Diabetikų odos dermopatija – tai viena dažniausių odos problemų, su kuriomis susiduria sergantieji diabetu tiek pirmo, tiek antro tipo. Ši būklė pasireiškia ant kojų, dažniausiai ant priekinės blauzdų dalies, bet kartais dėmelių gali atsirasti ir kitose vietose, pavyzdžiui, ant šlaunų ar rankų. Nors neretai jos atrodo kaip randai ar įdumbos odos vietos, šios dėmės yra iš esmės nepavojingos ir nesukelia nemalonių pojūčių.
- 1.Kas yra diabetinė dermopatija?
- 2.Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
- 3.Diabetinės dermopatijos simptomai
- 4.Kodėl išsivysto diabetinė dermopatija?
- 5.Kaip nustatoma diabetinė dermopatija?
- 6.Kaip gydoma diabetinė dermopatija?
- 7.Kaip prižiūrėti odą esant diabetinei dermopatijai?
- 8.Rizikos veiksniai
- 9.Kaip galima išvengti šios odos problemos?
- 10.Ligos eiga ir prognozė
- 11.Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Kas yra diabetinė dermopatija?
Ši odos būklė dažnai vadinama „blauzdų dėmelėmis“. Ant odos atsiranda rausvos, rusvos ar šviesiai rudos, apvalios ar ovalios dėmės, kurių dydis paprastai siekia nuo 1 iki 2,5 centimetrų. Dėmės gali būti šiek tiek įdubusios, šiurkštesnės ar net šiek tiek pleiskanojančios. Dažniausiai jos matomos ant abiejų kojų, bet vienoje iš jų dėmelių gali būti ir daugiau.
Svarbu žinoti, jog šios dėmės nesukelia niežulio, nedrėksta, neskauda ir neišplinta kitiems žmonėms. Neretai jos ilgainiui išlieka kelis mėnesius ar net metus ir gali pradėti priminti pigmentines senatvines dėmes.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
Diabetinė dermopatija pasitaiko daugeliui sergančiųjų diabetu. Ypač dažnai ji išsivysto tiems, kurie su cukriniu diabetu gyvena jau ilgą laiką, dažniausiai vyresniems nei 50 metų žmonėms, taip pat ją dažniau pastebi vyrai.
Diabetinės dermopatijos simptomai
Pagrindinis požymis – ant odos atsirandančios specifinės dėmės. Šios dėmės būna:
- Apvalios arba ovalios formos
- Rožinės, raudonos, rudos ar rusvos spalvos
- Šiek tiek įdubusios ar pleiskanojančios
- Pasirodo iš karto ant abiejų kojų ar abiejų rankų
Nors dėmės pastebimos išoriškai, jokių kitų simptomų dažnu atveju nėra. Dėmės dažniausiai išlieka ilgą laiką ir pamažu gali tapti panašios į senatvines dėmes.
Kodėl išsivysto diabetinė dermopatija?
Tiksli šios odos ligos priežastis dar nėra visiškai aiški. Dažniausiai manoma, kad dėmės susiformuoja dėl buvusio odos pažeidimo (sumušimo, nudegimo ar nušalimo), ypač tiems, kurie serga diabetine neuropatija – tai ilgalaikio padidėjusio cukraus kraujyje sukelti nervų pažeidimai.
Ši odos būklė dažniau atsiranda kartu su kitomis diabeto komplikacijomis, tokiomis kaip:
- Diabetinė nefropatija (inkstų pažeidimas)
- Diabetinė retinopatija (tinklainės pažeidimas akyse)
- Diabetinė neuropatija (nervų pažeidimas)
Kaip nustatoma diabetinė dermopatija?
Gydytojas apžiūri jūsų dėmes, įvertina jų dydį, spalvą, formą bei vietą. Paprastai diagnozei nustatyti pakanka pirminės apžiūros. Kartais, kad būtų galima atmesti kitas odos ligas, gydytojas gali paimti nedidelį odos mėginį (biopsiją).
Kaip gydoma diabetinė dermopatija?
