Galvos ir kaklo vėžys apima daugybę skirtingų navikų, kurie pradeda augti įvairiose galvos ir kaklo srityse. Dažniausiai jie vystosi iš plokščiųjų ląstelių, dengiančių drėgnus burnos, gerklės, balso stygų ar nosies ertmės audinius. Šie navikai dažnai vadinami galvos ir kaklo plokščiųjų ląstelių karcinoma (angl. HNSCC).
Galvos ir kaklo vėžio tipai
Šios lokalizacijos vėžys apima įvairias sritis ir organus:
- Burnos vėžys: išplitęs lūpoms, dantenoms, liežuviui, skruostų ir lūpų vidinei gleivinei, gomuriui ir aplink protinius dantis.
- Seilių liaukų vėžys: apima liaukas, gaminančias seiles.
- Nosies ertmės bei prienosinių ančių vėžys: išsivysto nosies viduje ar šalia esančiuose kaulo ančiuose.
- Nosiaryklės vėžys: aptinkamas aukščiausioje gerklės dalyje, už nosies angos.
- Burnaryklės vėžys: pažeidžiamas vidurinis gerklės segmentas, pavyzdžiui, tonzilės ar liežuvio šaknis.
- Gerklų vėžys: liga vystosi balso stygose bei šalia jų esančiuose audiniuose.
- Ryklės apatinės dalies (hipofarinkso) vėžys: apima žemiausią gerklės segmento dalį.
Galvos ir kaklo vėžio paplitimas
Pasaulyje galvos ir kaklo vėžys sudaro apie 4,5% visų onkologinių diagnozių. Dažniausiai šios ligos nustatomos vyresniems nei 50 metų vyrams, tačiau pastaraisiais metais diagnozuojamų atvejų daugėja ir jaunesniems žmonėms. Šio augimo priežastis dažnai siejama ne tik su rūkymu, bet ir su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
Galvos ir kaklo vėžio simptomai
Ši liga dažnai prasideda su nestipriais simptomais, kurie primena peršalimą arba gerklės uždegimą. Dažniausias požymis – ilgai trunkantis gerklės skausmas, kuris nepraeina. Priklausomai nuo tikslios naviko vietos, galima pastebėti ir kitų simptomų:
- Ilgai užsitęsęs gerklės skausmas.
- Nenustojantis ausies skausmas ar ausies uždegimo požymiai, esant normaliai ausiai.
- Dažni galvos skausmai.
- Skausmingas pojūtis veide ar kakle, kuris nepraeina.
- Skausmas viršutiniuose dantyse.
- Skausmas kramtant ar ryjant maistą.
- Balsas tampa užkimęs arba kinta.
- Pasunkėjęs kvėpavimas ar sunkumas kalbant.
- Gumbas gerklėje, burnoje ar kakle.
- Opelė burnoje ar liežuvyje, kuri negyja.
- Dažni kraujavimai iš nosies, kraujuota seilė ar skrepliai.
- Baltos ar raudonos dėmės ant dantenų, liežuvio ar burnos gleivinės.
- Veido, kaklo ar žandikaulio patinimas, kuris gali paveikti dantų protezų tvirtumą.
Pastebėjus šiuos simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Galvos ir kaklo vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Kai normalios ląstelės virsta piktybinėmis, jos pradeda sparčiai daugintis ir formuoja auglį, kuris gali plisti į aplinkinius audinius ar kitus organus. Šis procesas dažnai susijęs su tam tikrais veiksniais:
- Tabako vartojimas: Net 70–80% visų galvos ir kaklo vėžio atvejų yra susiję su rūkančiųjų ar kramtančiųjų tabaką įpročiais. Pavojų kelia ir pasyvus rūkymas.
- Alkoholio vartojimas: Reguliarus, gausus alkoholio vartojimas ženkliai padidina riziką, ypač jei kartu vartojamas ir tabakas.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Infekcija šiuo virusu tapo pagrindine rizikos priežastimi daugelyje šalių.
- Arekinių riešutų kramtymas: Šis įprotis paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje bei Polinezijoje ir sudaro daugiau nei pusę šių regionų vėžio atvejų.
Yra ir kitų veiksnių, darančių įtaką rizikai:
- Epštein-Bar viruso infekcija siejama su nosiaryklės ar seilių liaukų vėžiu.
- Silpna imuninė sistema, kuri gali pablogėti po sunkių ligų ar organų persodinimo.
- Paveldimi genetiniai polinkiai, pavyzdžiui, Fanconi anemija.
- Ilgalaikis kontaktas su kancerogeninėmis medžiagomis – asbestu, pesticidais, medžio dulkėmis, dažų garais.
- Ankstesnis spindulinis gydymas galvos ar kaklo srityje.
- Dažnas sūdyto ar rauginto maisto vartojimas.
- Prasta burnos higiena ir neprižiūrėti dantys.
Galvos ir kaklo vėžio diagnostika
Pirmas žingsnis – fizinis galvos, kaklo, burnos ir nosies apžiūra, kurios metu gydytojas apčiuopia limfmazgius, lūpas, dantenas, skruostus. Prireikus atliekami papildomi tyrimai:
- Endoskopija: plonas lankstus vamzdelis su apšvietimu leidžia apžiūrėti gerklę, balso stygas ar nosies ertmę.
