Entomofobija – tai stipri, dažnai nekontroliuojama vabzdžių baimė, iš esmės paveikianti kasdienybę. Žmonės, susiduriantys su šia fobija, ne tik jaučia nerimą, kai pamato ar net pagalvoja apie vabzdžius, bet ir sąmoningai vengia veiklų lauke, švenčių ar net išėjimo iš namų. Kai kurie žmonės taip siekia išvengti galimos akistatos su vabzdžiais, kad nustoja lankytis viešose vietose ar bendrauti su draugais.
Entomofobijos pavadinimai
Be termino „entomofobija“, ši baimė gali būti vadinama akarofobija arba insektfobija.
Kas yra fobijos?
Fobijos priskiriamos nerimo sutrikimams. Jas apibūdina perdėta, nuolatinė ir stipri baimė konkretaus objekto ar situacijos, kuri realiame gyvenime vargu ar galėtų sukelti tokį pavojų. Nors fobijų rūšių skaičiuojama šimtai, entomofobija yra viena iš labiausiai atpažįstamų – šiuo atveju baimę sukelia būtent vabzdžiai.
Ar dažnai pasitaiko entomofobija?
Tiksliai nustatyti, kiek žmonių kenčia nuo šios fobijos, sudėtinga, nes daugelis slepia savo baimes ar net nesuvokia jų kaip sutrikimo. Tačiau nerimo sutrikimų tyrimai rodo, jog specifinės fobijos gyvenime pasireiškia maždaug kas dešimtai suaugusiųjų ir kas penktam paaugliui.
Kokios situacijos sukelia entomofobiją?
Žmonės, turintys vabzdžių baimę, dažnai nerimauja dėl:
- Galimybės būti įgeltam ar įkandamam vabzdžio, pavyzdžiui, bitės, širšės ar erkės.
- Vabzdžių sutikimo namuose, gamtoje, žiūrint televiziją ar internete.
- Ligos perdavimo nuo vabzdžių, tokių kaip uodai ar musės.
- Galimos invazijos namuose ar net savo kūne.
- Net vizualinių vabzdžių atvaizdų ekranuose, knygose ar spaudoje.
Rizikos veiksniai
Didesnė entomofobijos rizika būdinga tiems, kurie jau turi kitų fobijų, nerimo ar panikos sutrikimų, taip pat piktnaudžiauja medžiagomis. Jei artimoje šeimoje yra sirgusių fobijomis, tikimybė išsivystyti šiai baimei taip pat didėja, ypač kai egzistuoja tam tikri genetiniai polinkiai ar stebima „modeliavimo“ įtaka: matant, kaip vabzdžių bijo kitas žmogus ar girdint istorijas apie vabzdžių keliamas grėsmes, ši baimė gali išsivystyti ir patiems.
Kitos susijusios fobijos
- Apifobija arba melisofobija – bičių baimė
- Arachnofobija – vorų baimė
- Vermifobija – kirmėlių baimė
- Katsaridofobija – tarakonų baimė
- Mirmekofobija – skruzdėlių baimė
- Pteronarkofobija – musių baimė
- Spheksfobija – širšių baimė
Entomofobijos priežastys
- Trauminiai išgyvenimai praeityje: Dažnai entomofobija išsivysto po nemalonių susidūrimų, pavyzdžiui, stiprios alerginės reakcijos į vabzdžio įgėlimą.
- Aplinkos dirgikliai: Lėtinės odos problemos, sukeltos žiedadulkių ar pelėsio, kartais klaidingai priskiriamos vabzdžių poveikiui.
- Genetinė polinkis ir šeimos istorija: Jei šeimoje būta kitų panašių sutrikimų, tikimybė patirti entomofobiją didėja.
- Modeliavimas: Stebint ar girdint apie kitų baimes vabzdžiams formuojasi ir asmeninė baimė.
Ką įvardyti kaip entomofobijos dirgiklius?
- Vabzdžių pastebėjimas viešose erdvėse: parkuose, žaidimų aikštelėse, šaligatviuose.
- Vabzdžiai namuose, pas draugus ar pažįstamus.