Specifinio gydymo šiai odos būklei nėra, nes pačios dėmės nepavojingos ir jokiu būdu nesukelia sveikatos sutrikimų. Visgi, norint pagerinti savijautą ar estetinius pojūčius, galima naudoti drėkinamuosius kremus ar makiažą, kad sumažėtų dėmių matomumas.
Mokslininkai kol kas neturi aiškių duomenų, ar griežtesnis cukrinio diabeto valdymas padeda greičiau išnykti šioms dėmėms. Tačiau svarbiausia ir toliau tinkamai rūpintis savo cukraus rodikliais, kad būtų išvengta kitų diabeto komplikacijų.
Kaip prižiūrėti odą esant diabetinei dermopatijai?
Nors dėmės savaime nepraeina, yra keletas patarimų, kaip prižiūrėti savo odą:
- Naudokite minkštinamąsias priemones, kurios padės išlaikyti odą elastingą.
- Dėmes, jei jos kelia nepasitenkinimą, galima maskuoti makiažu.
- Nesikasykite ir nespauskite dėmių.
Labai svarbu toliau tinkamai valdyti diabetą ir reguliariai tikrintis pas gydytoją, taip užtikrinsite, kad laikui bėgant neprasidėtų rimtesnės diabeto komplikacijos.
Rizikos veiksniai
Diabetinės dermopatijos atsiradimą lemia keli veiksniai:
- Diabeto diagnozė – tiek 1, tiek 2 tipo diabetas padidina riziką.
- Ligos trukmė – kuo ilgiau sergate diabetu, tuo didesnė dėmių atsiradimo tikimybė.
- Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės dažniau pastebi dermopatiją.
- Lytis – vyrai serga dažniau nei moterys.
- Lėtinis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija) ir su tuo susijusios komplikacijos (pavyzdžiui, nervų, inkstų ar akių pažeidimas).
Kaip galima išvengti šios odos problemos?
Visų atvejų išvengti neįmanoma, tačiau pagrindinė profilaktinė priemonė – gerai kontroliuojamas cukrinis diabetas. Tad naudinga:
- Nuolat sekti cukraus kiekį kraujyje tiek prieš, tiek po valgio, bei prieš miegą.
- Vaistus ar insuliną vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
- Reguliariai lankytis pas gydytoją, kad jūsų gydymo planas būtų tikslus ir individualus.
- Rinktis fizinį aktyvumą, nes jis padidina organizmo jautrumą insulinui ir lengvina cukraus valdymą.
- Valgyti subalansuotą, mitybos specialistų rekomenduotą maistą.
- Kilus sunkumams, kreiptis pagalbos į gydytojus ar artimuosius.
Be to, jei daug sportuojate ar užsiimate veikla, kurioje lengva susižaloti blauzdas, verta dėvėti apsaugas arba storesnes kojines – jos gali apsaugoti odą nuo papildomų pažeidimų.
Ligos eiga ir prognozė
Pati diabetinė dermopatija sveikatai pavojaus nekelia, tačiau jos atsiradimas gali būti signalas apie galimas sunkesnes diabeto komplikacijas – pavyzdžiui, nervų, inkstų ar tinklainės pažeidimus. Dažnai dėmės laikosi vienus ar dvejus metus, tačiau gali išlikti ir ilgiau, o joms išnykus, naujos dėmės gali pasirodyti kitose vietose.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Pamatę naujų rudų ar rausvų apvalių dėmių, ypač jei iki tol neturėjote cukrinio diabeto diagnozės, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju. Šios dėmės neretai būna pirmasis diabeto požymis.
Jeigu jums jau diagnozuotas diabetas ir pastebite šias odos dėmeles, taip pat pasirodykite gydytojui. Tai gali reikšti, kad atsirado kitų su diabetu susijusių komplikacijų, todėl jūsų būklė gali reikalauti papildomų tyrimų.
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bet kokius ryškius odos pokyčius ar spalvos pasikeitimus – pokyčiai gali byloti apie rimtesnes sveikatos problemas.