- Vaizdiniai tyrimai: rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET) – leidžia nustatyti naviko dydį ir jo išplitimą.
- Laboratoriniai tyrimai: gali būti atliekamas ŽPV viruso testavimas.
- Biopsija: audinio mėginys paimamas iš naviko ir ištiriamas, kad būtų patvirtinta arba paneigta vėžio diagnozė.
Vėžio stadijos nustatymas
Galvos ir kaklo vėžio stadijavimas padeda nustatyti ligos pažangumą. Dažniausiai naudojama TNM sistema:
- T (tumoras) – naviko dydis bei vieta.
- N (limfmazgiai) – ar vėžys išplito į limfmazgius.
- M (metastazės) – ar liga išplitusi į kitus organus.
Sumažėję stadijų skaičiai (I ar II) paprastai reiškia, kad vėžys ankstyvos stadijos, o gydymo sėkmės tikimybė yra didžiausia.
Gydymo galimybės
Šiuolaikiškas galvos ir kaklo vėžio gydymas priklauso nuo ligos išplitimo, naviko pobūdžio bei paciento sveikatos būklės. Galimi šie metodai:
- Chirurginis gydymas: Priklausomai nuo galimybės, navikas su dalimi aplinkinių sveikų audinių pašalinamas. Esant būtinybei, šalinami ir limfmazgiai kakle.
- Spindulinė terapija: Naudojama aukštos energijos rentgeno spinduliai, nukreipti į vėžio ląsteles. Gali būti derinama su chirurgija ar chemoterapija.
- Chemoterapija: Vaistai naikina vėžio ląsteles, ypač esant išplitusiai ligai. Dažnai derinama su spinduliniu gydymu.
- Taikinių terapija: Specialūs vaistai veikia tik vėžines ląsteles, dažniausiai naudojami pažengus ligai kartu su kitais metodais.
- Imunoterapija: Vaistai, skirti aktyvinti imuninę sistemą kovoti su vėžiu, taikomi kai kuriais išplitusio ar pasikartojančio vėžio atvejais.
- Klinikiniai tyrimai: Jie leidžia dalyvauti naujų gydymo būdų bandymuose.
Esant poreikiui, skiriama ir paliatyvioji pagalba – ji padeda tvarkytis su simptomais ir suteikia visapusišką fizinį bei emocinį palaikymą nepriklausomai nuo ligos stadijos.
Gydymo šalutiniai poveikiai
Gydymas gali turėti įvairių pasekmių. Chirurginės intervencijos keičia išvaizdą, kartais sunku valgyti, kvėpuoti ar kalbėti. Specializuota pagalba, pvz., rekonstrukcinės operacijos ar konsultacijos su logopedais, padeda susitvarkyti su šiais sunkumais.
Galvos ir kaklo vėžio prevencija
- Atsisakykite visų tabako gaminių – tiek rūkymo, tiek kramtomųjų formų.
- Sumažinkite arba atsisakykite alkoholio.
- Skiepykitės nuo ŽPV – vakcina padeda apsisaugoti nuo viruso padermių, didinančių burnaryklės vėžio riziką.
- Naudokite apsaugą nuo saulės – apsauginiai kremai ir drabužiai saugo galvos, kaklo ir veido odą nuo odos vėžio.
Net po sėkmingo gydymo atsisakius žalingų įpročių galima mažinti ligos atsinaujinimo tikimybę.
Prognozė ir išgyvenamumas
Ar galima galvos ir kaklo vėžį išgydyti? Kai kurie šios srities vėžiai yra pagydomi, ypač jei nustatomi anksti ir greitai pradedamas tinkamas gydymas. Maži navikai, kurie nespėjo išplisti, dažnai visiškai išgydomi.
Išgyvenimo prognozė priklauso nuo daugybės veiksnių: naviko tipo, stadijos, paciento organizmo ir pasirinkto gydymo. Pirmų–antrų stadijų vėžio išgyvenamumas penkerių metų laikotarpiu siekia 70–90%. Svarbu žinoti, kad šie skaičiai bendro pobūdžio ir tiksliausią informaciją suteiks gydantis gydytojas.
Gyvenimas po diagnozės
Net ir pašalinus naviką, būtini reguliarūs vizitai pas gydytoją, kad būtų laiku aptikta ligos grįžimo ar išplitimo rizika. Priklausomai nuo atlikto gydymo, gali būti paskirta ir reabilitacija, pavyzdžiui, logopedinė ar kineziterapinė pagalba.
Praktiniai klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui:
- Kokios rūšies ir stadijos vėžiu sergu?
- Kokie specialistai rūpinsis mano gydymu?
- Kokį gydymą rekomenduojate ir kodėl?
- Kokių šalutinių poveikių galiu tikėtis?
- Kaip galėsiu juos valdyti?
- Kokią papildomą pagalbą ar išteklius galite pasiūlyti?