Funkcinė dispepsija – dažna ir ilgalaikė virškinimo sistemos būklė, kai įprasti tyrimai neatskleidžia jokios aiškios priežasties. Šis virškinimo sutrikimas reiškia, kad po valgio ar virškinant nuolat jaučiami nemalonūs pojūčiai, tačiau jie nėra susiję su konkrečia organine liga. Dispepsija apima simptomų rinkinį, kuris žmonėms pasireiškia įvairiais deriniais ir intensyvumu.
Funkcinės dispepsijos rūšys
Šią būklę specialistai skirsto į dvi pagrindines formas, kurios skiriasi simptomais ir jų pasireiškimo pobūdžiu.
- Epigastrinio skausmo sindromas. Šiai formai būdingas deginantis ar spaudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Dažnai pojūčiai primena rėmenį arba refliuksą ir ne visada susiję su valgymu.
- Povalgio diskomforto sindromas. Būdingas greitas sotumo jausmas, sunkumas, pilvo pūtimas, skausmas, atsirandantis po valgio. Simptomai gali būti labai panašūs į opaligei būdingus požymius.
Ne visi pacientai griežtai atitinka vieną ar kitą apibūdinimą – daugelis patiria mišrius abiejų sindromų simptomus.
Dispepsijos simptomai
Dažniausi funkcinės dispepsijos simptomai yra šie:
- Viršutinės pilvo dalies skausmas (epigastriume) – ši sritis apima tokius organus kaip skrandis, kasa, dvylikapirštė žarna ir kepenys.
- Pilvo pūtimas – po valgio jaučiamas spaudimas ar tempimas, diskomfortas dėl padidėjusio dujų kiekio virškinamajame trakte.
- Greitas sotumo jausmas arba sumažėjęs apetitas – per trumpą laiką nuo valgymo pradžios atsirandantis sotumo jausmas, net jei maisto suvartota nedaug. Kartais apetitas sumažėja dar nepradėjus valgyti.
- Deginimo pojūtis – dažniausiai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje arba krūtinėje, kartais gali būti siejamas su skrandžio rūgšties patekimu į stemplę.
Kiti susiję požymiai
- Dažnas raugėjimas
- Pykinimas ar noras vemti
- Sutrinka tuštinimosi įpročiai (skubus ar pavėluotas noras tuštintis)
- Stresas ir emociniai pokyčiai
Kas lemia dispepsijos atsiradimą?
Funkcinė dispepsija dažnai nustatoma tuomet, kai nerandama aiškios organinės virškinimo sutrikimo priežasties. Įtakos gali turėti sudėtinga sąveika tarp virškinamojo trakto ir nervų sistemos, o neretai – ir psichologiniai veiksniai.
Galimi šie pagrindiniai veiksniai, kurie gali prisidėti prie būklės atsiradimo:
- Padidėjęs vidaus organų jautrumas. Kai žmogaus nervų sistema jautriau reaguoja į įtampą ar kylančius signalus iš vidaus organų, net nedideli dirgikliai gali sukelti nemalonias pojūčius, diskomfortą ar skausmą virškinant.
- Virškinamojo trakto motorikos sutrikimai. Jei skrandis ar žarnynas per lėtai arba nepakankamai atsipalaidavę perneša maistą, atsiranda diskomfortas, maistas ilgiau užsilaiko, gali kilti sunkumo jausmas.
- Mikrofloros disbalansas. Sutrikus natūraliai žarnyno bakterijų pusiausvyrai, pavyzdžiui, kai dauginasi tam tikros rūšies bakterijos arba atsiranda Helicobacter pylori, gali padidėti skrandžio gleivinės jautrumas, išsivystyti uždegimas ar padidėti dujų susidarymas.
- Imuninės sistemos aktyvumas. Kai kuriems pacientams randama padidėjusi tam tikrų imuninės sistemos ląstelių (eozinofilų) koncentracija dvylikapirštėje žarnoje, sukelianti lėtinį uždegimą, kurį gali išprovokuoti buvusi infekcija ar maisto alergija.
