmtraukiai.
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas.
- Dažnas saulės poveikis neapsaugotoms lūpoms.
- Infekcija žmogaus papilomos virusu (ŽPV).
- Paveldimumas – giminėje buvę burnos vėžio atvejai.
Įdomu tai, kad kas ketvirtam burnos vėžį patyrusiam žmogui nėra žinomų tipinių rizikos veiksnių, tad liga gali išsivystyti ir nesant aiškios priežasties.
Burnos vėžio simptomai
Pradinės burnos vėžio apraiškos dažnai painiojamos su įprastomis burnos problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į nematomas ar negyjančias dėmeles, kurių negalima nugramdyti – jos gali būti net vėžį pranašaujantys požymiai.
- Baltos (leukoplakija), raudonos (eritroplakija) ar mišrios (eritroleukoplakija) dėmės burnoje, kurios užsitęsia.
- Skausmingi ar kraujuojantys negyjančios žaizdelės lūpose arba burnoje (daugiau kaip dvi savaites).
- Pakitę, nelygūs, šiurkštūs, pleiskanojantys ploteliai burnos gleivinėje, ant dantenų ar lūpų.
- Nepaaiškinamas burnos ar gerklės kraujavimas.
- Veido, kaklo, burnos skausmas, nutirpimas, jautrumas be aiškios priežasties.
- Pasunkėjęs kalbėjimas, rijimas, kramtymas, žandikaulio arba liežuvio judesių sutrikimai.
- Svorio kritimas nesilaikant dietos.
- Blogas burnos kvapas, ausies skausmas.
Diagnostika ir tyrimai
Gydytojai burnos vėžį dažnai pastebi įprastų odontologinių apžiūrų metu. Jei kyla įtarimų, gali būti taikomi papildomi tyrimai arba pacientas siunčiamas pas burnos, veido ir žandikaulių, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą.
- Fizinė burnos apžiūra: gydytojas nuodugniai apžiūri burnos gleivinę, apčiuopia galvą, kaklą ir veidą.
- „Teptuko“ biopsija: įtarti audiniai paimami specialiu šepetėliu, o ląstelės tiriamos laboratorijoje.
- Pjūvio biopsija: atliekamas nedidelis audinio pjūvis, norint išsamiau ištirti pažeidimą.
- Netiesioginė laringoskopija ar faringoskopija: naudojamas veidrodėlis ilgu kotu norint įvertinti liežuvio šaknį, gomurį, gerklas.
- Tiesioginė (lanksti) laringoskopija ir faringoskopija: taikomas endoskopas – lankstus vamzdelis su apšvietimu, leidžiantis apžiūrėti sunkiau matomas sritis.
Burnos vėžio stadijos
Vėžio stadija nustatoma pagal išplitimą. Tai padeda parinkti tinkamiausią gydymą ir prognozuoti ligos eigą. Stadijos apibrėžiamos pagal TNM sistemą: T – naviko dydis ir vieta, N – ar išplitęs į limfmazgius, M – ar yra atokios metastazės.
- Stadija T1: navikas iki 2 cm skersmens.
- Stadija T2: navikas didesnis nei 2 cm, bet mažesnis nei 4 cm.
- Stadija T3: auglys didesnis nei 4 cm.
Burnos vėžio gydymas
Gydymo planas parenkamas individualiai – atsižvelgiama į naviko tipą, išplitimą, paciento sveikatą ir amžių. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Chirurgija: pašalinamas pirminis navikas per burną ar pjūvį kakle. Galima liežuvio (glosktomija), žandikaulio (mandibulectomija) ar gomurio (maksilektomija) dalinis ar visiškas šalinimas. Atliekamos rekonstrukcijos, kai reikia atstatyti prarastas struktūras.
- Sarginių limfmazgių biopsija: tikrinama, ar navikas išplitęs į limfmazgius.
- Kaklo limfmazgių šalinimas (kaklo disekcija).
Priklausomai nuo situacijos, gydytojai gali derinti chirurgiją su papildomais gydymo būdais:
- Spindulinė terapija: naikinamos vėžinės ląstelės taikant didelės energijos spindulius.
- Taikinių terapija: specialūs vaistai atakuoja tik tam tikras vėžines ląsteles, tausodami sveiką audinį.
- Chemoterapija: vėžį naikinantys vaistai veikia tiek lokaliai, tiek visame organizme.
- Imunoterapija: skatina imuninę sistemą kovoti su vėžiu, dažnai naudojama pažengusiais atvejais.
Kaip sumažinti burnos vėžio riziką
- Atsisakykite ar bent sumažinkite tabako gaminių vartojimą.
- Vartokite alkoholį saikingai.
- Naudokite apsauginį lūpų balzamą su UV filtrais, saugokite lūpas nuo saulės.
- Pasiskiepykite nuo žmogaus papilomos viruso.
- Valgykite pilnavertį, subalansuotą maistą.
- Lankykitės pas odontologą reguliariai – 20–40 metų žmonėms patartina burnos vėžio patikra kas trejus metus, nuo 40 metų – kasmet.
Ankstyva savityra ir savikontrolė
Anksti pastebėjus burnos pokyčius galima sumažinti ligos progresavimo riziką. Rekomenduojama kas mėnesį atlikti savikontrolę:
- Apžiūrėkite ir apčiuopkite lūpas, priekinę dantenų dalį, gomurį.
- Iščiupinėkite kaklą ir žemiau apatinio žandikaulio – ar nėra mazgelių, patinimų.
- Naudodami gerą apšvietimą ir veidrodį atidžiai apžiūrėkite burnos vidų.
- Kilkite galvą ir pažiūrėkite į gomurį.
- Atsargiai patraukite skruostus ir stebėkite burnos gleivinę, dantenas.
- Iškiškite liežuvį, patikrinkite jo viršų, apačią, kraštus ir dugną po liežuviu.
Gyvenimas po gydymo
Baigus gydymą, atkūrimo laikotarpis kiekvienam gali būti skirtingas. Kai kuriems žmonėms užtenka pašalinti mažą darinį, kitiems prireikia sudėtingesnių operacijų ar rekonstrukcijų. Bet kokiu atveju svarbios reguliarios patikros pas gydytojus, specialisto ar odontologo konsultacijos.
Kada verta sunerimti
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei burnoje, lūpose ar gerklėje pastebite naujų, negyjančių žaizdelių arba nuolat pasikartojančių šiurkščių plotų, kurie nepraeina ilgiau kaip dvi savaites.
Klausimai gydytojui
- Kuo skiriasi burnos vėžiui būdingas priešvėžinis susirgimas nuo piktybinio naviko?
- Ar tai laikina būklė, ar ilgalaikė?
- Kodėl išsivystė ši liga?
- Kokių papildomų tyrimų reikės ir ką jie rodys?
- Koks geriausias gydymo kelias mano atveju?
- Kokie galimi alternatyvūs gydymo būdai?
- Ar prireikus operacijos bus atlikta rekonstrukcija?
- Ar verta kreiptis pas siaurą specialistą ir kaip tai bus kompensuojama?
- Kaip palengvinti ligos simptomus?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai padės gydymo ar sveikimo laikotarpiu?
