Kai tėvai pastebi, jog jų kūdikis purto galvą į šalis, linguoja visą kūną ar net daužo galvą į pagalvę, tai dažnai sukelia nerimą. Ypač jei tokie judesiai pasireiškia prieš miegą ar naktį. Tačiau verta žinoti, kad tokios elgsenos – galvos purtymas, kūno lingavimas ar panašūs ritminiai judesiai – daugumai mažylių ir mažų vaikų yra visiškai įprastos.
Ritminių judesių formos
Kūdikiai ir vaikai iki kelių metų gali savaip išreikšti ritminius judesius. Dažniausiai pasitaiko šios elgsenos:
- Galvos daužymas į čiužinį ar pagalvę
- Kūno lingavimas pirmyn ir atgal
- Galvos vartymas ar purtymas į šonus
Retesni variantai – viso kūno ridenimas, kojų ritmiškas judinimas pirmyn atgal ar net jų daužymas į čiužinį.
Kaip dažnai pasitaiko ritminiai judesiai
Net iki 60 % kūdikių iki 9 mėnesių amžiaus gali pasireikšti vienos ar kitos rūšies ritminiai judesiai. Tokia elgsena būdinga tiek berniukams, tiek mergaitėms, o jei šeimoje jau yra vaikų su tokiais įpročiais, jie gali pasikartoti.
Simptomai ir požymiai
- Vaikas gali ritmingai linguoti visą kūną
- Judina ar linguoja tik kurią nors kūno dalį – galvą, ranką ar koją
- Varto ar purto galvą į šalis
- Daužo galvą į pagalvę ar čiužinį
- Kartais niūniuoja, ūžia ar skleidžia kitus garsus
Pačios judesio formos paprastai nėra pavojingos ir nėra laikomos problema tol, kol neatsiranda sužalojimų, miego sutrikimų ar šie judesiai netrukdo vaikui susikaupti.
Kodėl atsiranda ritminiai judesiai?
Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl daugelis vaikų elgiasi tokiu būdu. Dažniausiai tokie judesiai laikomi savęs raminimo priemone prieš miegą. Kūdikiai ir vaikai, naudodamiesi šiais judesiais, patiria panašų pojūtį, kaip kai yra supami ar laikomi ant rankų.
Kita teorija teigia, jog dar nevisiškai subrendusi nervų sistema sąlygoja, kad vaikui mieguistumo metu sunkiau sukontroliuoti judesius.
Susiję sveikatos sutrikimai
Didžiojoje daugumoje atvejų ritminiai judesiai nėra susiję su kitomis ligomis ir yra laikomi natūralia raidos dalimi. Tačiau kartais jie gali būti pastebimi šalia tokių diagnozių kaip autizmo spektro sutrikimas, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD), miego apnėja, Tourette ar kiti sindromai. Nepaisant to, daugelis vaikų, kurie demonstruoja šiuos judesius, neturi jokių kitų raidos ar pažintinių sutrikimų.
Kaip vertinama ir nustatoma diagnozė
Pastebėjus kūdikio ar vaiko ritminius judesius, dažnai pakanka pediatro konsultacijos ir nuodugnesnio pokalbio apie vaiko miego įpročius. Kartais gali būti tikslinga atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų atmestos kitos miego ar sveikatos būklės, pavyzdžiui:
- Miego tyrimas (polisinograma)
- Galvos smegenų veiklos tyrimas (EEG)
Gydytojas taip pat gali išsiaiškinti, ar nėra pasireiškiančių miego apnėjos, narkolepsijos ar neramių kojų sindromo požymių.
Gydymas ir pagalba
Daugumai vaikų gydymo visai nereikia – ritminiai judesiai išnyksta savaime, vaikui augant. Jei yra tikimybė, kad vaikas gali susižeisti ar jei judesiai labai intensyvūs, pediatras gali pasiūlyti apsaugoti vaiką – padėti čiužinį ant grindų arba atitraukti lovą nuo sienos, o retesniais atvejais rekomenduoti apsauginį šalmą miegui.
Esant itin stipriems ar sužeidimus sukeliančiai elgsenai, gydytojas gali pasiūlyti papildomų pagalbos būdų.
Ką daryti tėvams
Kol vaiko elgsena nekelia grėsmės, papildomų priemonių imtis nereikia. Jei visgi judesiai tampa labai stiprūs, reikėtų pasitarti su gydytoju apie tolimesnius žingsnius.
Kaip ilgai tai gali trukti?
Dažniausiai tokie judesiai išnyksta tarp 2 ir 3 metų. Maždaug 5 metų amžiuje ritminių judesių vis dar pasitaiko tik nedidelei vaikų daliai, ir tik tuo atveju, jei nėra gretutinių sveikatos sutrikimų. Paauglystėje ar suaugus – šis reiškinys itin retas.
Didžioji dauguma vaikų tiesiog išauga šiuos įpročius ir auga toliau visiškai sveiki.
Kada reikėtų sunerimti?
Galvos purtymas ar kūno lingavimas paprastai nėra pavojingi – dažniausiai vaikas tiesiog ramina save. Tačiau gydytojo konsultacija naudinga, jei pastebite kuris nors iš šių požymių:
- Judesių būna ne tik užmigimo metu, bet ir dieną
- Atsiranda infekcijos ar sužeidimo požymių (karščiavimas, bėrimas, mėlynės, nubrozdinimai)
- Žalos sau atvejai arba baiminatės, kad vaikas gali susižeisti
- Ryškus knarkimas, kvėpavimo pauzės ar dažni miego sutrikimai
- Požymiai stiprėja, kai vaikas suirzęs ar blogos nuotaikos
- Kūdikis atrodo vangus ar sunkiai pažadinamas
- Vaikui sunku palaikyti akių kontaktą
- Pastebimi motorinės raidos vėlavimai, pavyzdžiui, raumenų įtampa, prastas galvos ar kaklo valdymas, sunkumai ryjant
- Kirba įtarimas dėl galimų traukulių
Kodėl kūdikiai purto galvą ar linguoja?
Dažniausiai kūdikiai prieš užmigdami taip patys save ramina – tai jų būdas jaustis saugiau. O kūno lingavimas ar ritminis supimasis taip pat padeda vaikui nusiraminti ir sėkmingai užmigti.