Rizikos veiksniai
- Psichologinės problemos: nerimas, depresija, trauminiai išgyvenimai ar piktnaudžiavimas praeityje
- Paveldimumas – artimųjų istorija, susijusi su virškinimo ar nervų sistemos sutrikimais
- Maisto netoleravimai (pvz., laktozės netoleravimas, FODMAP jautrumas)
- Polinkis į alergines ligas ar atopiją
Kaip nustatoma funkcinė dispepsija?
Norint patvirtinti šią diagnozę, atliekama nuodugni apklausa apie simptomus ir išsamiai ištyrinėjamos visos galimos priežastys. Gydytojai dažniausiai atmeta tokius sutrikimus kaip lėtinė rūgšties refliukso liga ar skrandžio-opaligė, kadangi nemažai simptomų būna panašūs.
Diagnostika remiasi keliais principais:
- Simptomai kartojasi mažiausiai tris mėnesius ir prasidėjo bent prieš pusę metų
- Nepalengvėja po pasituštinimo, dujų pasišalinimo ar raugėjimo
- Simptomų nesukelia tulžies pūslės spazmai ar akmenligė
Norėdami įsitikinti, kad simptomų nesukelia fizinės ar organinės ligos, gydytojai gali skirti tokius tyrimus:
- Kraujo tyrimai – padeda atmesti infekcijas ar kitas bendras ligas
- Kvėpavimo testai (pvz., urea ir vandenilio) leidžia patikrinti nenormalų bakterijų kiekį žarnyne
- Skrandžio išsituštinimo tyrimai – vertinama, kaip greitai skrandis perduoda maistą į žarnyną
- Endoskopija (virškinamojo trakto apžiūra) padeda įvertinti vidaus organų būklę, aptikti uždegimą ar paimti gleivinės mėginį tyrimui
Gydymo galimybės
Jei nustatoma, kad funkcinę dispepsiją sukelia konkreti priežastis – pavyzdžiui, bakterinė infekcija arba motorikos sutrikimas – pirmiausia gydomas šis sutrikimas. Visgi dažnai vien to nepakanka, todėl skiriamas kompleksinis gydymas, apimantis įvairias priemones ir vaistus.
- Antibiotikai – naudojami, kai nustatoma bakterinė infekcija, pvz., Helicobacter pylori
- Prokinetiniai vaistai – gerina virškinamojo trakto judrumą, palengvina maisto slinkimą
- Rūgšties sekreciją mažinantys vaistai – protonų siurblio inhibitoriai arba H2 blokatoriai sumažina skrandžio rūgštingumą
- Nedidelės dozės triciklių antidepresantų – padeda nuslopinti pernelyg aktyvią nervų sistemos reakciją
Papildomos priemonės
- Augalinės kilmės preparatai (pvz., pipirmėčių ir kmynų aliejus, augalų mišinio lašai)
- Poilsio ir streso valdymo technikos – meditacija, joga, biofeedback metodai, psichoterapija
- Eliminacinė dieta – padeda nustatyti netoleruojamus produktus; po to pereinama prie subalansuotos mitybos
- Akupunktūra – tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti simptomus
Ligos prognozė
Funkcinės dispepsijos eiga dažniausiai yra ilgalaikė – simptomai gali pasikartoti visą gyvenimą arba būti periodiški. Svarbu atrasti asmeniškai tinkamiausias pagalbos priemones, nes galutinio išgydymo nėra. Nors diskomfortas gali užsitęsti, ši būklė rimtesnių komplikacijų nekelia.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei iki šiol nebuvo atlikti išsamūs virškinimo sistemos tyrimai
- Pastebite, kad simptomų pobūdis keičiasi ar stiprėja
- Dažnai vargina vėmimas
- Netekote svorio be aiškios priežasties
Jei išvardinti požymiai neramina ar nepalengvėja taikant įprastus metodus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.