Dubens uždegiminė liga (DUL) – tai moters lytinių organų infekcija, kuri paveikia gimdą, kiaušintakius arba kiaušides. Dažniausiai šios ligos simptomai – tai apatinės pilvo dalies ar dubens skausmas, pakitęs arba gausesnis makšties išskyrų kiekis bei diskomfortas lytinių santykių metu.
Kas yra dubens uždegiminė liga?
Dubens uždegiminė liga – rimta moterų reprodukcinės sistemos infekcija. Ją sukelia bakterijos, paprastai išplitusios iš makšties į gimdą, kiaušintakius ar kiaušides. Dažniausiai šios bakterijos patenka per neapsaugotus lytinius santykius, ypač jei infekcija kyla dėl negydomų lytiškai plintančių ligų, tokių kaip chlamidiozė ar gonorėja. Tačiau kai kuriais atvejais DUL gali sukelti ir makštyje įprastai randamos bakterijos.
Kaip dažnai pasitaiko dubens uždegiminė liga?
Kiekvienais metais daug moterų susiduria su dubens uždegimine liga. Dažniausiai DUL diagnozuojama 15–25 metų amžiaus moterims, o ilgalaikės pasekmės – nevaisingumas ar lėtiniai skausmai – taip pat nėra retos, ypač nesigydant laiku.
Kaip užsikrečiama dubens uždegimine liga?
Pagrindinis DUL perdavimo būdas – neapsaugoti lytiniai santykiai. Bakterijos gali lengvai patekti į gilesnius reprodukcinius organus ir juos užkrėsti. Retesniais atvejais infekcija gali išplisti po gimdymo, persileidimo, po tam tikrų ginekologinių operacijų ar įstačius gimdos spiralę – ypač pirmosiomis savaitėmis po jos įdėjimo.
Dubens uždegiminės ligos simptomai
- Skausmas ar jautrumas apatinėje pilvo dalyje arba dubenyje – dažniausias simptomas.
- Pakitęs, dažnai gelsvas ar žalsvas, nemalonaus kvapo makšties išskyrų pobūdis.
- Karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Pykinimas, vėmimas.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Deginimo jausmas šlapinantis.
- Nereguliarus kraujavimas ar spazmai tarp menstruacijų.
Ne visos užsikrėtusios moterys iš karto pastebi simptomus – kai kuriems jie būna labai lengvi arba visai nejuntami. Vis dėlto kai kuriais atvejais liga prasideda staiga ir ženkliai pablogėja savijauta.
Kur jaučiamas DUL sukeliamas skausmas?
Dul sukeliamas skausmas įprastai apima apatinę pilvo ar dubens sritį. Dažnai skausmas tampa intensyvesnis giliosios penetracijos metu lytinių santykių metu.
Kas sukelia dubens uždegiminę ligą?
Ligos sukėlėjos – bakterijos, kurios iš makšties per gimdos kaklelį patenka į gilesnius moters lytinius organus. Dažniausiai DUL sukelia tokios lytiškai plintančios infekcijos kaip chlamidiozė ir gonorėja – jos sudaro net iki 90 % visų dubens uždegiminės ligos atvejų. Rečiau priežastimi tampa bakterijos, įprastai gyvenančios moters makštyje, ypač po gimdymo, persileidimo, chirurginių intervencijų ar įvedus gimdos spiralę.
Per kiek laiko pasireiškia simptomai?
Simptomai gali išryškėti per kelias dienas ar net savaites po to, kai užsikrečiama, dažniausiai – jei infekcijos šaltinis yra chlamidiozė ar gonorėja. Jei DUL sukelia kitos bakterijos, liga kartais vystosi ilgiau, kartais net kelis mėnesius.
Ar dusavimas gali lemti DUL?
Yra pastebėta, kad dažnas makšties plovimas (dusavimas) gali padidinti bakterinės vaginozės riziką – pastaroji, savo ruožtu, gali paskatinti DUL išsivystymą. Visgi aiškus ryšys tarp dusavimo ir dubens uždegiminės ligos nėra nustatytas, todėl dauguma specialistų nerekomenduoja šios praktikos.