- Vabzdžių vaizdai televizijoje, internete, spaudoje ar knygose.
- Buvimas lauke, einant iki automobilio ar vaikštant gamtoje.
Entomofobijos simptomai
Pagrindinis šio sutrikimo simptomas – stiprus nerimas ar panika pamąsčius apie vabzdžius arba juos pamačius. Kiti požymiai gali būti:
- Nenutrūkstamas galvojimas, kaip išvengti vabzdžių ar vietų, kur jų gali būti.
- Vengimas parkų, miškų ar kitų potencialiai pavojingų erdvių.
Šalia psichologinių pasireiškimų gali atsirasti ir fizinių simptomų:
- Šaltkrėtis
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Perteklinis prakaitavimas
- Širdies plakimo padažnėjimas
- Pykinimas
- Dusulys
- Drebėjimas
- Skrandžio skausmai ar virškinimo sutrikimai
- Intensyvus niežėjimas ar „ropojimo po oda“ jausmas
Diagnozavimo eiga
Jei vabzdžių baimė neleidžia pilnavertiškai gyventi, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, pavyzdžiui, psichologą. Specifinės fobijos diagnozuojamos įvertinus simptomus ir gyvenimo kokybės pokyčius. Svarbu atkreipti dėmesį, ar baimė:
- Pasirodo susidūrus ar pagalvojus apie vabzdžius
- Verčia vengti tam tikros veiklos, pavyzdžiui, žygių gamtoje
- Riboja socialinį gyvenimą
- Lemiamai paveikia gyvenimo džiaugsmą ir aktyvumą
- Trunka bent šešis mėnesius be pertraukų
- Iššaukia baimės ir nerimo simptomus, neatitinkančius tikrosios grėsmės masto
Entomofobijos gydymas
Pagrindinės priemonės
Vienas veiksmingiausių būdų įveikti šią fobiją – ekspozicijos terapija. Tai psichoterapijos metodas, kurio metu, padedamas specialisto, žmogus palaipsniui susiduria su baimės objektu: pradžioje kalbama apie vabzdžius, vėliau žiūrima nuotraukos ar vaizdo įrašai, galiausiai lankomasi vietose, kur jų galima sutikti. Terapijos metu mokomasi kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikų, kurios padeda suvaldyti nerimo apraiškas.
Kiti pagalbos būdai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda pakeisti mąstymo modelius ir reakcijas į situacijas, iššaukiančias baimę. Dažnai taikoma kartu su ekspozicijos metodais.
- Hipnoterapija: Specialistas padeda atpalaiduoti kūną ir koncentruoti dėmesį, ieškant pagrindinių baimės priežasčių ir keičiant požiūrį į vabzdžius.
- Medikamentai: Kartais nerimo simptomams sumažinti skiriami vaistai arba antidepresantai. Jie gali būti naudingi ypač sunkiais atvejais, kai reikia greitai sušvelninti fizinius simptomus.
- Joga ir meditacija: Šios praktikos padeda nusiraminti, mažina stresą, gerina emocinę savijautą ir stiprina atsparumą panikos epizodams.
Galimos komplikacijos
Sunki entomofobija gali smarkiai apriboti gyvenimo kokybę: žmonės atsisako pasivaikščiojimų gamtoje, susitikimų su draugais ar šeimos nariais, net kasdienių vizitų į parduotuvę. Kai kurie asmenys gali patirti panikos priepuolius su ūmiais kūno simptomais: padažnėjusiu širdies plakimu, krūtinės skausmu ar net jausmu, primenančiu širdies smūgį. Kartais nuolatinis nerimas ir pasikartojantys panikos epizodai gali išsivystyti į panikos sutrikimą.
Kada svarbu kreiptis į specialistus?
- Reguliariai pasireiškiant panikos priepuoliams
- Jei nuolatinis nerimas trukdo kasdienėms veikloms ar miegui
Klausimai gydytojui
- Kiek laiko gali prireikti terapijai?
- Ar verta stebėti komplikacijų požymius?
- Kokia yra šios fobijos priežastis?
- Kokios gydymo galimybės efektyviausios būtent mano atveju?
