Fukso distrofija – tai liga, pažeidžianti akies ragenos endotelį, t. y. vidinį ragenos sluoksnį. Dažniausiai sutrinka abi akys, nes ragena apsaugo akies rainelę ir vyzdį, o Fukso distrofija silpnina šią jungtį. Ši liga dar vadinama ragenos endoteline distrofija arba Fukso ragenos distrofija.
Kaip Fukso distrofija veikia regėjimą?
Ligos metu pamažu žūsta ragenos endotelio ląstelės, kurios paprastai veikia kaip siurblys – šalina skysčių perteklių iš ragenos, kad ji išliktų skaidri. Mažėjant sveikų ląstelių kiekiui, skystis ima kauptis, ragena tinsta, pasidaro neryški, atsiranda drumzlių. Ragenos paviršiuje gali susidaryti smulkių pūslelių, kurios skilinėja ir kelia nemalonų pojūtį ar net skausmą.
Fukso distrofijos stadijos
- Ankstyvoji stadija: dažniausiai pasireiškia miglota rega rytais, kuri pagerėja dienos eigoje.
- Vėlyvoji stadija: regos neryškumas išlieka visą laiką, ragenos tinimas tampa nuolatinis.
Simptomai ir priežastys
Fukso distrofijos simptomai
Pradžioje daugelis asmenų nejaučia jokių požymių. Jei simptomai pasireiškia, dažniausiai regėjimas apsiblausia rytais, tačiau dienos metu pagerėja. Ligai progresuojant galima patirti šiuos nusiskundimus:
- Silpnas regėjimas prieblandoje ar tamsoje, šviesos spindesys arba šviesos aureolės aplink šviesos šaltinius
- Matomas spindulių ar šešėlių efektas žiūrint į daiktus
- Sunkumai skiriant objektus nuo fono, blogas kontrastas
- Pojūtis, tarsi akyje būtų smėlio, dulkių ar svetimkūnis
- Skausmas akyje, kai plyšta ragenos pūslelės
- Skaidrų ragenos centrinės dalies randėjimas
Fukso distrofijos priežastys
Ši liga gali būti paveldima – perduodama iš vieno iš biologinių tėvų, tačiau kartais ji pasireiškia ir atsitiktinai, šeimoje anksčiau nesirgus šia liga. Yra veiksnių, galinčių paspartinti Fukso distrofijos eigą:
- Rūkymas
- Dažnas buvimas saulėje ar ultravioletinių spindulių poveikis
- Cukrinis diabetas
Rizikos veiksniai
- Amžius: pirmieji pokyčiai dažno žmogaus akyse atsiranda 30–40-ais gyvenimo metais, bet regėjimas dažniausiai pablogėja sulaukus 50 ar daugiau metų.
- Lytis: liga dažnesnė moterims.
- Paveldimumas: dažniau serga tie, kurių šeimoje yra buvę Fukso distrofijos atvejų.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatoma Fukso distrofija?
Diagnozuojant šią ligą, akių ligų specialistai apklausia dėl nusiskundimų, susipažįsta su ligos istorija ir atlieka nuodugnų akių tyrimą. Aptinkami ragenos pakitimai, tokie kaip tam tikrų ragenos membranų sustorėjimas, endotelio paviršiaus pokyčiai ar vidinės ragenos pūslelės, vadinamos gutatais.
Kokie tyrimai skiriami?
- Mikroskopiniai tyrimai: pavyzdžiui, plyšinės lempos, konfokalinis ar specialus endotelio mikroskopas leidžia įvertinti ląsteles iš arti.
- Pachimetrinis tyrimas: neskausmingai išmatuojamas ragenos storis.
- Optinė koherentinė tomografija: be invazijos sukuria išsamų akies dugno vaizdą, kad būtų galima tiksliai įvertinti pažeidimus.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydoma Fukso distrofija?
Nors visiškai išgydyti šios ligos nepavyksta, gydytojas gali pasiūlyti skirtingus būdus, priklausomai nuo stadijos ir simptomų. Pradžioje gali būti stebima, kaip liga kinta. Vėlesnėse stadijose taikomi metodai padeda sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų:
- Tepalai ir lašai akims: specialios priemonės padeda mažinti tinimą ir sausinti rageną, tačiau efektas būna laikinas.
- Rankinis plaukų džiovintuvas: rytais šiltu oru galima trumpam pagerinti regėjimą, nes skystis greičiau išgaruoja iš paviršiaus.
- Ragenos persodinimas: kai liga stipriai sutrikdo regėjimą, rekomenduojama dalinė arba visos ragenos transplantacija.
- Descemet stripping only (DSO): naujesnis metodas, kai pašalinamos tik pažeistos centrinės ląstelės, o sveikos periferinės atlieka jų darbą.
Profilaktika
Ar galima išvengti Fukso distrofijos?
Šiuo metu nėra būdo išvengti Fukso ragenos distrofijos atsiradimo. Tačiau galima pristabdyti simptomų progresavimą – tą padeda užtikrinti žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas. Sergant diabetu būtina atidžiai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Prognozė
Ką žinoti apie gyvenimą su Fukso distrofija?
Nuo ligos sunkumo priklauso ir ilgalaikės pasekmės. Negydant Fukso distrofijos, galima susidurti su intensyviu akių skausmu, stipriu regėjimo sutrikimu ar net aklumu. Tačiau tinkamai gydantis ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima tikėtis labai gerų rezultatų. Po chirurginės intervencijos su akiniais dažnai regėjimas grįžta iki normalaus jau per kelias dienas. Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistus ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.