Kulkšnies skausmas gali ženkliai apriboti judėjimą ir paskatinti ieškoti gydytojo pagalbos. Nesvarbu, ar priežastis yra artritas, ar kita problema, nemalonūs pojūčiai kulkšnyje spinduliuoja vaikutį kasdienėje veikloje. Apsilankymo metu gydytojas atidžiai įvertina kulkšnies sąnarį – jungtį tarp blauzdikaulio ir pėdos.
Kada pasireiškia kulkšnies artritas
Artritas dažniausiai siejamas su kelių, klubų ar plaštakų sąnariais, tačiau uždegiminiai pakitimai gali paveikti ir kulkšnis. Šis sutrikimas dažnai išsivysto po buvusios traumos – pavyzdžiui, lūžio ar stipraus čiurnos išnirimo. Toks artritas vadinamas potrauminiu. Taip pat priežastimi gali būti reumatoidinis artritas, kuris sukelia uždegimą visame organizme ir neretai paveikia kulkšnis. Pirminė osteoartrito forma, atsirandanti dėl sąnario dėvėjimosi, kulkšnies srityje pasitaiko gerokai rečiau nei kituose sąnariuose.
Kulkšnies artritas neretai išsivysto praėjus ilgam laikui po traumos. Dirginimas, atsiradęs dėl kremzlės pažeidimo ir sąnario nestabilumo, pamažu veda prie degeneracinių pakitimų. Rentgeno nuotraukose pažeidimai dažniausiai tampa aiškiai matomi praėjus porai metų po traumos, o aštrus skausmas gali išsivystyti tik vėliau, net po dešimtmečių.
Pagrindiniai simptomai
- Skausmas (ypač priekinėje kulkšnies dalyje)
- Jautrumas liečiant
- Patinimas
- Sąstingis, judesių ribotumas
- Sunku laisvai judėti, vaikščiojimas tampa skausmingas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Daugeliu atvejų artritas kulkšnies srityje susijęs su anksčiau patirta trauma. Smarki patempimai ar išnirimai gali pažeisti sąnarinę kremzlę ir sukelti ilgalaikius pakitimus. Jei patirta žala sukelia nestabilumą, laikui bėgant ima ryškėti degeneraciniai pokyčiai. Gydytojas visuomet teiraujasi apie buvusias traumas, klausia, ar skausmas jaučiamas ir kitose kūno vietose – tai gali būti uždegiminio proceso požymis, kaip būdinga reumatoidiniam artritui. Kulkšnies skausmas einant nelygiu gruntu neretai rodo nestabilų sąnarį ar susilpnėjusius raiščius. Įtartinus požymius atskleidžia ir bato padų nusidėvėjimas.
Artrito nustatymas
Tiksliai diagnozei gydytojas paprastai pradeda nuo išsamaus pokalbio apie jūsų sveikatą, klausia apie buvusias traumas, infekcijas, šeimos ligas. Dažnai atliekami rentgenologiniai tyrimai ir klubo ultragarso (PoCUS) apžiūra, kuri padeda nustatyti uždegimo ar sausgyslių ir raiščių pažeidimus. Tyrimo metu vertinama sąnario padėtis ir tarpas tarp sąnarinių paviršių.
Eisenos vertinimas
Vertinant kulkšnies būklę, svarbus yra ir judėjimo tyrimas. Gydytojas stebi, kaip žingsniuojate: analizuoja žingsnio ilgį, greitį, ritmą. Kartais reikalingas testas ant bėgimo takelio, kai vaikščiojimo ar bėgimo metu analizuojama, kaip statomas pėdos kulnas, ar neatsiranda judesių ribotumo. Jei kulkšnis nevisiškai lenkiasi, judesys tampa gremėzdiškas – gali tekti kelti kulną anksčiau laiko arba nesąmoningai lenkti kelius. Taip pat vertinama, ar nėra pėdos pasisukimo anomalijų ir ar išlaikoma teisinga apatinės galūnės ašis.
Kulkšnies artrito gydymas
Kulkšnies artrito gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir individualių poreikių. Pirmiausia rekomenduojama sumažinti krūvį pakenktai sričiai – leisti pailsėti sąnariui, vengti ilgų pasivaikščiojimų ar veiklų, kurios stiprina skausmą. Itin tinkamos alternatyvos judėjimui – plaukimas ar važinėjimas dviračiu, nes šios veiklos neapkrauna kulkšnies. Kadangi kiekvienas žingsnis kulkšniui sukuria didelį krūvį – net iki penkių kūno svorių – perteklinio svorio mažinimas itin palengvina simptomus.
Gydymo planas gali apimti ir vaistus, slopinančius uždegimą bei malšinančius skausmą. Dažniausiai skiriami tokie vaistai kaip ibuprofenas ar naproksenas. Esant sudėtingesnėms artrito formoms, gali būti skiriami ligos eigą keičiantys vaistai. Papildomai, išoriškai naudojami priešuždegiminiai geliai, kremai ar purškalai gali padėti valdyti simptomus.