Ar dubens uždegiminė liga yra užkrečiama?
Taip, ši liga dažniausiai plinta per tiesioginį lytinį kontaktą.
Rizikos veiksniai
- Lytiškai plintanti infekcija (ypač chlamidiozė arba gonorėja).
- Daug lytinių partnerių ar partneris, keitęs daug partnerei.
- Anksčiau buvusi dubens uždegiminė liga.
- Lytinis aktyvumas iki 25 metų amžiaus.
- Pereinantys operacijos ar sterilizacijos metodai (tubal ligacija, kitokia dubens chirurgija).
Dubens uždegiminės ligos komplikacijos
- Lėtinis dubens skausmas – ilgą laiką trunkantis dubens srityje jaučiamas skausmas. Jis gali pasireikšti net kas penktai moteriai po DUL.
- Negimdinis nėštumas – randėjimas kiaušintakiuose gali trukdyti apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą.
- Nevaisingumas – maždaug kas dešimta moteris po DUL praranda galimybę pastoti.
- Tubo-kiaušidinis abscesas – pūlių sankaupa dubens srityje, dėl kurios būklė gali itin pablogėti.
Kaip nustatoma dubens uždegiminė liga?
Pajutus DUL simptomus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų. Vieno specifinio testo, kuris patvirtintų dubens uždegiminės ligos diagnozę, nėra. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis šiais duomenimis:
- Medicininės istorijos peržiūra: apžvelgiami bendros sveikatos, lytinio gyvenimo įpročių ir pasireiškiančių simptomų duomenys.
- Ginekologinis tyrimas: vertinami lytiniai organai, ieškoma skausmingų, uždegiminių vietų ar pūlingų sankaupų.
- Makšties išskyrų pasėlis: tyrimas padeda nustatyti konkrečias bakterijas.
Prireikus gali būti atlikta:
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimas (kartu atmetant šlapimo takų infekciją, kuri gali sukelti panašius simptomus).
- Ultragarsinis tyrimas – vizualiai įvertinti vidaus lytinius organus.
- Lytiškai plintančių infekcijų testai.
- Endometriumo biopsija – mažytės gimdos gleivinės dalies paėmimas ir tyrimas.
- Laparoskopija – per nedidelius pjūvius į pilvo ertmę įvedamas optinis prietaisas detaliau apžiūrėti organus.
Gydymas ir pagalba
Dažniausiai skiriamas antibiotikų kursas, kuris trunka apie 14 dienų. Svarbu išgerti visus paskirtus vaistus, net jei simptomai sumažėjo anksčiau nei baigėsi gydymo kursas. Gydytojas gali rekomenduoti pakartotinai apsilankyti po kelių dienų nuo gydymo pradžios, kad įsitikintų, jog vaistai padeda.
Kartais daliai moterų simptomai nepraeina išgėrus antibiotikus geriant, todėl prireikia gydymo ligoninėje – tuomet vaistai leidžiami į veną. Taip pat į veną antibiotikai skiriami nėštumo metu, stiprios infekcijos atveju ar radus abscesą (pūlių sankaupą) kiaušintakyje ar kiaušidėje.
Kol tęsiate gydymą, būtina visiškai susilaikyti nuo lytinių santykių. Vėliau, atnaujinus lytinį gyvenimą, būtina naudoti prezervatyvus, kad vėl neužsikrėstumėte ar neplatintumėte infekcijos.
Ar reikia operacijos?
Nors chirurginis gydymas skiriamas retai, jis gali būti būtinas, jei antibiotikai nepadeda arba jei atsiranda pūlio sankaupų, kurių nepavyksta išgydyti vaistais.
Ar partneriui reikia gydymo?
Lytinis partneris taip pat turėtų būti gydomas, kitaip kyla rizika, kad, atnaujinant lytinius santykius, liga pasikartos.
Dubens uždegiminės ligos prevencija
- Ribokite lytinių partnerių skaičių – kuo daugiau partnerių, tuo didesnė rizika susirgti DUL.
- Naudokite barjerinius kontracepcijos metodus (prezervatyvus, diafragmas), o esant poreikiui, galima kombinuoti su spermicide – net jei vartojate kontraceptines tabletes.
