Šakota (į dvi dalis pasidalijusi) uvula – tai anatominis ypatumas, kai gomurio liežuvėlis burnos gale atrodo tarsi perskeltas ar „šakotas“. Medicinoje jis dar vadinamas plyšiniu gomurio liežuvėliu. Gomurio liežuvėlis yra nedidelis minkštas audinio „lašiukas“, kabantis ryklės pradžioje, užpakalinėje burnos dalyje, netoli tonzilių.
Gomurio liežuvėlis priklauso minkštajam gomuriui – tai raumeninė (ne kieta, kaulinė) viršutinės burnos dalies sritis. Pagal dabartines medicinos žinias, ši struktūra atlieka kelias funkcijas, tačiau svarbiausios yra dvi:
- padeda minkštajam gomuriui sandariai užsidaryti valgant ir geriant, kad maistas ar skysčiai nepatektų į nosies ertmę;
- prisideda prie taisyklingo garsų formavimo, nes minkštasis gomurys turi pakilti ir priglusti prie ryklės sienelės, kad kalbant oras neišeitų per nosį.
Kai uvula yra šakota, minkštojo gomurio judesiai kai kuriems žmonėms gali būti mažiau efektyvūs. Dėl to daliai asmenų gali kilti sunkumų valgant, geriant ar kalbant, ypač jei perskilimas yra ryškus (gilesnis).
Kaip atpažįstama
Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems šakota uvula dažniausiai pastebima paprastos apžiūros metu – ją galima matyti prasižiojus. Naujagimiams tai ne visada akivaizdu, nes gomurio struktūros po gimimo dar vystosi.
Klinikinėje praktikoje įtarimas gali kilti, jei kūdikis dažnai atpila per nosį – tai gali reikšti, kad minkštasis gomurys ne visuomet pakankamai sandariai užsidaro maitinimo metu.
Kitas galimas požymis – ryškiai „nosinis“ kalbėjimas, kai balsas skamba lyg oras nuolat išeitų per nosį. Taip gali nutikti, jei minkštasis gomurys kalbant nepakankamai pakyla ir neužtikrina oro srauto nukreipimo per burną.
Kartais minimos ir pasikartojančios ausų infekcijos, tačiau medicinos praktikoje ši sąsaja vertinama atsargiai – ji nėra laikoma tvirta, todėl šiam ryšiui patvirtinti paprastai reikėtų daugiau duomenų.
Kodėl taip atsitinka
Šakota uvula neretai laikoma lengviausia gomurio plyšio forma. Gomurio plyšys – gana dažnas įgimtas vystymosi ypatumas, kai burnos gomuryje susidaro nesandarumas (plyšys). Šakota uvula nustatoma maždaug 2 % žmonių. Pastebima, kad kai kuriose populiacijose ji aptinkama dažniau, taip pat nurodoma, kad vyrams pasitaiko dažniau nei moterims.
Priežastys gali būti įvairios. Pagal dabartines medicinos žinias, įtakos gali turėti paveldimumas ir genetiniai veiksniai. Taip pat aptariami aplinkos veiksniai, kurie didina gomurio plyšio riziką nėštumo metu, pavyzdžiui, rūkymas, tam tikri vaistai ar blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas.
Galimos sąsajos ir komplikacijos
Daugelis žmonių, turinčių šakotą uvulą, nejaučia jokių nusiskundimų ir gyvena įprastą gyvenimą. Vis dėlto kai kuriais atvejais šis požymis gali būti susijęs su kitomis būklėmis.
Paslėptas gomurio plyšys
Šakota uvula kartais gali būti signalas apie vadinamąjį pogleivinį (paslėptą) gomurio plyšį. Tokiu atveju virš plyšio būna plona gleivinės „danga“, todėl apžiūros metu defektas gali būti sunkiau pastebimas. Tačiau funkciniu požiūriu jis gali lemti panašias problemas kaip ir aiškiai matomas gomurio plyšys – sunkesnį maitinimąsi ar kalbos ypatumus.
Moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių, turinčių pogleivinį gomurio plyšį, taip pat nustatoma šakota uvula. Gydymo poreikis paprastai vertinamas pagal simptomus – jei kalba ir maitinimasis nesutrikę, aktyvaus gydymo gali neprireikti.
Retos genetinės būklės
Rečiau šakota uvula aptinkama kartu su tam tikrais retais genetiniais jungiamojo audinio sutrikimais. Kai kurios iš šių būklių gali būti susijusios su širdies ir kraujagyslių problemomis, įskaitant arterijų sienelių silpnėjimą ir išsiplėtimą (aneurizmas). Tokiais atvejais svarbi gydytojo konsultacija ir tikslinis ištyrimas, nes rizikos gali būti susijusios ne vien su burnos anatomija.
Gydymo galimybės
Jeigu šakota uvula nesukelia jokių nusiskundimų, gydymas dažniausiai nereikalingas. Jei pasireiškia kalbos ar maitinimosi sunkumai, medicinos praktikoje dažnai rekomenduojama:
- kalbos terapija (dirbant su specialistais, padedančiais formuoti aiškesnę tartį ir mažinti nosinį atspalvį);
- maitinimo/rijimo įgūdžių korekcija, ypač mažiems vaikams, kai pastebimas atpylimas per nosį ar kiti maitinimo sunkumai.
Kai kuriais atvejais, jei simptomai ryškūs (pavyzdžiui, labai nosinis kalbėjimas ar reikšmingi maitinimosi sutrikimai) arba nustatomas pogleivinis gomurio plyšys, gali būti svarstoma chirurginė korekcija. Dažniausiai tokią būklę įvertina ir gydymo taktiką parenka ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas.
Prognozė
Šakota uvula pasitaiko maždaug 1 iš 76 žmonių. Daugeliu atvejų tai nepavojingas anatominis variantas, nesukeliantis sveikatos problemų. Jei vis dėlto atsiranda kalbos ar maitinimosi sunkumų, dažniausiai galima padėti taikant terapijas, o prireikus – ir chirurginį gydymą, atsižvelgiant į individualią situaciją.
