Ektopinės širdies dūzgių epizodai – tai širdies ritmo sutrikimai, kai širdis susitraukia per anksti arba jaučiamas praleistas tvinksnis. Šis reiškinys gali pasireikšti kaip staigus širdies plakimo pagreitėjimas, flutteris ar net pojūtis, kad širdis sustojo vos akimirkai.
Kokie yra ektopinio širdies ritmo tipai
Dažniausiai pasitaiko dvi pagrindinės tokių aritmijų rūšys:
- Prieširdžių priešlaikinis susitraukimas (PAC) – nenormalus impulsas kyla širdies viršutinėje dalyje, prieširdžiuose. Toks reiškinys dar vadinamas prieširdžių priešlaikiniu dūžiu.
- Skilvelių priešlaikinis susitraukimas (PVC) – nenormalūs impulsai kyla širdies apatinėje dalyje, skilveliuose. Kitaip dar vadinamas skilvelių priešlaikiniu dūžiu.
Kam gali pasireikšti ektopinis širdies susitraukimas
Toks širdies sutrikimas dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasitaikyti bet kokio amžiaus asmenims, įskaitant vaikus (vaikams dažniausiai diagnozuojamas PAC).
- Padidėjusi rizika stebima, jei šeimoje jau buvo fiksuota šis sutrikimas.
- Susirgimas dažnesnis žmonėms su įgimtomis ar įgytomis širdies ydomis, vožtuvų patologijomis.
- Rizika padidėja po buvusio infarkto.
Kaip dažnai pasitaiko ektopinis širdies dūžis
Ektopinės širdies dūžio formos ir širdies plakimo pojūčiai yra labai paplitę. Daugybė žmonių bent kartą gyvenime jaučia, kaip širdis „praleidžia“ ar „užbėga už akių“, tačiau dažnai tų pojūčių net nesuvokia.
Ektopinio širdies susitraukimo priežastys
Tokie širdies sutrikimai neretai kyla dėl kasdienių veiksnių. Dažniausios priežastys apima:
- Kofeino, alkoholio vartojimą ar riebaus, saldaus, daug angliavandenių turinčio maisto. Neretas jaučia nemalonius plakimus po valgio.
- Didelį emocinį stresą ar nerimą.
- Skysčių trūkumą organizme (dehidrataciją).
- Narkotikų vartojimą, taip pat kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, nosies dekongestantus su pseudoefedrinu.
- Viršsvorį ar nutukimą – tai didina riziką širdžiai plakti netaisyklingai.
- Moters kūno hormoniniai pokyčiai (menopauzės metu ar nėštumo laikotarpiu). Nėštumo metu širdies plakimo sutrikimai – dažni ir dažniausiai nekenksmingi.
- Rūkymą.
Rečiau ektopinis širdies dūžis būna susijęs su kitomis sveikatos problemomis:
- Ritmų sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas ar padažnėjęs širdies plakimas.
- Širdies ligos, išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas.
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL.
- Struktūriniai širdies pokyčiai.
Ektopinio širdies susitraukimo simptomai
Dalis žmonių jokių simptomų nejaučia, o kiti stipriau pastebi pokyčius naktį, atsigulus ar bandant užmigti. Gali pasireikšti šie pojūčiai:
- Jausmas, tarsi širdis plaka papildomai, praleidžia vieną tvinksnių ar trumpam sustoja.
- Nereguliarus širdies ritmas – tempas svyruoja nuo greito iki lėto.
- Plakimo bumsėjimas ar drebėjimas krūtinėje.
- Širdies plakimo padažnėjimas (tachikardija).
Kaip nustatomas ektopinis širdies dūžis
Diagnozės metu gydytojas atidžiai klausinėja apie patiriamus simptomus ir klausosi širdies tono. Atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas – tai trumpa, maždaug 15 minučių trukmės procedūra, kurios metu prie odos pritvirtinami specialūs jutikliai fiksuoja širdies elektrinius impulsus.
Kartais įprastinio EKG gali neužtekti, tuomet skiriamas specialus mobilus aparatas – Holterio monitorius. Jis nešiojamas nuolat nuo dviejų dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo sutrikimų dažnio, ir leidžia užregistruoti visus nereguliarius plakimus jūsų įprastos veiklos metu.
Ektopinio širdies ritmo gydymas
Daugeliu atvejų gydymo nereikia, nes tiek PVC, tiek PAC būna trumpalaikiai ir nekelia grėsmės. Svarbu pakoreguoti gyvenimo būdą: sumažinti kofeino ir alkoholio kiekį, vengti streso, išbandyti atsipalaidavimo metodikas kaip meditacija ar joga.
Jei ektopinis širdies plakimas kartojasi dažnai ar pradeda trikdyti kasdienybę, gydytojas gali pasiūlyti vaistus – pavyzdžiui, beta adrenoblokatorius. Jie lėtina ir reguliuoja širdies ritmą.
Kai ritmo sutrikimus lemia kita sveikatos problema, gydomas pagrindinis sutrikimas – specifiniai vaistai ar kitos priemonės parenkamos pagal priežastį.
Kaip mažinti ektopinio širdies susitraukimo riziką
Nors visiškai išvengti šio ritmo sutrikimo gali būti neįmanoma, tačiau šie įpročiai sumažina riziką:
- Nevartokite kofeino, alkoholio ir nenaudokite peršalimo vaistų, galinčių pagreitinti širdies darbą.
- Laikykitės normalaus kūno svorio.
- Valdykite stresą ir laikykitės sveikos psichinės būklės.
- Nepamirškite gerti pakankamai skysčių.
- Rūkantys turėtų pasitarti su gydytoju dėl rūkymo metimo plano.
Ligos prognozė ir gyvenimo kokybė
Daugumai žmonių nereguliarūs širdies plakimo epizodai nekelia pavojaus ir gydymo nereikalauja, ypač jei pasikartoja retai. Dažnai užtenka koreguoti mitybą ar įpročius, kad simptomai sumažėtų ar visai išnyktų. Jei šie ritmo pokyčiai trukdo kasdieniame gyvenime, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Tiems, kuriems diagnozuotos širdies struktūros problemos ar kiti sveikatos sutrikimai, prognozė priklauso nuo ligos pobūdžio. Jei turite širdies ydų, egzistuoja didesnė gyvybei pavojingų komplikacijų rizika, pavyzdžiui, skilvelinės tachikardijos.
Kada reikia kreiptis į gydytoją
Susirūvinimą dėl širdies plakimo ar ritmo pokyčių reikėtų aptarti su gydytoju, kad būtų atmestas rimtesnių sveikatos problemų pavojus.
- Kvėpavimo pasunkėjimas ar dusulys.
- Nuolatiniai širdies plakimo pojūčiai.
- Diskomfortas, spaudimas ar skausmas krūtinėje.
- Svaigulys ar sumišimas.
- Nualpimas ar sąmonės praradimas.
- Netikėtas silpnumas ar staigus nuovargis.
- Patinimas – ypač kojų, čiurnų ar pėdų srityje.
Reguliarūs apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose yra itin svarbūs, jei sergate širdies ar plaučių ligomis ar jau esate patyrę kitų ritmo sutrikimų.