- Nedelsiant gydykite bet kokius įtartinus simptomus – pastebėjus neįprastas makšties išskyras, dubens skausmą ar kraujavimą tarp menstruacijų, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
- Reguliariai lankykitės pas ginekologą – profilaktinių patikrų metu dažnai pavyksta laiku užkirsti kelią uždegimams ir infekcijoms.
- Venkite makšties dusavimo – tai mažina pavojų, kad bakterijos išplis giliau į lytinius organus.
Kaip dar galima sumažinti riziką?
Būnant lytiškai aktyviai, verta reguliariai atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų (ypač chlamidiozės ir gonorėjos). Prieš pradedant santykius su nauju partneriu, abiem verta išsitirti dėl LLI.
Prognozė ir pasekmės
Laiku pradėjus gydymą, antibiotikai veiksmingai gydo dubens uždegiminę ligą. Visgi ankstesnės infekcijos padarytos žalos atstatyti neįmanoma, todėl svarbu neatidėlioti gydymo. Uždelstas gydymas didina ilgalaikių komplikacijų, pavyzdžiui, nevaisingumo, tikimybę.
Ar DUL turi įtakos vaisingumui?
Taip, randai kiaušintakiuose po uždegimo gali sutrikdyti kiaušinėlio kelionę iš kiaušidės į gimdą, todėl apvaisinimas tampa sunkesnis. Tyrimai rodo, kad po DUL kas aštunta moteris susiduria su sunkumais pastojant, o iki dešimtadalio moterų išsivysto nevaisingumas. Kiekvienas pakartotinis susirgimas DUL padidina šią riziką.
Ar galima vėl susirgti dubens uždegimine liga?
Taip, persirgus DUL, organizmas neįgyja apsaugos – galima susirgti ir vėl.
Kada galima atnaujinti lytinį gyvenimą?
Rekomenduojama palaukti bent savaitę po to, kai jūs ir jūsų partneris baigėte antibiotikų kursą. Tai padės išvengti pakartotinės infekcijos.
Ar moterys, turinčios santykių su moterimis, gali užsikrėsti DUL?
Taip, nes ligą sukeliančios bakterijos gali būti perduodamos ne tik per lytinius santykius su vyrais, bet ir naudojant įvairius sekso žaisliukus, taip pat kontakto su moters lytiniais organais metu.
Kaip rūpintis savimi susirgus DUL?
- Vartokite visus paskirtus vaistus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
- Pasitikrinkite pas gydytoją po keleto dienų nuo gydymo pradžios – svarbu įsitikinti, kad gydymas veiksmingas.
- Naudokite prezervatyvus ar burnos apsaugas kiekvieno lytinio akto metu.
- Savaitę po gydymo su partneriu susilaikykite nuo lytinių santykių.
- Nevykdykite makšties dusavimo, kad neišplatintumėte bakterijų giliau į lytinius organus.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
- Jei stipriai skauda apatinį pilvą.
- Jei makšties išskyros pasižymi nemaloniu kvapu arba neįprasta spalva.
- Jei kamuoja stiprus vėmimas ar aukšta temperatūra.
Ką svarbu aptarti su gydytoju diagnozavus DUL?
- Kokio gydymo reikės ir ar reikėtų jį kartoti?
- Ar ši liga gali paveikti vaisingumą?
- Galimos dubens uždegiminės ligos komplikacijos.
- Kada galima atnaujinti lytinį gyvenimą?
- Ką daryti, kad šios ligos būtų galima išvengti ateityje?
Ar galima susirgti DUL be LPI?
Nors dažniausiai dubens uždegiminę ligą sukelia lytiškai plintančios bakterijos, kartais ligą lemia natūralios makšties bakterijos, ypač esant rizikos veiksnių ar neteisingos higienos.
Ar dubens uždegiminė liga iš tiesų rimta?
Dubens uždegiminė liga – rimta ginekologinė problema, todėl ankstyva diagnozė ir laiku pradėtas gydymas itin svarbūs, kad būtų išvengta ilgalaikių bėdų, tokių kaip nevaisingumas ar nuolatiniai skausmai.
